Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vildai Vaičiūnienei, atsakovo atstovei Ievai Markutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2012-04-18 raštu Nr. 3-205 ,,Dėl dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą (b. l. 3), kuriuo paaiškino, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyboje yra nagrinėjami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-03-21 sprendimas Nr. 1-491 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“; 2012-03-21 sprendimas Nr. 1-492 „Dėl UAB „Grinda“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“; 2012-03-21 sprendimas Nr. 1-493 „Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“. Nurodė, kad vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo nedelsiant, per 5 darbo dienas, pateikti su minimais sprendimais susijusią šią medžiagą: po sprendimų priėmimo pasirašytus tarp Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir minimų bendrovių turto perdavimo ir priėmimo aktus ar jų patvirtintas kopijas, akcijų pasirašymo sutartis ar jų patvirtintas kopijas, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, kuriais yra patvirtinti UAB „Šiaurės miestelis“, UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatai, ar jų patvirtintas kopijas.

Vilniaus savivaldybės meras 2012-05-15 raštu Nr. A51-29890(3.3.2.3-EM4.) ,,Dėl dokumentų pateikimo“ (b. l. 4) nurodė, kad prašomais pateikti dokumentais Vilniaus miesto savivaldybės taryba vykdė ne administracinę veiklą, kurios priežiūrą vykdo Vyriausybės atstovas, o įgyvendino savo kaip turto savininkės teises ir pareigas vadovaudamasi Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi. Atsakyme pažymėjo, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę Vyriausybės atstovui reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų jų priimtų teisės aktų kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų, tačiau prašomi pateikti dokumentai - vykdant priimtą Tarybos sprendimą pasirašyti tarp Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir bendrovių vadovų turto perdavimo ir priėmimo aktai bei akcijų pasirašymo sutartys nėra teisės aktai. Konstatavo, kad Vyriausybės atstovas neturi teisinio pagrindo reikalauti pateikti rašte nurodytus argumentus.

Pažymėtina, kad Vyriausybės atstovo funkcijos yra expressis verbis įtvirtintos Konstitucijoje, kurios 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog būtent minėtose nuostatose yra užfiksuota savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas).

Įgyvendinamas konstitucinę pareigą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtino Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 8 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą teikimą ar reikalavimą Vyriausybės atstovas praneša merui (savivaldybės vadovui). Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius (4 straipsnio 8 dalis). Priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai numato, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui. Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta Vyriausybės atstovo teisė reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolo kopijų. Pažymėtina, kad šis reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Pagal Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas suteikta teisė Vyriausybės atstovui kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą, įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės sprendimus, pateikimo.

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero atsisakymo pateikti Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje prašomus dokumentus, kurie būtini tikrinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-03-21 sprendimų teisėtumą. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme savo poziciją grindžia Priežiūros įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. ir Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatymo 14 str. nuostatomis, kiek tai liečia prašomų dokumentų pateikimo terminą ir Priežiūros įstatymo 6 str. 1 d. 3 p. Atsakovo teigimu, Priežiūros įstatymo nuostatos nesuteikia pareiškėjui teisės vykdyti savivaldybės kontrolę, savivaldybei veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektui. Pareiškėjo prašomi pateikti dokumentai yra priimti būtent vykdant veiklą šioje srityje. Taip pat teigia, kad prašomi pateikti dokumentai nėra savivaldybės teisės aktai Priežiūros įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. prasme.

Vertinant atsakovo argumentus dėl atsisakymo pateikti pareiškėjo prašomus duomenis, pažymėtina, kad vietos valdžia, įgyvendindama konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra absoliučiai savarankiška. Valstybė, pripažindama ir garantuodama vietos savivaldą, kartu užtikrina, jog vietos savivaldos institucijos laikytųsi konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, t.y. šiuo atveju kalbama apie vietos valdžios priimamiems teisės aktams taikomą kontrolę, kuri dažnai traktuojama kaip savivaldybių administracinė priežiūra.

Iš pareiškėjo pateikto prašymo turinio ir argumentų bei rašto atsakovui galima spręsti, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus (Priežiūros įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.), siekiant patikrinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-03-21 priimtų sprendimų Nr. 1-491 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“; Nr. 1-492 „Dėl UAB „Grinda“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“; Nr. 1-493 „Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“ atitikimą įstatymams bei kitiems teisės aktams, kreipėsi į savivaldybės merą, prašydamas pateikti dokumentus susijusius su minėtų sprendimų priėmimu - po sprendimų priėmimo pasirašytus tarp Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir sprendimuose minimų bendrovių turto perdavimo ir priėmimo aktus ar jų patvirtintas kopijas, akcijų pasirašymo sutartis ar jų patvirtintas kopijas, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, kuriais yra patvirtinti UAB „Šiaurės miestelis“, UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatai, ar jų patvirtintas kopijas. Šią teisę pareiškėjui suteikia Priežiūros įstatymo 6 str. 1 d. 3 p. nuostatos, kuriose nustatyta, kad Vyriausybės atstovui suteikta teisė kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės sprendimus pateikimo.

Atsakovas nurodo, kad priimdama tikrinamus savivaldybės tarybos sprendimus dėl bendrovių įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu, savivaldybės taryba veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, o pareiškėjui suteikta teisė vykdyti priežiūrą, kurią savivaldybė atlieka vykdydama viešojo administravimo funkcijas, todėl neturėjo pagrindo prašyti pateikti dokumentus, nesusijusius su viešojo administravimo funkcijų atlikimu.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 str. 1 d. inter alia nustato, kad šis įstatymas reglamentuoja savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje. Šio įstatymo 11 str. 1 d. ir Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba, o 14 str. 6 d. nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Įstatymai savivaldybei suteikia labai plačius įgaliojimus valdant savo turtą, steigiant viešąsias įstaigas, nustatant jų kompetenciją. Savivaldybės turto valdymo, naudojimo ar disponavimo santykiams, kurių nereglamentuoja Savivaldybės turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo įstatymas, gali būti taikomos LR civilinio kodekso (toliau – CK) normos, t. y. savivaldybė taip pat gali būti civilinio teisinio santykio subjektu.

Nagrinėjamo ginčo vertinimui pastebėtina, kad Vyriausybės atstovo atliekamos funkcijos yra ne tik savivaldybių veiklos tikrinimas, bet ir viešo intereso gynimas. Pagal Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies normoje nustatytą reglamentavimą Vyriausybės atstovas nustatęs, kad remiantis savivaldybės administravimo subjekto teisės aktu, neatitinkančiu Konstitucijos ir įstatymų, yra sudarytas sandoris savivaldybės vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, pateikia bendrosios kompetencijos teismui ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pagal Civilinio proceso kodekso 49 str. 1 d. Priežiūros įstatymo 4 str. 4 d. numato, kad manydamas, jog savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą. Tokiu būdu, savivaldybių veiklos tikrinimas ir viešo intereso gynimas yra atskiros Vyriausybės atstovo atliekamos funkcijos. Kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytus įgaliojimus, būtina surinkti reikšmingą informaciją, kaip ir yra numatyta Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste. Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas, vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę, iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo argumentai, kad pareiškėjo prašomi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai ir jų pagrindu sudaryti sandoriai yra ne viešojo administravimo veikla, o civiliniai teisiniai santykiai, kurių priežiūros Vyriausybės atstovo įgaliojimai neapima, yra nepagrįsti. Nors Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra sąlyginis, t. y. jų veikla kartu yra saistoma Konstitucijos bei įstatymuose apibrėžtos kompetencijos. Taigi savivaldybės, organizuodamos valdymą, tame tarpe ir leisdamos administravimo aktus, savivaldybės teritorijoje privalo paisyti Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Atsakovas nurodo, kad savivaldybės mero kompetencija yra nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje ir neapima pareigos teikti informaciją savivaldybės veiklą kontroliuojančioms institucijoms, todėl Vilniaus miesto savivaldybės meras nėra atsakingas už informacijos pateikimą.

Pagal Priežiūros įstatymo 4 str. 9 d. nuostatas visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą reikalavimą Vyriausybės atstovas praneša merui. Minėta nuostata leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą, informuodamas apie tai, kad yra nagrinėjami 2012-03-21 savivaldybės priimti sprendimai ir tuo pačiu paprašė pateikti dokumentus. Vietos savivaldos įstatymo 19 str. ir 20 str. nuostatos patvirtina, kad meras - valstybės teritorijos administracinio vieneto (valstybės teritorijos administracinio vieneto institucijos - atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais), turinčio juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą, vadovas, atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą. Meras, veikdamas, kaip savivaldybės vadovas, o kartu ir kaip savivaldybės tarybai vadovaujantis asmuo, turi paisyti jam suteiktų įgalinimų, reglamentuotų Vietos savivaldos įstatymu, tačiau laikydamasis Vietos savivaldos įstatymo negali neigti ir kitų teisės aktų nuostatų, tame tarpe ir Viešojo administravimo įstatymo, kurio 3 straipsnis įtvirtinta, kad kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). Vadovaudamasis minėtais principais meras gautą raštą galėjo perduoti vykdyti vadovaujamos institucijos padaliniui, kompetentingam atlikti prašomus veiksmus. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 d. 11 p. nuostatas meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą įgyvendinant įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus.

Pareiškėjas prašyme teismui teigia, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. ir Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatymo 14 str. nuostatomis, kiek tai liečia prašomų dokumentų pateikimo terminą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kuriais buvo patvirtinti UAB „Šiaurės miestelis“, UAB ,,Grinda“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatai, privalėjo būti pateiktos iki 2012 m. balandžio 25 d., o kita prašoma medžiaga turėjo būti pateikta per 20 darbo dienų, t. y. iki gegužės 17 d. Atsakymas gautas tik 2012-05-16. Atsakovas nurodo, kad Vyriausybės atstovas Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatymo prasme nėra pareiškėjas, todėl negalėjo vadovautis įstatymo nuostatomis.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Priežiūros įstatymo 6 str. 1 d. 3 p. nenustatytas terminas informacijai pateikti, pareiškėjas pagal analogiją pagrįstai vadovavosi Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatymo 14 str. ir Priežiūros įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, reglamentuojančiomis informacijos pateikimo terminus.

Apibendrinat teismo išdėstytus motyvus, pripažintina, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje turėjo teisėtą pagrindą teikti prašymą pateikti duomenis, susijusius su atsakovo priimtais sprendimais bei jų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, prašymas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas pateikti Vyriausybės atstovo 2012-04-18 rašte Nr. 3-205 ,,Dėl dokumentų pateikimo“ nurodytą informaciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą patenkinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012-04-18 rašte Nr. 3-205 ,,Dėl dokumentų pateikimo“ prašomą informaciją.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.