Utenos apylinkės teismo nutarimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., jo atstovei advokatei J. M., išnagrinėjęs D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. 2016-04-16, apie 18 val. 16 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, Moliakalnio kaime, Moliakalnio gatvėje, vairavo automobilį AUDI ALLROAD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,13 ‰ su 5 procentų paklaida). Tokiais veiksmais D. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. paaiškino, kad nebūtų niekur važiavęs, jeigu nebūtų kilusi grėsmė jo gyvybei bei turtui. Į sodybą, kuri priklauso S. N., jis atvažiavo pažvejoti. Išgėręs S. pasidarė agresyvus. Jis į savo mamą metė kirvį, išdaužė namo langą, apdaužė brolio A. automobilį. Jam grasino, kad užmuš, todėl brolis liepė bėgti. A. išvarė iš kiemo jo mašiną. Jis išsigando, išvažiavo iš tų pelkių ir sustojo. Nežino, ar jį matė policija. Perlipo į keleivio vietą dėl to, kad pasimetė ir išsigando, nes tik tuo momentu suprato, kad vairavo išgėręs. Sodyboje jis prieš tai išgėrė apie litrą nestipraus alaus. Nežino, kas būtų buvę, jeigu būtų likęs toje sodyboje. Automobilis, kuriuo jis važiavo, priklauso jo mamai. Jo vertė virš 4000 Eur, todėl jis bijojo, kad S. nesudaužytų mašinos. Žinojo, kad A. dėl brolio siautėjimo iškvietė policiją. Policijos pareigūnams iškart pasakė, kad bėgo nuo pavojaus. Kai su pareigūnais atvažiavo į sodybą, S. jau nebuvo. Automobilis ir vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui. Labai pergyvena, kad taip įvyko. Tokioj situacijoj atsidūrė pirmąsyk, todėl streso būsenoje ne viską suprato.

Liudytojas D. Z. paaiškino, kad 2016-04-16, vakare, patruliuodami gavo pranešimą, kad šalia Dūkšto, kaime, kurio pavadinimo nepamena, kažkokioj sodyboj mušasi brolis. Važiuojant link to kaimo, pastebėjo atvažiuojantį žalios spalvos automobilį AUDI A6, kuris sustojo. Automobilio vairuotojas persėdo į keleivio sėdynę ir apsimetė, kad miega. Kai jie priėjo prie automobilio, jame buvęs vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai D. A., atsimerkė ir pasakė, kad nežino, kas čia vyksta ir kur dingo vairuotojas. D. A. sėdėjo be šlepečių, kurios buvo likusios po vairu. Tada D. A. paaiškino, kad buvo sodyboje, kur kilo konfliktas su sodybos šeimininku. Jis išsigando, kad jį gali primušti, todėl išvažiavo. Pagalvoję, kad ten kažkam gali kilti pavojus gyvybei ar sveikatai, su D. A. nuvažiavo į tą sodybą, iki kurios buvo apie kilometras. Sodybos šeimininko nerado. Ten buvo tik šeimininko brolis, kuris paaiškino, kad brolis, kuriam priklauso sodyba, prisigėręs pradėjo triukšmauti ir konfliktuoti. Nei tas brolis, nei jo motina, kurios akis buvo pamėlusi, jokių pretenzijų neturėjo. Mano, kad D. A. galėjo išsigąsti sodyboje sodybos šeimininko veiksmų, tačiau labiau išsigando to, kad vairavo išgėręs ir atvažiavo policija. Sodyboje matė automobilį, priklausanti ten buvusiam broliui, kurio langas buvo išdaužtas.

Liudytojas A. F. (A. F.) paaiškino, 2016-04-16, apie 18-19 val., pagal iškvietimą dėl konflikto važiavo į Dūkšto seniūnijoje esantį Moliakalnio kaimą ir pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį, kuris staiga sustojo. Privažiavę sustojo ir paklausė, kur vairuotojas. Keleivio vietoje sėdėjęs D. A. pasakė, kad vairuotojas išėjo. D. A. pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Tada jie kartu su D. A. nuvažiavo į sodybą, iš kur buvo gautas iškvietimas. Ten niekas niekam pretenzijų neturėjo, policijos pagalba buvo nereikalinga. Tada D. A. paaiškino, kad sodybos šeimininkas išvarė jį ir kad, kilus konfliktui, jis neturėjo kito pasirinkimo, kaip tiktai iš ten išvažiuoti. Nuo vietos, kur buvo sustojęs automobilis, iki sodybos buvo apie penki-septyni šimtai metrų, bet ne daugiau kilometro. D. A. paaiškino, kad pats vairavo, nes buvo priverstas išvažiuoti iš tos sodybos, kadangi jam ten grėsė pavojus. Apie tai jis pradėjo kalbėti ne iškart, o jau po to, kai jie pabuvojo toje sodyboje ir išsiaiškino, kad ten jų pagalba nereikalinga. Matė sodyboje šeimininko S. mamą, kuri buvo akivaizdžiai sumušta, su mėlynėmis, tačiau niekam pretenzijų neturėjo. Sodybos name buvo išdaužtas langas.

Motyvuojamoji dalis

D. A. kaltę dėl pažeidimo padarymo įrodo jo paties paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkoholio matuoklio parodymai, policijos pareigūnų D. Z. ir A. F. paaiškinimai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuo-tojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 ‰ iki 1,5 pro-‰) užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nustatyta.

D. A. atstovė advokatė J. M. prašė pripažinti, kad D. A. veikė būtinojo reikalingumo būklėje ir bylą nutraukti. ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. A. sveikatai, gyvybei ar turtui grėsė realus pavojus, kurį pašalinti galima buvo tik padarant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Kartu teismas pripažįsta, kad paties D. A. bei liudytojų paaiškinimai leidžia manyti, jog jo išvažiavimas iš S. Norkūno sodybos gali būti susijęs su ten kilusiu konfliktu, ir šią aplinkybę vertina kaip vieną iš aplinkybių, suteikiančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

D. A. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, o tai yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Galiojančių nuobaudų už KET ar kitus pažeidimus neturi, neteistas. Nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės bei neblaivumo laipsnis suteikia pagrindą išvadai, jog padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, be to, byloje nėra duomenų, kad D. A. piktnaudžiautų alkoholiu. D. A. vairuojant transporto priemonę, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, todėl vadovaujantis protingumo kriterijais, tokio asmens elgesio negalima laikyti labai pavojingu ar piktybišku.

Iš D. A. charakteristikos matyti, kad charakterizuojamas jis tik teigiamai, o atlikti darbines funkcijas gali tik turėdamas galimybę vairuoti transporto priemones. Nors teismų praktikoje administracinėse bylose laikomasi pozicijos, kad pažeidėjo darbo specifika, susijusi su transporto priemonės vairavimu, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas pripažįsta, jog, esant ir kitų aplinkybių, suteikiančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, ši aplinkybė taip pat vertintina kaip faktinių duomenų komplekso sudėtinė dalis. D. A. išlaiko nepilnametę dukrą. Akivaizdu, kad ilgam netekus teisės vairuoti transporto priemones, būtų ilgam sutrikdyta jo darbinė veikla, dėl ko nukentėtų jo šeimos materialinė padėtis bei būtų labai komplikuotas būtiniausių šeimos poreikių tenkinimas.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam vienerių metų laikotarpiui atėmus pažeidėjui teisę vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į jo asmenybę ir pažeidimo padarymo aplinkybes, girtumo laipsnį, būtų sukelti neproporcingai dideli nepatogumai ir tai nebūtų sąžininga priemonė siekti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Aukščiau išvardintos aplinkybės, teismo nuomone, sudaro kompleksą faktinių duomenų, kuris turi esminę reikšmę sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ATPK 30¹ straipsnio pagrindu, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, D. A. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, t. y. teisę vairuoti transporto priemones atimti trumpesniam terminui, nei vieneri metai, kartu paskiriant minimalią baudą, numatytą sankcijoje už padarytą nusižengimą. Teismas mano, kad tai leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje, ir užtikrins teisingą pusiausvyrą tarp nuobaudos tikslų ir priemonių šiems tikslams pasiekti, kad nubaustas asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 30², 126 straipsnio 1 dalimi, 283-284, 286-287 straipsniais, teisėjas

nutarė:

D. A. pripažinti kaltą padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.