Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma panaikinti priverčiamąsias medicinos prievartos priemones, B. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi UAB „S.“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. kovo 21 d. gautas UAB „S.“ teikimas dėl B. T. taikomos priverstinio pobūdžio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo. Teikime nurodoma, jog B. T. visą stebėjimo laikotarpį reguliariai lankėsi UAB „V.“ Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą, naudojo paskirtą medikamentinį gydymą, bendradarbiavo su socialiniu darbuotoju, režimo nepažeidinėjo. UAB „V.“ Psichikos sveikatos centre B. T. stebėta nuo (duomenys neskelbtini), diagnozė - paranoidinė šizofrenija. Šiuo metu B. T. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, ji gyvena viena, buityje ir finansiškai padeda tėvas, registruota Užimtumo tarnyboje. Ambulatorinio stebėjimo UAB „V.“ Psichikos sveikatos centre laikotarpiu B. T. būklė taikant medikamentinį gydymą buvo stabili, psichozinio lygio paūmėjimų nebuvo, stacionarinis gydymas netaikytas, kritika būsenai formali. 2019-02-25 atliktas psichologinis pacientės vertinimas, kurio metu nustatyta, jog B. T. mąstymo tyrimas rodo mąstymo sutrikimus, apibendrinimo lygis vidutinis, svyruojantis. Šalia apibendrinimų pagal esminį požymį yra tolimų, netikslių, funkcinių apibendrinimų, tiriamoji sunkiai koreguoja sprendimus, nelinkusi ieškoti tikslesnio atsakymo. Vaizdinės asociacijos skurdžios, yra perseveracijų pagal formą, keletas piktogramų nutolusios nuo stimulinio žodžio reikšmės. Komentarai trumpi, mažai informatyvūs. Asmenybės tyrime asmenybės regreso požymiai, siauras interesų ratas, padidėjęs egocentriškumas, nesaugumas, savęs vertinimas nepakankamai tikslus. Viduje tiriamoji jaučiasi bejėgė, nesaugi, adaptaciniai gebėjimai sumažėję, tiriamoji linkusi emociškai užsidaryti savyje.

Teismo posėdžio metu UAB „S.“ atstovas P. K. teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pacientė serga paranoidine šizofrenija, ji stebėjimo laikotarpiu į gydymo įstaigą atvykdavo reguliariai, jos būklė nepablogėjo, gydytoja, kuri stebėjo B. T., mano, kad pastaroji ir savarankiškai lankysis gydymo įstaigoje.

Gynėjas advokatas P. R. taip pat palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti, nurodydamas, jog B. T. pati supranta, kad turi gydytis, dėl ko priverčiamoji medicinos priemonė nereikalinga.

Prokurorė D. Mekionienė teikimą taip pat palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

UAB „S.“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo netenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko - jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir panaikina taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors B. T. visą stebėjimo laikotarpį reguliariai lankėsi UAB „Vilniaus sveikatos namai“ Psichikos sveikatos centre, naudojo medikamentinį gydymą, bendradarbiavo su socialiniu darbuotoju, režimo nepažeidė, jos būklė taikant medikamentinį gydymą buvo stabili, psichozinio lygio paūmėjimų nebuvo, tačiau negalima nepaminėti to, jog B. T. išreiškė tik dalinę kritiką savo susirgimui, jos interesai susiaurėję, ji sunkiai koreguoja sprendimus, yra nustatyti asmenybės regreso požymiai, siauras interesų ratas, padidėjęs egocentriškumas, nesaugumas, savęs vertinimas nepakankamai tikslus, B. T. jaučiasi bejėgė, nesaugi, jos adaptaciniai gebėjimai sumažėję, ji linkusi užsidaryti savyje. Tokie 2019-03-14 B. T. priverstinio ambulatorinio stebėjimo tyrimo akte užfiksuoti duomenys niekaip neleidžia daryti išvados apie ryškesnį B. T. būklės pagerėjimą. Nors teismo posėdžio metu UAB „S.“ atstovas įstaigos teikimą palaikė, tačiau negalėjo plačiau pakomentuoti B. T. būklės ir išsakė vienintelį argumentą – jog B. T. visą stebėjimo laikotarpį reguliariai lankėsi UAB „V.“ Psichikos sveikatos centre ir naudojo paskirtą medikamentinį gydymą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti, jog išnyko pagrindas taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis B. T. taikyta dar pakankamai trumpą laiką – kiek daugiau nei pusę metų, duomenų apie ryškesnį jos būklės pagerėjimą nėra, atkreiptinas dėmesys, kad priverstinio ambulatorinio stebėjimo tyrimo akte nurodoma, jog B. T. išsako tik dalinę kritiką susirgimui, stebimas jos asmenybės regresas, kas kelia abejonių dėl realaus B. T. pasiryžimo bei galimybių gydytis savarankiškai, netaikant jai priverstinio pobūdžio priemonių. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-08 nutartimi leista B. T. priverstinai gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vieną mėnesį. Tąsyk buvo nustatyta, jog pacientė yra neprognozuojamo elgesio, socialiai pavojinga, gali padaryti žalą savo bei aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog panaikinti B. T. priverčiamąją medicinos priemonę būtų galima tik neabejotinai įsitikinus, kad jos būklė pilnai stabili ir ji gydymą neabejotinai tęs pati. Šiuo metu teikimo byloje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog palikta savarankiškam gydymui B. T. tokį gydymą iš tiesų tęs. Tuo tarpu priverstinio stebėjimo sąlygomis B. T. reguliariai vartoja vaistus, dėl ko jos būklė išlieka stabili.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdyje UAB „S.“ atstovo išdėstytus argumentus, teismas neturi pagrindo sutikti su gydytojų konsultacinės komisijos išvada dėl priverstinio ambulatorinio gydymo nutraukimo. Nors dabartinė B. T. būklė yra stabili, tačiau jos būsena kelia pagrįstų abejonių dėl jos gebėjimo kontroliuoti gydymo procesą savarankiškai. B. T. gali ir toliau gydytis ambulatoriškai, o pagrindų nutraukti jai taikytą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją pakeisti kita bent jau šiuo metu nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, 440 straipsniu,

nutaria:

netenkinti UAB „S.“ teikimo dėl priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo B. T.

Pratęsti B. T. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.