- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-06
- Bylos Nr.
- e1-2986-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00822-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- D. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. N. (D. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:
- 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, skirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. birželio 17 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, taikant intensyvią priežiūrą“. 2024 m. sausio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei – motinai, o būtent: 2024 m. sausio 5 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, sudavė savo artimam šeimos nariui – motinai L. N., ranka nemažiau du smūgius į galvą ir veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą, ir padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, pojungio kraujosruvą kairėje akyje, kraujosruvas abiejose lūpose, poodinę kraujosruvą kairio momens srityje, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II-III delnakalniu, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
D. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat, D. N. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei – žmonai, o būtent: jis 2024 m. vasario 5 d. apie 23.01 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,12 promilės girtumas), sudavė savo artimam šeimos nariui – žmonai A. N. dešiniu kumščiu vieną kartą į kairiąją veido pusę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. N. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kairiame antakyje nežymiai sutrikdė jai sveikatą,
D. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Dėl 2024 m. sausio 5 d. nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodymų
2024 m. sausio 5 d. L. N. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024 m. sausio 5 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sūnus D. N. gim. (duomenys neskelbtini) d., be jokios priežasties ėmė ją mušti, tai yra savo abejomis rankomis sudavė nemažiau du smūgius jai į veido ir galvos sritį taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., el. b. l. 73-83).
2024 m. sausio 6 d. L. N. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. sausio 5 d. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus D. N. gim. (duomenys neskelbtini) m., pametė savo mobiliojo ryšio priemonę. Pametęs telefoną jis labai įsiūto ir tapo agresyvus, galimai jis pagalvojo, kad ji paėmė jo telefoną, bet ji jo paimti negalėjo, kadangi negali savarankiškai judėti ir išlipusi iš lovos nebuvo. Mano, kad dėl to jog pamanė, kad paėmė jo telefoną, jis pradėjo ją mušti. Priėjęs prie jos lovos, jis abejomis rankomis smūgiavo jai į veidą bei į galvos sritį. Kiek tiksliai smūgių jai sudavė pasakyti negali, bet daugiau nei du smūgius. Sukeltą skausmą skalėje nuo 0-10 vertina 9 balais. Skausmą jaučia ir šiuo metu. Galimai buvo praradusi sąmonę, nes kai kurių momentų nepamena. Sūnus iki policijos pareigūnų atvykimo pasišalino. Kur jis gali būti nežino. Sūnus buvo teistas ir įkalintas. Ankščiau taip pat buvo smurtavęs prieš ją, 2019 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., el. b. l. 16-19).
2024 m. vasario 9 d. papildomame L. N. apklausos protokole nurodyta, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius. Sutinka duoti parodymus. D. N., gim (duomenys neskelbtini) d., yra jos sūnus. Kartu su juo ir jo žmona A. N. gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnaus žmona pas juos nedeklaruota, todėl dažnai būna pas savo motiną, adresu (duomenys neskelbtini), nes jos su ja nesutaria. Vien per 1.5 mėnesio policija pas juos buvo mažiausiai 3 kartus. Ji nesikelia iš lovos apie pusę metų, kadangi 2023 m. vasarą jai buvo (duomenys neskelbtini), savarankiškai ji vaikščioti negali, neįgaliojo vežimėlio neturi, protezu dėl viršsvorio nesinaudoja, nes kairėje kojos pėdoje turi žaizdas. 2024 m. sausio 5 d. ji buvo namie viena, D. buvo kažkur išėjęs. Sėdėjo lovoje ir neišlaikiusi pusiausvyros krito veidu žemyn. Krisdama atsitrenkė kaire veido puse į basono kraštą. Kiek ji pragulėjo ant grindų, negali pasakyti. Kai namo grįžo sūnus, jis bandė ją pakelti ir pasodinti atgal į lovą, tačiau jam prastai sekėsi, kadangi ji sveria virš 100 kg, be to dėl (duomenys neskelbtini) jai (duomenys neskelbtini) dešinės kojos. Kadangi jai labai skaudėjo, ji garsiai šaukė. Jeigu gerai pamena, sūnus jai nemažiau dviejų kartų sudavė ranka per veidą. Gal jis ją ramino, gal jis tiesiog įsiūto dėl to, kad negali jos pakelti. Jis buvo išgėręs, todėl jam pavyko ją pakelti tik po gerų 20 minučių. Ji sūnui pasakė: „kviesk policiją ir greitąją, nes labai skauda ir galvą, ir veidą ir visą kūną“. Atvažiavusiems medikams ir policijos pareigūnams ji pasakė, kad sūnus ją sumušė. Dėl šio įvykio sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio ji nereikš, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Maždaug po mėnesio kaimynai dienos metu iškvietė policiją dėl to, kad D. su A. garsiai triukšmavo, rėkė ir konflikto metu A. pripurškė dujų namuose. Atvažiavę pareigūnai pabendravo su jais liepė jam eiti į lauką, pravėdinti galvą. Tą pačią dieną naktį ji pati kvietė policiją, nes A. užsirakino vonioje. D. bandė ją įkalbėti išeiti, tačiau ji jo neklausė. Duris ji atidarė tik tada, kai jis prigrasino jas išlaužti. Tada D. pradėjo keikti, šaukti A.: „Ką tu padarei, kodėl vėl vartoji?“ Jie keikėsi, barėsi ir tada išgirdo, kad A. garsiai sušuko. Kas tarp jų įvyko ji nematė, nes kaip ir sakė, ji nevaikšto. Po to, kai A. atėjo į kambarį, ji pamatė, kad jos veidas kruvinas. Tą naktį ir sūnų, ir jo žmoną išvežė. Kaip suprato ją paleido, o sūnus nakvojo areštinėje. Kol sūnaus dar nebuvo namie, A. atėjo pas ją ir pradėjo į maišus krauti daiktus. Jai liepė nustoti, nes ir taip jau ją apvogė ir pusę buto išnešė. A. pradėjo ją įžeidinėti ir ji nieko nelaukdama iškvietė policiją. A. buvo išrašytas orderis 15 parų nesiartinti prie jos ir nesilankyti bute, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 144-147)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad remiantis L. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicinos dokumentų duomenimis, L. N. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, pojungio kraujosruva kairėje akyje, kraujosruvos abiejose lūpose, poodinė kraujosruva kairio momens srityje, poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II-III delnakauliu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja nurodytomis aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., el. b. l. 162-165).
2024 m. sausio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra butas adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojame (duomenys neskelbtini) g. iki galo ir matome po dešine pusė (duomenys neskelbtini) aukštų pastatą. Į pastatą užeiname pro tamsios spalvos laiptinės duris su telefonspynė kurios pažymėtos numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Užėję į pastato vidų, laiptais pakylame į pirmą aukštą. (duomenys neskelbtini) aukšte koridoriuje matome 3 vnt., duris po kaire ir taip pat 3 vnt., duris po dešine. Į butą patenkame pro šviesios spalvos duris, kurios yra pažymėtos numerių (duomenys neskelbtini), jos yra (duomenys neskelbtini) durys po kaire. Užėję į butą patenkame į koridorių. Koridoriuje po kaire puse matome dvi tamsios spalvos, uždaras duris. Po dešine puse, palei sieną matome tamsios spalvos komodą su įvairiais daiktais ant jos ir šalia ant grindų. Kairiau nuo komodos yra praėjimas į virtuvę. Priešais įėjimą į butą matome šviesios spalvos spintą, o dešiniau nuo jos tamsios spalvos duris į kambarį. Įėjus pro duris, kurios yra priešais įėjimo durų į butą, patenkame į kambarį. Kambaryje po kaire puse, palei sieną matome tamsios spalvos, uždarą spintą ir šviesios spalvos lovą. Priešais įėjimą į kambarį matome stalą ant kurio yra išmėtyti įvairūs daiktai, o už stalo yra tamsios spalvos atvira sekcija, kurioje sudėti įvairios paskirties daiktai. Po dešine puse matome sofą - lovą, langą, praėjimą į balkoną ir tamsios spalvos, uždarą spintą palei sieną. Pastatas neaptvertas. Butas vaizdo stebėjimo kameromis nefiksuojamas. Tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta, nepaimta (1 t., el. b. l. 9-11).
2024 m. sausio 9 d. įtariamojo D. N. apklausos protokole nurodyta, kad įtarimo esmė jam aiški su jam pareikštu įtarimu sutinka iš dalies. Jis, D. N., nori pasakyti, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), šis butas priklauso mamai, jis šiuo metu gyvena pas mamą nes ją prižiūri. Mamai (duomenys neskelbtini) koja dėl (duomenys neskelbtini) todėl jis ją slaugo, gamina valgyt, keičia pampersus, tvarko namus ir panašiai. Lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka. Galvos traumą kažkokią turėjo labai seniai, neprisimena. Psichiatrinėje gulėjęs, diagnozės neprisimena, dėl (duomenys neskelbtini) medžiagos. Priklausomybės ligų centre įskaita turi, dėl (duomenys neskelbtini) medžiagų – (duomenys neskelbtini) vartojimo. Šiuo metu nevartoja nei alkoholio nei narkotinių medžiagų beveik metus laiko. Nori pasakyti, kad šiuo metu vartoja labai stiprius vaistus dėl miego, juos jam išrašė gydytoja „(duomenys neskelbtini)“. Pavartojęs šiuos vaistus būna mieguistas, be jėgų, vaistai slopinantys. Vaistus geria kiekvieną dieną. 2024 m. sausio 5 d. vakare, kelinta valanda buvo nežino, buvo jau tamsu, buvo namuose pas mamą adresu (duomenys neskelbtini), pamaitino mamą, pakeitė jai pampersą ir išgėrė aukščiau minimų vaistų. Mamos paprašė, kad jam išgėrus tų vaistų ji jo bent jau keturias valandas nežadintų ir duotų jam pailsėt (nes kiekvieną dieną ji vidurį nakties jį žadina ir ko nors prašo). Atlikęs visus darbus užmigo, tame pačiame kambaryje kur gulėjo mama. Jam bemiegant po kažkurio laiko atsibudo nuo mamos rėkimo (kiek buvo valandų nežino, po miego ir po išgertų vaistų nesiorientavo laike). Jis greit atsikėlė įjungė šviesą kambaryje ir pamatė savo mamą gulinčią ant žemės, ji buvo iškritusi iš lovos. Jis greitai pribėgo prie jos pradėjo ją kelti, norėjo paguldyti atgal į lovą, tačiau ji sveria virš 100 kg ir jam buvo sunku ją pakelti, todėl ją kelis kartus bandant pakelt jie abu krito, nes jis pats vos ant kojų stovėjo dėl jo vartojamų vaistų, ir galimai jiems abiem krentant gal jis kažkaip ją prispaudė ar netyčia užgavo, nežino. Tačiau po kelių bandymų ją pakelti ji pradėjo rėkti „nemušk manęs“, jis jai bandė paaiškinti, kad jis jos nemuša, o tik bando pakelti ant lovos, tačiau ji ir toliau šaukė, todėl jis ją vos ne vos pakėlė, paguldė ant lovos, iškvietė greitąją ir išėjo iš namų, nes ji neadekvačiai elgėsi ir šūkavo. Išėjo iš namų, pasivaikščiojo lauke apie valandą laiko ir nusprendė grįžti namo, tikėjosi, kad mama jau bus apsiraminusi. Grįžęs namo pamatė, kad buto durys užrakintos, o jis raktų nebuvo pasiėmęs (nes nesitikėjo, kad jos nebus namie). Negalėjo užeiti į butą, todėl sėdėjo laiptinėje ir laukė, pagalvojo, kad galimai mamai pasidarė bloga ir ją išvežė į ligoninę. Besėdint laiptinėje užmigo ir pribudo nuo garso, kad kažkas užėjo į laiptinę. Pamatė, kad užėjo greitosios pagalbos darbuotojai su jo mama ir jie užėjo į butą. Kiek prisimena vėliau atvyko pareigūnai, paskambino į jo telefoną, pasakė, kad išeitų į lauką, jis išėjo ir jam įteikė šaukimą. Kas ir kaip kvietė pareigūnus jis nežino, mama jam sakė, kad nekvietė pareigūnų, todėl mano, kad pareigūnus kvietė pati greitoji medicinos pagalba. Šiuo metu slaugo mamą, nes ji savimi pasirūpinti negali ir pati mama nori, kad ir toliau ją slaugytų ir po viso įvykio jam sakė, kad ji nesuprato kas įvyko, kodėl buvo policija ir ką ji sakė policijai. Taigi kaltę pripažįsta iš dalies, nes specialiai mamos nemušė, bet galimai netyčia galėjo ją užgauti, bandydamas ją pakelti ir paguldyti į lovą (1 t., el. b. l. 127-130).
Dėl 2024 m. vasario 5 d. nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodymų
2024 m. vasario 6 d. A. N. apklausos protokole nurodyta, kad protokolas ji A. N. yra supažindinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsniu, ir pilnai atsisako duoti parodymus apie savo sutuoktinį D. N. (2 t., el. b. l. 13-15).
2024 m. vasario 9 d. papildomame A. N. apklausos protokole nurodyta, kad sutinka duoti parodymus. Įvykio naktį buvo pavargusi, nes policijos pareigūnai atvažiavo jos apklausinėti į namus, adresu (duomenys neskelbtini), apie 02.00 val. nakties, kai ji grįžusi iš ligoninės jau miegojo, todėl parodymų pirmos apklausos metu nedavė. Dėl jų paskutinio konflikto su vyru D. N. gali papasakoti, kad 2024 m. vasario 5 d. buvo pas vyrą namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame vieno kambario bute, gyvena D. ir jo mama L. N. Dienos metu jie su vyru susipyko, nes jis buvo girtas. Jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji niekur nedirba, kad jam nepadeda, nors jie jau oficialiai yra įdarbinti „(duomenys neskelbtini)“. Barėsi jos buto koridoriuje ir ji ten pripurškė ašarinių dujų, tačiau tyčios pataikyti į vyrą neturėjo. Kadangi garsiai rėkavo, tai kaimynai eilinį kartą iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai juos apramino ir liepė išeiti į lauką pasivaikščioti. Kartu su vyru išėjo ir grįžo namo vakare. Tada D. dar išgėrė du „bambalius“ alkoholinio alaus, o ji išgėrė vieną stiklinę alaus. Po to vyras jai vėl pradėjo priekaištauti, kad dienos metu ji jam neva pripurškė dujų į veidą. Jis garsiai rėkė, keikė ją necenzūriniais žodžiais ir ji nusprendė pasislėpti nuo jo vonioje. Vyras laužėsi pas ją ir kažkuriuo tai momentu ji išėjo iš vonios kambario, nes norėjo išbėgti į lauką. Vyras ją pasivijo buto koridoriuje. Kad pabėgti nuo D., ji delnu jam vieną kartą sudavė į kairįjį žandą. Tada D. tiesiog pasiūto ir dešinės rankos kumščiu stipriai sudavė jai vieną kartą į kairiąją veido pusę, pataikė į antakį. Kas vyko toliau, nelabai atsimena. Kai atsipeikėjo, pajuto, kad per veidą bėgo kraujas. Ar jis jai dar kažkur trenkė, ji neatsimena, nes juto labai stiprų fizinį skausmą, kurį vertintų 10 balų iš 10. Sąmonės pradus nebuvo, bet galva po tokio smūgio svaigo, todėl neatmeta galimybės, kad galėjo dar kažkur ir atsitrenkti. Tada D. liepė jai rinktis daiktus ir nešdintis, prie viso to triukšmo dar prisidėjo jo mama, kuri yra neįgali, iš lovos nesikelia, bet rėkti sugeba tikrai garsiai. Kas antrą kartą kvietė policiją, ji nežino, pati 112 neskambino. Užsidėjo striukę ir išėjo į lauką. Po kelių minučių į kiemą atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnų ekipažas. Medikai ją apžiūrėjo savo automobilyje, po ko buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir po apžiūros paleista namo. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojas konsultacijos metu, jai nurodė kreiptis į savo polikliniką po to, kai antakio žaizda sugys, praeis kraujosruvos ir mėlynė, nes pamušta akim dabar prastai mato. Gydymą tęsia „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje priešais parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Po šio įvykio D. jos nuoširdžiai atsiprašė ir ji jam atleido, jokių pretenzijų savo vyrui D. N. neturi, civilinio ieškinio nereikš, nes materialinė žala jai nepadaryta (2 t., el. b. l. 150-153).
2024 m. liepos 31 papildomame A. N. apklausos protokole nurodyta, kad valstybinę lietuvių kalbą supranta, skaito, rašo, vertėjas jai nereikalingas. Prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad savo sutuoktiniui D. N. ji jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Prieš savaitę jos vyras gulėjo psichiatrinėje ligoninėje dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu jis oficialiai dirba kaip ir ji slenkančiu grafiku „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., el. b. l. 64-66).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kurioje nurodyta, kad remiantis A. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicinos dokumentų duomenimis A. N. nustatyta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame antakyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., el. b. l. 167-169).
2024 m. vasario 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) aukštų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Į namo laiptinę patenkame pro šarvo tipo duris, su kodine spyna. Vieno kambario butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Į butą patenkame pro rudos spalvos šarvo tipo duris su numeriu ant durų Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į buto vidų, patenkame į patalpą – koridorių. Kairėje pusėje nuo įėjimo yra dvejos durys į tualetą ir vonios kambarį, priešais yra spinta ir įėjimas į kambarį. Iš dešinės pusės koridoriuje nuo įėjimo yra virtuvė, apžiūros metu virtuvės patalpoje bendra betvarkė, smurto požymiai nestebimi. Įėjus į kambarį, kambaryje kairėje pusėje prie sienos stovi slaugos lova, kurioje apžiūros metu gulėjo neįgali moteris, tiesiai nuo įėjimo į kambarį palei sieną stovi sekcija, prieš sekcija stovi stalas, ant kurio sudėti vaistai, maisto produktai. Kambario viduryje prie lango yra išskleista sofa-lova, ant kurios apžiūros metu yra išmėtyti daiktai ir netvarkingai sudėta patalynė. Dešinėje pusėje nuo įėjimo į kambarį, palei sieną stovi spinta, toliau yra komoda, ant kurios stovi televizorius. Apžiūros metu kambaryje stebima bendra betvarkė, smurto požymiai nestebimi. Atlikus apžiūrą, objektai reikšmingi tyrimui nerasti ir nepaimti. Vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos (1 t., el. b. l. 181-183).
2024 m. vasario 6 d. įtariamojo D. N. apklausos protokole nurodyta, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta iš dalies. Valstybinę lietuvių kalbą supranta, skaito, rašo, vertėjas jam nereikalingas. (duomenys neskelbtini) ligoninėse gydytas dėl (duomenys neskelbtini) medžiagų vartojimo, į (duomenys neskelbtini) įskaitą įrašytas dėl tos pačios problemos. 2024 m. vasario 5 d. kartu su žmona A. N. ir jo motina L. N. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 10.00 val. kartu su savo žmona A. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, ten (duomenys neskelbtini) banke jis sumokėjo įsiskolinimą ir užsakė mokėjimo kortelę. Iš „(duomenys neskelbtini)“ jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) centrą, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Ten kartu su A. nuėjo pas savo gydytoją, kuris jiems savaitei išrašė vaistų ((duomenys neskelbtini)). Po vizito pas gydytoją, visuomeninio transporto stotelėje ir šalia esančios parduotuvės prieigose, netoli (duomenys neskelbtini) centro, jie dalino narkomanams vienkartinius švirkštus, pleistrus, bintus, ŽIV testus, merginoms nėštumo testus, kadangi jis dirba pusę etato, o žmona dirba pilną etatą „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu jiems bandomasis laikotarpis, tačiau apskaitą privalo pristatyti į „(duomenys neskelbtini)“ ofisą (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešais „(duomenys neskelbtini)“. Visus dokumentus turi namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Priemones dalino 2024 m. vasario 2 d. ir 2024 m. vasario 5 d. Dienos metu, tiksliai nepasakys kelintą, grįžo namo. Kartu su žmona atsigėrė alaus. Po kiek laiko suprato, kad jai kažkas negerai. Ji elgėsi neadekvačiai, triukšmavo, konfliktavo, erzino jo mamą. Kas pirmą kartą iškvietė policiją, jis nežino, nesigilino. Prisimena tik, kad buvo policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Ką jie apžiūrinėjo, jis nekreipė dėmesio. Policijos pareigūnai liepė jiems abiem nusiraminti, išeiti į lauką ir pakvėpuoti. Taip jie ir padarė. Grįžo namo, viskas lyg buvo gerai. Jis jau norėjo gultis miegoti, kai pastebėjo, kad žmonos nėra. Pradėjo jos ieškoti ir pamatė uždarytas vonios kambario duris. Kaip suprato, jos buvo užrakintos iš vidaus. Beldėsi į duris ir prašė, kad žmona jį įleistų. Po kelių minučių ji atidarė jam vonios kambario duris. Pamatė, kad tos priemonės, kurias turėjo dalinti narkomanams mėtosi vonioje. Jis žmonos paklausė, ką ji daro, tada ji pradėjo garsiai juoktis, matė, kad ji kažko pavartojusi. Nuėjo į kambarį, kur turėjo būti jo vaistai, o konkrečiai (duomenys neskelbtini) ir atidaręs rankinę pamatė, kad vaistų nebėra. Aišku, jis pasiuto. Vaistus jam išrašė privatus psichiatras, kurio kabinetas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. prasidėjo „zachodai“, ji išmetė patalynę ir čiužinį į laiptinę, pradėjo vėl rėkti. Prašė jos nusiraminti, nerėkti, nes jiems vėl iškvies policiją, tačiau A. jo neklausė. Jos paklausė, kodėl ji suvalgė visą pakelį jo vaistų, o žmona pradėjo jam dujų balionėliu purkšti dujas. Jis užsidengė veidą, o mama pradėjo šaukti, kad serga astma ir jai gali būti priepuolis. Atėmė iš A. dujų balionėlį ir pamatė, kad kitoje rankoje ji laiko peilį. Peilį taip pat atėmė ir stipriai nustūmė abiem rankomis žmoną nuo savęs. Ji nukrito ir pradėjo rėkti, kad jai skauda. Kai ji atsikėlė, matė, kad pas A. kažkurioje tai pusėje iš antakio bėga kraujas. Kadangi buvo panikoje ir šoke, tai neatkreipė dėmesio iš kur tiksliai bėgo kraujas. Prisimena, kad policijai tikrai skambino jo mama. Kas dar kvietė policiją, jis nežino. Pas juos vėl atvažiavo medikai ir jau kiti policijos pareigūnai. Jį išvežė į areštinę, o kur išėjo žmona, jis nežino. Namuose viena liko jo motina, kuri yra (duomenys neskelbtini) grupės (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) jai (duomenys neskelbtini) koja, kairę koja dar bando išgelbėti gydytojai. Motinai reikalinga nuolatinė priežiūra, nes ji nesikelia iš lovos. Dėl didelio svorio ji negali vaikščioti. Jis pats ja rūpinasi, keičia pampersus, maitina ją, duoda vaistų ir t.t. (2 t., el. b. l. 111-114).
2024 m. rugpjūčio 27 d. įtariamojo D. N. apklausos protokole nurodyta, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Valstybinę lietuvių kalbą supranta, skaito, rašo, vertėjas jam nereikalingas. Iš dalies lieka prie savo parodymų, duotų prieš tai buvusių apklausų metų. Dėl veikos su mama L. N. gali papasakoti, kad tai buvo 2024 m. sausio pradžioje. Buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad naktį mama buvo iškritusi iš lovos ir jis ją bandė pakelti. Jo mama yra stambi moteris ir jai yra (duomenys neskelbtini) viena koja dėl (duomenys neskelbtini). Kai kėlė motiną atgal į lovą, ji pradėjo šaukti, kad jai skauda, kad jis ją muša. Tai ji darė taip garsiai, kad girdėtų visi kaimynai. Norėdamas ją nuraminti, jis jai ranka sudavė kelis lengvus smūgius į veido sritį. Tada ji pradėjo dar labiau rėkti ir kaimynai iškvietė policiją. Supratęs, kad bus sulaikytas, jis iš namų pabėgo. Po šio įvykio grįžo pas mamą namo, jos atsiprašė ir jie susitaikė. 2024 m. vasario pradžioje jie buvome namie, t. y. jis, jo žmona A. ir jo motina L. N. Dienos metu jie su žmona gėrė alkoholį, pas juos buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie juos apramino ir liepė lauke pasivaikščioti ir tik tada grįžti. Vėlai vakare jie su žmona susipyko dėl to, kad jis pamatė, jog ji paėmė jo vaistus. Žmona jį užsipuolė, bandė pripurkšti dujų, rankoje kažką laikė, todėl jis jai vieną kartą trenkė kumščiu kažkur į galvos sritį. A. išbėgo iš namų, tačiau kur ji nuėjo, jis nežino. Gal po 15 minučių atvažiavo policija, jį išvežė į areštinę, o žmoną išvežė į ligoninę. Dėl abiejų įvykių jis labai gailisi. Pažada per dvi dienas atlyginti 315,22 Eur žalą ligonių kasoms ir neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (3 t., el. b. l. 98-101).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 5 d. veika)
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – veikos padarymas prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Remiantis BK 38 straipsnio nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. N. yra D. N. mama.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies nurodydamas, kad tyčia mamos nemušė, bet galimai netyčia galėjo ją užgauti bandydamas ją pakelti ir paguldyti į lovą. Papildomos apklausos metu D. N. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog kaltinime minimu laiku ir vietoje mama buvo iškritusi iš lovos ir jis ją bandė pakelti. Jo mama yra stambi moteris ir jai yra (duomenys neskelbtini) viena koja dėl (duomenys neskelbtini). Kai kėlė motiną atgal į lovą, ji pradėjo šaukti, kad jai skauda, kad jis ją muša. Norėdamas ją nuraminti, jis jai ranka sudavė kelis lengvus smūgius į veido sritį. D. N. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – L. N. protokolas-pareiškimas, apklausos protokolai, 2024 m. sausio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Aplinkybes patvirtinančias nukentėjusiosios L. N. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis ranka sudavė nemažiau du smūgius į galvą ir veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą, ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. N. 2024 m. sausio 5 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, sudavė savo artimam šeimos nariui – motinai L. N., ranka nemažiau du smūgius į galvą ir veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą, ir padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, pojungio kraujosruvą kairėje akyje, kraujosruvas abiejose lūpose, poodinę kraujosruvą kairio momens srityje, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II-III delnakalniu, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. vasario 5 d. veika)
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – tas kas veiką padarė prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Remiantis BK 38 straipsnio nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. N. ir D. N. yra sutuoktiniai.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies nurodydamas, kad žmona suvalgė jam išrašytus vaistus, po to žmona pradėjo jam dujų balionėliu purkšti dujas. Atėmė iš žmonos dujų balionėlį ir pamatė, kad kitoje rankoje ji laiko peilį. Peilį taip pat atėmė ir stipriai nustūmė abiem rankomis žmoną nuo savęs. Ji nukrito ir pradėjo rėkti, kad jai skauda. Kai ji atsikėlė, matė, kad pas A. kažkurioje tai pusėje iš antakio bėga kraujas. Papildomoje apklausoje D. N. nurodė, kad visiškai prisipažįsta dėl padarytos veikos ir paaiškino, kad vėlai vakare jie su žmona susipyko dėl to, kad jis pamatė, jog ji paėmė jo vaistus. Žmona jį užsipuolė, bandė pripurkšti dujų, rankoje kažką laikė, todėl jis jai vieną kartą trenkė kumščiu kažkur į galvos sritį. A. N. išbėgo iš namų, tačiau kur ji nuėjo jis nežino. Po 15 minučių atvažiavo policija, jį išvežė į areštinę, o žmoną išvežė į ligoninę. D. N. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – A. N. apklausos protokolas, 2024 m. vasario 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Aplinkybes patvirtinančias nukentėjusiosios A. N. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis sudavė dešiniu kumščiu vieną kartą į A. N. kairiąją veido pusę, tokiu būdu tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. N. 2024 m. vasario 5 d. apie 23.01 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,12 promilės girtumas), sudavė savo artimam šeimos nariui – žmonai A. N. dešiniu kumščiu vieną kartą į kairiąją veido pusę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. N. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kairiame antakyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. N. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (3 t., el. b. l. 136-137). Nukentėjusiosios L. N. ir A. N. informuotos apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (3 t., el. b. l. 146-147, 152-153).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, padarytą žalą – D. N. padarė du tyčinius (tiesiogine tyčia) baigtus nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narius – sutuoktinę ir mamą tuo sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jų sveikatą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, 2024 m. vasario 5 d. nusikalstamą veiką, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (2 t., el. b. l. 47-50) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. N. yra teistas už nusikaltimas veikas sveikatai, viešajai tvarkai, nuosavybei, valdymo tvarkai, susijusias su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (3 t., el. b. l. 102-123). Baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus (3 t., el. b. l. 124-129). „Sodra“ duomenimis dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., el. b. l. 130-131). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale yra įrašytas nuo (duomenys neskelbtini) d., dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). D. N. VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytas 6 kartus, paskutinį kartą gydytas (duomenys neskelbtini) d., nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Vilniaus teismo (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad iš pateiktų tirti kaltinamojo medicininių dokumentų nėra duomenų, kad D. N. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., el. b. l. 156-157).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kurių dydžiai viršija bausmės minimumą, tačiau neviršija bausmės vidurkio (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, vidurkis – 52 paros arešto). Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmes, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų ir būtų nepakankama valstybės reakcija į jo elgesį, atsižvelgiant ir į tai, jog asmuo nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje įvykdo pakartotinai. Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Teismo vertinimu griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo skyrimas, nagrinėjamu atveju, būtų per griežtas ir šia bausme, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2024 m. sausio 5 d. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas L. N.) skirtina 25 parų arešto bausmė, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2024 m. vasario 5 d. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas A. N.) skirtina 35 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu prie griežčiausios 35 parų arešto bausmės pridedant 25 parų arešto bausmę ir paskiriant subendrintą 60 parų arešto bausmę.
D. N. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu į paskirtą bausmę D. N. įskaitytinas šioje byloje jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2024 m. vasario 6 d., 00.03 val. iki 2024 m. vasario 6 d., 15.21 val. (2 t., el. b. l. 1-3, 131-134) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmės dalis yra 39 paros arešto.
V. Kiti klausimai
D. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (kiekvieną antradienį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 17.00 iki 19.00 val.) (1 t., el. b. l. 138-141, 3 t., el. b. l. 23-24) paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o sprendimui įsiteisėjus – panaikintinos.
(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 315,22 turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiųjų L. N. ir A. N. gydymo išlaidų atlyginimo (3 t., el. b. l. 80-81). Taip pat civilinė ieškovė prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
2024 m. rugpjūčio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole kaltinamasis pateikė turtinės žalos atlyginimo mokėjimo nurodymo patvirtinimą (3 t., el. b. l. 132).
Iš kaltinamojo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad D. N. atlygino 315,22 Eur (atlikto mokėjimo suma 317,22 Eur, 2 Eur už atlikto aptarnavimo mokestį) už patirtą turtinę žalą, pinigus pervedė į Valstybinės ligonių kasos AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Dėl žalos atlyginimo“. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. N. (D. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 5 d. veika), ir paskirti jam 25 parų arešto bausmę.
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. vasario 5 d. veika), ir paskirti jam 35 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir D. N. paskirti subendrintą – 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. N. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti D. N. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 6 d., 00.03 val. iki 2024 m. vasario 6 d., 15.21 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 39 (trisdešimt devynios) arešto paros.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
D. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 315,22 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.
- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).
- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.
- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.