Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

tretiesiems asmenims: A. V., Teresei M. G., D. I., Z. V., jos atstovui advokatui Zigmui Burbai,

institucijos, teikiančios išvadą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovams Algiui Pampikui ir Jurgitai Tomkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Navalda“ ieškinį atsakovams A. V. ir L. R., tretiesiems asmenims: A. V., Teresei M. G., D. I., Z. V., A. A. dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo atstovė ieškinį iš dalies palaiko ir prašo įpareigoti atsakovę L. R. per mėnesį laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti į žemės sklypą Basanavičiaus g. 130, Šiauliuose (unikalus Nr. 2901-0005-0450) įsikišusį nesudėtingą laikiną statinį - metalinį statinį nuo žemės sklypų ribos (koordinačių taškai Nr. 3 X 6202633.58 Y 457313.14, Nr. 4 X 6202622.06 Y 457360.55), taip pat prašo įpareigoti atsakovus A. V. per mėnesį laiko nukelti per arti žemės sklypo Basanavičiaus g. 130, Šiauliuose (unikalus Nr.2901-0005-0450) ribos žemės sklypo Basanavičiaus g. 132, Šiauliuose (unikalus Nr. 2901-0005-0470) kampe pastatytą medinį statinį (koordinačių taškai Nr. 3 X 6202633.58 Y 457313.14, Nr. 4 X 6202622.06 Y 457360.55), o atsakovams nurodytu terminu nenukėlus, skirti baudą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė nepalaiko reikalavimo dalies dėl buvusios atsakovės A. V. įpareigojimo nukelti medinį pastatą, kadangi jos procesinė padėtis buvo pakeista iš atsakovės į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, išsiaiškinus, jog ji nėra medinės pavėsinės savininkė, tik nebuvo pakeistas reikalavimas.

Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas įsigijo 2010-06-17 žemės sklypą, esantį J. Basanavičiaus g. 130, Šiauliuose. 2012-04-17 atlikus valdomo nuosavybės teise žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad besiribojančiame kaimyniniame žemės sklype, esančiame Basanavčiaus g. 132, Šiauliuose, stovinčio laikino pagalbinio ūkio paskirties statinio dalis patenka į žemės sklypo Basanavičiaus g. 130, Šiauliuose teritoriją. Laikinas pagalbinio ūkio paskirties metalinis pastatas – garažas priklauso atsakovei L. R.. Jo pastatymas pažeidžia ieškovo, kaip savininko teises, kadangi trukdo tinkamai naudotis žemės sklypu. Nurodo, jog atsakovei buvo siųstas raginimas 2012-10-31 nukelti į žemės sklypą Basanavičiaus g. 130, Šiauliuose išsikišusį laikiną metalinį statinį nuo žemės sklypo ribos, tačiau ieškovo teisių pažeidimo savanoriškai nepašalino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ji neturi duomenų iš ieškovo, jog bylos nagrinėjimo dieną tas metalinis garažas yra nukeltas.

Ieškovo atstovė nurodo, jog žemės sklypo Basanavičiaus g. 132, Šiauliuose kampe, neišlaikius reikalaujamo 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR.2.02.09:2005 patvirtinimo 2005-07-01 Nr. D1-338, 8 priedas, pastatytas dar vienas laikinas pagalbinio ūkio paskirties medinis statinys, kurį laiko nesudėtingu statiniu ir atstumas nuo ieškovo žemės sklypo mažesnis nei 1 metras. Taip yra pažeidžiamos savininko teisės, nes ieškovas, plėtodamas ūkinę komercinę veiklą negali laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, statiniai buvo pastatyti neturint kaimyninio sklypo savininko sutikimo, nederinant jų išdėstymo kaimyninio sklypo atžvilgiu.

Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad ginčo statiniai yra pastatyti ir stovi jau daugiau kaip trisdešimt metų, t. y. dar prieš tai, kai ieškovas įsigijo žemės sklypą. Ankstesni žemės sklypo savininkai jokių pretenzijų dėl esą ne vietoje stovinčių statinių niekada nereiškė, nesiskundė, jog šie statiniai trukdo naudotis nuosavybės teisėmis ar pan. Nurodo, jog pagal Statybos įstatymo 23 str. 25 d. žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Ieškovas nuosavybėn įsigijo žemės sklypą tokios būklės, koks jis yra dabar - su esamose vietose stovinčiais statiniais, o pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.6. punktu žemės sklypo pardavėjas patvirtino, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo nekilnojamojo daikto trūkumų, dėl kurių nekilnojamojo daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų. Pirkėjas turėjo galimybę ir apžiūrėjo nekilnojamąjį turtą, pretenzijų dėl to nereiškė. Ieškovas ieškinį grindžia UAB „Šiaulių komprojektas“ 2012-12-05 raštu, kad ieškovas negali gauti statybą leidžiančio dokumento, tačiau ieškovas turi visus reikiamus leidimus statyboms ir statybos darbus jau vykdo, o medinis statinys yra atsakovui priklausančiame žemės sklype ir netrukdo naudotis savuoju. Pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (jų laikini) statiniai" 1 priedo 2 lentelės pastabą, šiam statiniui nėra reikalingas statybos leidimas, supaprastintas statinio projektas, o minimalus atstumas iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 1 m., todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog atstumas turi būti 3 metrai.

Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad statybą reglamentuojantys teisės aktai šiuo atveju netaikytini.

Atsakovė L. R. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji naudojasi žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi metalinis garažas, kurio kampas buvo įsikišęs apie 30 cm į ieškovo žemės sklypą, tačiau jį patraukė, kai sumažėjo sniego danga ir kai techniškai įmanoma buvo tai atlikti. Atsakovė nurodo, kad pirmas reikalavimas buvo nukelti, kitas (jau nukėlus) nugriauti, tačiau kokiu teisės aktu vadovaujasi ieškovė, reikalaudama nugriauti jai priklausančiame žemės sklype stovintį priklausantį garažą, nesuprantama. Metalinis garažas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre, nes tokia registracija nereikalinga, atsakovė jo nestatė, nupirko kartu su žemės sklypu. Nurodo, jog patrauktas metalinis garažas nepažeidžia ieškovo teisių ar teisėtų interesų, kad kai pirko namų valdą, jokie apribojimai ar kitos daiktinės teisės žemės sklype nebuvo įregistruoti, kad nupirkto garažo kampas gali būti 33 cm. išsikišęs į kitą žemės sklypą, nebuvo žinoma. Nurodo, jog galimai ieškovas piktnaudžiauja savo teise į nuosavybę, siekia priversti nugriauti garažą, kurio ji nestatė, nežinojo, kad buvo įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad garažas jau nebepatenka į ieškovo žemės sklypą, kad raginimą nukelti garažą ji gavo tik 2012-12-13, gavo du analogiškus raštus, kitų raginimų nėra gavusi.

Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo Z. V. prašo ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens atstovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, pažymą pateiks po posėdžio.

Trečiasis asmuo A. V. su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad tai sutuoktinio asmeninis turtas, kurio jis nestatė, o ta pavėsinė stovi jau seniai.

Trečiasis asmuo Teresė B. G. su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad Basanavičiaus g. 132 sklype statiniai jau seniai stovi ir dėl jų problemų nebuvo.

Trečiasis asmuo D. I. su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad statiniai jų žemės sklype seniai stovi ir niekam nekliudė.

Trečiasis asmuo A. A. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Dalyvavęs parengiamajame teismo posėdyje savo pozicijos neišdėstė.

Institucijos, teikiančios išvadą - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai pateikė išvadą, jog atsakovams nuosavybės teise priklausantys daiktai yra kilnojami daiktai ir jiems netaikomos Statybos įstatymo nuostatos bei šį įstatymą detalizuojantys statybos techniniai reglamentai. Paaiškino, jog net gi tuo atveju jeigu tai būtų pastatai ar statiniai šalia sklypo ribos, tai pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. jie patektų į 1-os grupės nesudėtingus pastatus, bet jiems nebūtinas leidimas, tik gretimų žemės sklypų savininkų pritarimas, tačiau jeigu per 1metus laiko nuo statybos pradžios nėra gaunama pretenzija, tai joks pritarimas neprivalomas.

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl savininko teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ieškovo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį J.Basanavičiaus g. 130, Šiauliuose, įgytą pagal pirkimo - pardavimo sutartį 2010-06-17 (7, 8 b. l. 1 t.). Ieškovas ieškinį grindžia nuosavybės dokumentais, prašymais ne ginčo tvarka nukelti statinius gretimame žemės sklype, esančiame J.Basanavičiaus g. 132, Šiauliuose, ir žemės sklypo planais (9-40 b. l. t.1).

Ieškovas nurodo, jog gretimame žemės sklype esantys statiniai- metalinis garažas ir pavėsinė pažeidžia ieškovo teises, nes garažo dalis patenka į ieškovo žemės sklypo dalį, o pavėsinė pastatyta neišlaikius 3 metrų atstumo, taip pažeidžiant statybą reglamentuojančius teisės aktus.

Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ieškovas nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2010-06-17, atsakovas A. V. - 2011-04-28 ir 2011-08-22, L. R. – 2011-03-04.

Byloje nustatyta, jog atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame Basanavičiaus g. 132, Šiauliuose, garažas ir pavėsinė buvo pastatyti prieš daugelį metų, t. y. iki tol, kol dar nebuvo suformuotas ieškovo žemės sklypas, esantis Basanavičiaus g. 130, Šiauliuose. Byloje nustatyta, kad ieškovo valdomas žemės sklypas buvo suformuotas 1997 m. pagal supaprastintą detalųjį projektą ir suteiktas neatlygintinai kaip naujas žemės sklypas, atkuriant nuosavybės teises ir tai patvirtina byloje esantis 2013-01-08 žemės ribų patikrinimo aktas (62 b. l. t. 1). Kadastrinių matavimų byla parengta 2012-03-09. Žemės ribų patikrinimo akte fiksuota, kad žemės sklypo ribą tarp riboženklių 3 ir 4 žemės sklypo plane kerta gretimame žemės sklype pastatyto metalinio statinio dalis (62 b. l. t. 1). Tai yra fiksuota ir žemės sklypo plane (29 b. l. t. 1). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė L. R. žemės sklype taip stovintį garažą įsigijo ir tik po tikslių geodezinių matavimų paaiškėjo, kad jai priklausančio garažo dalis patenka į ieškovo žemės sklypo dalį. Atsakovė paaiškino, kad raginimą nukelti garažą nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ji gavo 2012-12-13, buvo įšalas, todėl įvykdyti ieškovo reikalavimo negalėjo dėl oro sąlygų ir tik atšilus orams, garažo dalis buvo pašalinta iš ieškovo žemės sklypo dalies. Ieškovo atstovė teigia, kad neturi duomenų, jog reikalavimas įvykdytas, todėl palaiko reikalavimą nugriauti garažą. Tai, kad atsakovei L. R. priklausantis metalinis garažas nebepatenka į ieškovui nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, patvirtina metalinio garažo kontrolinė geodezinė nuotrauka, fiksuota 2013-04-29, iš kurios matyti, kad garažas nebekerta ieškovo žemės sklypo ribos (25 b. l. t. 2).

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas pirmą reikalavimą buvo pareiškęs nukelti metalinį garažą, šis reikalavimas atsakovės yra įvykdytas, tačiau teisme buvo gautas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir jame reiškiamas reikalavimas nugriauti įsikišusį metalinį statinį nuo ieškovo žemės sklypo ribos, nes trukdo tinkamai naudotis žemės sklypu ir taip pažeidžia ieškovo teises.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Byloje yra pateiktas 2012-12-05 raštas Nr. 61, kuriame nurodoma ieškovui, kad UAB ,,Šiaulių komprojektas“ negali gauti statybą leidžiančio dokumento paruoštam techniniam projektui, nes Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai nederina projekto sprendinių, kol projektuojamame žemės sklype yra įsiterpęs metalo konstrukcijų garažas, esantis sklype Basanavičiaus g. 132, Šiauliuose, o detaliajame buvo numatyta, kad šis objektas bus iškeltas iš Basanavičiaus g. 130 žemės sklypo ribų (29 b. l. t.1). Prieš tai ieškovas pateikė teismui, kad siuntė prašymus atsakovams 2012-10-31 ir 2012-12-04, kad ieškovo reikalavimai būtų įvykdyti gera valia ir garažas bei pavėsinė nukelti (16-20) b. l. t.1). Byloje pateiktas viešo svarstymo su visuomene protokolas, surašytas 2011-08-31, kuriame nurodoma, kad laikini statiniai, esantys Basanavičiaus g. 132 sklype prie planuojamos teritorijos ribos turi būti nukelti ne mažiau kaip 3 m. nuo sklypo ribos arba pastatyta ugniasienė (1 b. l. t.2). Leidimas statybai yra išduotas ieškovui 2013-03-12 (45 b. l. t. 2), kas įrodo, jog nebepažeidžiami ieškovo interesai ir jis gali vykdyti statybą, tačiau teisme 2013-04-05 pareikštas patikslintas ieškinys, kuriame reikalaujama nugriauti atsakovei L. R. priklausantį garažą.

Byloje nenustatyta, kad atsakovė L. R. elgėsi neteisėtai, nes ji metalinį garažą nusipirko, jo nestatė, neperstatė, jai nebuvo žinoma, kad garažas patenka į kito asmens valdomą žemės sklypą, tai paaiškėjo tik po tikslių geodezinių matavimų. Ginčo garažas buvo faktiškai pastatytas anksčiau, nei atsakovė tapo jo savininke, ji neprisidėjo prie konkrečios situacijos sukūrimo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog, atšilus orams (kaip atsakovė ir nurodė savo atsiliepime, jog galės įvykdyti reikalavimą tik oro sąlygoms leidus, 72 b. l. t.1) garažo dalis yra patraukta iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, reikalavimas yra įvykdytas, tai patvirtina ir byloje pateikta išvada, jog garažo dalis į kaimyninį sklypą nebepatenka (147-148 b. l. t.1, 25 b. l. t.2).

Ieškovas reiškia reikalavimą ir dėl pavėsinės nukėlimo bei nurodo, jog ji pastatyta nesilaikant 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos. Byloje nustatyta, kad pavėsinė yra pastatyta dar iki 1997 m., t. y. iki ieškovo žemės sklypo suformavimo ir atsakovas A. V. jos nestatė (62 b. l. t. 1).

Pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada, jog 2013-04-18 buvo atliktas patikrinimas ir surašytas statybos patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)19.2), kuriame nurodoma, jog žemės sklype J.Basanavičiaus g: 132, prie ribos su žemės sklypu J. Basanavičiaus g. 130, yra pastatyti apie 6,55 m ilgio, 2,50 - 3,10 m pločio ir 2,40 m aukščio garažas bei apie 2,55 m ilgio, 1,95 m pločio ir 2,30 m aukščio pavėsinė. Garažo karkasas yra medinis, apkaltas skardos lakštais, pamatų nėra. Vizualiai vertinant, garažas gali būti pagamintas prieš keliolika ar net keliasdešimt metų ir laikytinas kilnojamuoju daiktu. Šio garažo rytinė dalis, kuri pagal M. Pranausko IĮ 2012 m. kovo mėn. parengtą žemės sklypo J. Basanavičiaus g. 130 planą buvo išsikišusi į minėtą žemės sklypą (tai yra užfiksuota ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. sausio 8 d. žemės ribų patikrinimo akte Nr. 31ŽN-(14.31.73)-2) šiuo metu yra susiaurinta apie 0,5 m ir į kaimyninį sklypą nebepatenka. Minėtos pavėsinės karkasas yra medinis iš trijų pusių atribotas sienomis, pamatų nėra. Vizualiai vertinant, pavėsinė gali būti pagaminta prieš keliolika metų ir ji laikytina kilnojamuoju daiktu. Institucijos atstovai teikia išvadą, kad atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatas ir patikrinimo metu konstatuotus faktus, kilnojamiems daiktams, kurie yra žemės sklype J. Basanavičiaus g. 132, negali būti taikomos Statybos įstatymo nuostatos bei šį įstatymą detalizuojantys statybos techniniai reglamentai. Teismo posėdžio metu atstovai nurodė, kad net gi tuo atveju, jeigu būtų pastatai ar statiniai šalia sklypo ribos, tai pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. jie patektų į 1-os grupės nesudėtingus statinius, jiems nebūtinas leidimas, reikalingas tik gretimų žemės sklypų savininkų pritarimas, tačiau jeigu per 1 metus laiko nuo statybos pradžios nėra gaunama pretenzija, tai joks pritarimas neprivalomas (Statybos įstatymo 23 str. 25 d.).

Teisme apklaustas liudytojas V. M. patvirtino, jog rengiant projektą nurodė, kad garažas turi būti nukeltas arba nugriautas, nes yra ant svetimo sklypo, patvirtino, jog tam, kad ieškovas gautų statybos leidimą trukdė tik garažas, nes dėl pavėsinės numatė priešgaisrines priemones – atitvarus, gaisrinio atsparumo padidinimus, ugniasienes. Išduodant leidimą, garažas dar buvo įsikišęs į sklypą, niekas nepasikeitė, kodėl buvo išduotas leidimas, liudytojas negalėjo paaiškinti. Buvo imtasi papildomų priešgaisrinių sprendimų, nes jeigu statiniai būtų nukelti toliau, tai techninis projektas keistųsi, sušvelnėtų priešgaisriniai reikalavimai. Šiai dienai projektas atitinka sprendinius ir yra išduotas leidimas (99-101 b. l. t.2).

Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises –savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu. Negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai savininkui trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti turtu. Ieškovas vadovaujasi teismų praktika, t. y. LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, kurioje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, reiškiamą Civilinio kodekso 4.99 str. pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Šioje nutartyje buvo išaiškinta šalių įrodinėjimo pareiga ir ginčas byloje buvo sprendžiamas dėl savininko valdomo nekilnojamojo turto pažeidimų, turtas buvo įregistruotas NT registre, o šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl garažo ir pavėsinės, kurie pagal Statybos įstatymą laikomi kilnojamaisiais daiktais.

Statiniais laikomi nekilnojamieji daiktai, turintys laikančias konstrukcijas, kurios visos ar jų dalis sumontuota statybos darbais statybos vietoje (Statybos įstatymo 2 str.). Civilinio kodekso 4.2 str. 2 d. numato, jog nekilnojamais daiktais laikomi tokie daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Kilnojamieji daiktai - tai tik tokie daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus (ar nepraradus) jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, t. y. jų neišardžius. Tokią išvadą, kad atsakovų valdomi pavėsinė ir garažai yra kilnojamieji daiktai ir jiems statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai netaikomi, palaikė ir institucijos atstovai, tai iš esmės patvirtina ir ieškovo pateiktas 2013-06-11 atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM ir kad kilnojamiesiems daiktams Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai netaikomi (69 b. l. t. 2).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, įsigijęs žemės sklypą įgijo tik tiek teisių, kiek jų turėjo ankstesnis savininkas. Svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, kad gretimame žemės sklype esantys ir nuosavybės teise atsakovams priklausantys garažas ir pavėsinė nepažeidžia ieškovo nuosavybės teisių, nes jie buvo pastatyti tuomet, kai ieškovas dar nebuvo sklypo savininkas, o atsakovai garažą ir pavėsinę įsigijo jau pastatytus, jų nestatė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko (CPK 178, 185 str.).

Ieškovo nurodomi motyvai atsakovų atžvilgiu negali būti laikomi žemės sklypo savininko teisių pažeidimais ir nesudaro pagrindo taikyti ieškovo reikalaujamo teisių gynimo būdo (CK 4.98 str.) – įpareigoti atsakovus nukelti ir nugriauti pavėsinę ir garažą. Civilinio kodekso 4.37 str. numatyta savininko nuosavybės teisė nėra absoliuti, nes CK 4.39 str. 1 d. reglamentuoja, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimu, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Atsakovė L. R. reikalavimą įvykdė po ieškinio pareiškimo teisme, tačiau tai lėmė objektyvios priežastys – oro sąlygos, kurios trukdė garažo dalį nukelti, tai buvo atlikta tik atšilus orams. Ieškovas įrodymų, jog atsakovei 2012-10-31 siųstas laiškas buvo įteiktas, nepateikė, pateikė, tik kad išsiųstas (17 b. l. t. 1), atsakovė tvirtino gavusi tik 2012-12-13 du analogiškus ieškovo laiškus, kurie yra pateikti byloje (71, 73 b. l. t. 2).

Teismas nenustatė, kad atsakovų veiksmai neteisėti, o ieškovas neįrodė, kad atsakovai pažeidžia ieškovo interesus, todėl iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Ieškovo atstovė nepalaiko reikalavimo dalies dėl buvusios atsakovės A. V. įpareigojimo nukelti medinį pastatą, kadangi jos procesinė padėtis buvo pakeista iš atsakovės į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, išsiaiškinus, jog ji nėra medinės pavėsinės savininkė, tik nebuvo pakeistas reikalavimas. Kadangi šioje dalyje reikalavimo nepalaiko, laikoma, kad atsisako šio reikalavimo, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140, 293 str.).

Šalys, jų atstovai ir trečiojo asmens Z. V. atstovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pastarasis per baigiamąsias kalbas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų valstybei pagrindžiančius dokumentus pateiks po teismo posėdžio, nors byloje buvo paskelbta pertrauka ir buvo sudaryta galimybė pateikti valstybės patirtas išlaidas, bet pažyma 720 Lt sumai teisme gauta jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2013-09-04. Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d. numato, jog tokios išlaidos nepriteisiamos, todėl nepriteistinos.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas patvirtina 144 Lt žyminis mokestis ir 2359,50 Lt atstovavimo išlaidos, atsakovo A. V. išlaidos yra 2480,50 Lt, susijusios su atstovavimu, atsakovės L. R. – 253,20 Lt išlaidos už geodezinę nuotrauką ir kopiją (23, 24 b. l. t. 2). Išlaidos valstybei, pateiktos laiku, yra 320 Lt (31 b. l. t.2) už advokato Zigmo Burbos atstovavimą, už advokatės Jūratės Bieliauskienės atstovavimą 400 Lt (tos pačios dienos data, 75 b. l. t.1, 44 b. l. t. 2, gavėjas –VMI prie LR FM, įmokos kodas 5630). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra 69,35 Lt. Kadangi ieškinys atmestinas, todėl atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas valstybei privalo atlyginti ieškovas, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. V. iš ieškovo UAB ,,Navalda“ 2480,50 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties litų, 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei L. R. iš ieškovo UAB ,,Navalda“ 253,20 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų litų, 20 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Navalda“ valstybei 789,35 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus, 35 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Bylą dalyje dėl A. V. įpareigojimo nukelti medinį statinį, o nenukėlus skirti baudą, nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.