Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-473-814/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-30
Bylos Nr.
1-473-814/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Nukentėjusysis
K. L.
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-473-814/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49061-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 1.2.4.1.1;1.1.8.1.1;1.1.7.2.5
(S).KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 30 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant R. Š.,

vaizdo nuotolinės konferencijos būdu dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei I. B.,

vaizdo nuotolinės konferencijos būdu nukentėjusiajam K. L., nukentėjusiojo atstovui advokatui A. J.,

dalyvaujant kaltinamajam A. J.,vaizdo nuotolinės konferencijos būdu kaltinamojo gynėjui advokatui R. G.,vaizdo nuotolinės konferencijos būdu specialistei Z. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), R. F., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, nustatytas 35 proc. darbingumas, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2019 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 03.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu tyčia sudavė mažiausiai du smūgius kumščiu į galvą nukentėjusiajam K. L., tuo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. L. sveikatą.

Kaltinamasis A. J. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad nukentėjusiojo K. L. nepažįsta. Tą vakarą G. A. jį pakvietė į svečius. Pas G. A. nuvažiavo taksi automobiliu. Nuvažiavo blaivus. Pas G. A. namuose buvo G. A. sūnus A. A., dar vienas žmogus ir nukentėjusysis. Jie visi vartojo alkoholį. Jis atsisėdo prie G. A., kalbėjosi su juo. Būdamas pas G. A. alkoholio nevartojo, nes vartoja vaistus. Apie 24 val. vienas asmuo išvyko, liko jis, G. A., G. A. sūnus ir nukentėjusysis K. L.. Nukentėjusysis buvo prie kompiuterio. Apie pirmą - pusė dviejų nakties, jis nukentėjusiojo paprašė rusiškos muzikos. K. L. jam pasakė: „ką, jūs rusai, kad klausote rusiškos muzikos“. Tada jis pasakė, kad muziką pats įsijungs. Priėjo prie sofos, ant kurios sėdėjo nukentėjusysis, muzikos nukentėjusysis jungti jam neleido, kilo ginčas. Ji kaire ranka pastūmė nukentėjusįjį, nukentėjusysis kaip sėdėjo ant sofos taip ir liko sėdėti. Jis fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo. Jis nukentėjusįjį pastūmė delnu, jo nesumušė, nesudavė jam jokių smūgių. G. A. ginčijosi su K. L.. Ginčo metu Gintautas A. K. L. atžvilgiu jokio fizinio smurto nevartojo. G. A. vis minėjo, kad K. L. prašėsi pas jį pagyventi dvi dienas, tačiau gyveno mėnesį laiko ir dar prašėsi leisti pagyventi savaitę. G. A. buvo girtas. Apie antrą valandą K. L. pasikėlė ir išėjo, jis daugiau nukentėjusiojo nebematė. Apie trečią valandą jis išvažiavo taksi automobiliu namo. Jam išvykstant, pas G. A. liko G. A. sūnus. K. L. išėjo ir nebegrįžo. Jis pas G. A. namuose buvo nuo 23 val. iki 3 val. Kitą dieną, sekmadienį jam paskambino G. A. ir pasakė, kad K. L. išsikvietė greitąją ir išvažiavo. Po įvykio su nukentėjusiuoju jis kalbėjo. Jam paskambino G. A. ir pasakė, kad jo ieško K. L., pakvietė atvykti. Po kelių dienų jis nuvyko iki G. A.. G. A. iš savo telefono paskambino K. L. ir davė jam su juo pakalbėti. Kalbėdamas su nukentėjusiuoju jis paklausė K. L., kuo gali jam padėti. Nukentėjusysis jam pasakė - niekuo, nurodė, kad trimis tūkstančiais. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. G. A. jo paklausė, ko K. L. norėjo, o jis pasakė, kad nori trijų tūkstančių.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsniu įrodymams patikrinti perskaitė kaltinamojo A. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( t. 3, b. l. 93-97), jog pokalbio metu pasakė K. „kas nutiko“, jis man atsakė „išoperavo galvą, guliu Kaune“, tuomet jis paklausė: „kuo galiu padėti“, kaltinamasis tęsdamas parodymus aiškino, kad nukentėjusysis jam nesakė, kad išoperavo galvą. Nukentėjusysis buvo sakęs G. A., kad yra K. ligoninėje. Į nukentėjusiojo pasakymą dėl 3000 eurų, turbūt nieko ir nebesakė, turbūt padėjo telefoną.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaitė kaltinamojo A. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( t. 3, b. l. 93-97), jog nuketėjusiajam pasakė, kad jis tokių pinigų neturi, pats yra neįgalus, <...suprato, kad K. jo prašo 3 000 eurų ir tada nebus tyrimo policijoje...> kaltinamasis tęsdamas parodymus nurodė, kad galėjo pasakyti, kad yra neįgalus. Buvo tokia kalba, kad savivaldybė butą parduoda už tokią sumą, manė, kad gal nukentėjusysis nori nusipirkti butą.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaitė kaltinamojo A. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( t. 3, b. l. 93-97), jog suprato, kad K. jo prašo 3 000 eurų ir tada nebus tyrimo policijoje, kaltinamasis patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi. Jis nežino, kodėl nukentėjusysis kaltina jį. Jis vykdamas pas G. A. alkoholinių gėrimų neatsivežė. Jis alkoholio visiškai nevartoja, geria vaistus nuo širdies. Pas G. A. vyko taksi automobiliu. Savo automobiliu nevažiavo, nes jo automobiliu buvo į darbą išvykusi žmona. Būnant pas G. A. ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų nebuvo. Jis bendravo tik su G. A., iš buvusių tik jį vieną pažinojo. Viso vakaro metu K. L. nebuvo niekur išėjęs, visą laiką sėdėjo ant sofos. Neįsivaizduoja, kaip nukentėjusiajam galėjo atsirasti sužalojimai. Apie savo pasakojimus apie įvykį kitiems asmenims, kalbant telefonu su draugu A. ir jam paklausus, kaip sekasi, jis pasakė, kad K. L. pastūmė ranka, ir kad daugiau nieko nebuvo. Jis nežino tokios aplinkybės, kad pokalbio metu būtų nurodęs, jog jis nuvažiavo girtas. Jis tą vakarą alkoholio nė vieno stikliuko neišgėrė. Su G. A. nesitarė ką kalbės pas tyrėją. Kai grįžo iš K. po apklausos, paskambino G. A. ir pasakė, kad jam „kabina“, jog jis sudavė 20 smūgių. Jis G. A. pasakė sakyti, kad taip nebuvo, kad tų smūgių nebuvo. Jis skaitė ikiteisminio tyrimo medžiagą, pokalbių suvestinės įrašų turbūt neskaitė. Jis kalbėdamas telefonu su G. A. jo nemokino ką sakyti tyrėjai, jis norėjo, kad G. A. tyrėjai pasakytų, jog tų smūgių nebuvo, jis tik pastūmė nukentėjusįjį delnu. Dėl G. A. sūnaus parodymų – jog G. A. sūnus pakėlęs galvą išgirdo pliaukšt ir vėl užmigo, paaiškino, kad G. A. sūnus buvo jam už nugaros ir jam atrodo, kad tokiu laiku A. A. ėjo miegoti. Jis nenurodė A. A. sakyti, kad A. A. miegojo. Dėl A. A. parodymų ikiteisminio tyrimo metu: <... A. priėjo prie K. ir trenkė du smūgius į abu veido žandus...>, ranka nustūmė K. L., K. L. sėdėjo ant sofos. Taip nebuvo kaip nurodo A. A.. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nesužalojo nukentėjusiojo. Jo gaunamos pajamos - 280 eurų invalidumo išmoka. Savo vardu jokio registruotino turto neturi. Nesutinka, kad iš jo būtų priteistos išlaidos antrinei teisinės pagalbos tarnybai už nukentėjusiajam K. L. valstybės suteiktą teisinę pagalbą.

Nukentėjusysis K. L. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, paaiškino, kad kaltinamojo A. J. iki įvykio nepažinojo. Grįžęs iš Anglijos jau kuris laikas gyveno pas G. A., nes neturėjo kur gyventi. G. A. jo vaikų mamos sesers vyras (liaudiškai švogeris). Šeimos iširo, manė liko draugais. Gyvendamas pas G. A. lėšų neturėjo, kiek įmanoma padėdavo elektros ūkyje, už tai G. jam padėkodavo. G. A. paveiktas alkoholio ima elgtis kitaip. 2019 m. lapkričio 16 d. iki atvykstant A. J. su G. A. alkoholio nevartojo. Gal būtų vartoję, bet jie jo neturėjo. Apie 23 val. atvyko A. J.. A. J. nebuvo akivaizdžiai girtas. Pas G. A. buvo jo sūnus A. A. su draugu, jie buvo penkiese. A. A. atsivežė porą butelių brendžio, A. J. atsivežė gal 4 butelius degtinės. Išgėrė vieną kitą stikliuką ir jis. Jis apsvaigęs tikrai nesijautė. Jeigu A. J. sako, kad jis alkoholio negėrė, tai tokiu cinišku melu turi pats nepatikėti. Viskas prasidėjo nuo G. A.. G. A. paveiktas alkoholio ėmė kumščiais apie jo veidą mosikuoti, sakyti, kad jis toks ir anoks, kad trukdo jam, tačiau smūgiuoti neišdrįso. A. J. iš pradžių sakė paleisti rusiškos muzikos. Jis jam atsakė, kad rusiškos muzikos neklauso ir kitiems nepataria. Pirmiausia buvo psichologinis smurtas iš G. A.. A. J. iš pat pradžių buvo nusiteikęs labai agresyviai. Dėl psichologinio smurto ir vienas, ir kitas elgėsi panašiai. G. A. sėdėjo šalia A. J. ir pasikeisdami naudojo jo atžvilgiu psichologinį smurtą.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaitė nukentėjusiojo K. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 77-82), jog agresyviu savo elgesiu G. A. sukurstė ir A. J. elgesį ir smurtą prieš jį, nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Toliau tęsdamas parodymus nukentėjusysis paaiškino, kad priėjęs prie jo A. J. mėgino užversti kompiuterį, sudavė jam, prasidėjo grasinimai: ką jis čia veikia, kas toks yra, trukdo, sakė iškvies taksi ir jį išveš į mišką. Jis A. J. pasakė, kad po poros dienų turi iš G. A. namų išvykti. Jis vartoti alkoholio neturėjo noro, buvo įnikęs į kompiuterį, nenorėjo bendrauti. A. J. tai siutino. Konfliktas kilo, nes jis neva trukdo. Jis mėgino nuraminti A. J., tačiau A. J. dar labiau įsisiautėjęs smūgiavo. Jam buvo suduodami smūgiai dešine ranka į kairę galvos pusę, į akį, nuo smūgių buvo smegenų sutrenkimas. Kirstinių žaizdų nebuvo, visi smūgiai buvo suduoti ranka. Smūgių stiprumas priklausė nuo to, kaip sugebėjo pataikyti. Jis po pirmo suduoto jam smūgio pasakė kaltinamajam, kad šito jam teks pasigailėti, tada prasidėjo. Jam buvo suduoti ne du smūgiai, jų buvo daug, gal net dvidešimt. Jo atžvilgiu naudojamas fizinis smurtas tęsėsi ilgai, tiek kiek vyko užstalė. Pas G. A. yra tik vienas kambarys, lauke buvo šalta ir tamsu, todėl jis niekur išėjęs nebuvo. Neturėjo galimybės kviesti policijos pareigūnų, negalėjo atsistoti ir išeiti, matė ir jautė smurtą, kuris jį vertė būti ir nekrutėti. Ketinimai išeiti buvo, bet jis tikėjosi, kad jie liausis. Jis buvo įnykęs į kompiuterį, susilaikė nuo bendravimo. Jis turėjo mobilaus ryšio telefoną, nebuvo sumąstęs skambinti į policiją. Nuo suduotų jam smūgių niekur neatsitrenkė, kiek įmanoma dengėsi rankomis, lenkėsi, kad jų išvengtų. A. J. meluoja, kad jis negalėjo jam suduoti smūgių, nes negalėjo jo pasiekti per stalą. Tai kaltinamojo gynimosi pozicija, tikslu viską paneigti net ir akivaizdžius dalykus. Jis sėdėjo ant sofos, kaltinamasis sėdėjo ant taburetės kitoje stalo pusėje, panašiai ištiestos rankos atstumu. Smūgius kaltinamasis sudavinėjo atsistojęs visu ūgiu, visu svoriu ir kaltinamajam nebuvo sunku jį pasiekti. Buvo ištisai smūgiuojama kumščiu. Nuo smūgių buvo akyje kraujosrūva, kairio žando patinimas, daugiau išorinių sužalojimų nebuvo. Iki įvykio jis sužalotas nebuvo. Paryčiais A. J. dingo, o jam jau buvo blogai. Jis išėjęs į kiemą paskambino greitajai pagalbai. Grįžus pasiimti daiktų G. A. pasiūlė jam išgerti, jis atsisakė. Medikai atvyko greitai. Greitoji jį nuvežė į K. ligoninę. Prisistatė pareigūnas, paklausė vardo, pavardės, viską suprato ir girdėjo ko jo klausia, tačiau atsakyti nebegalėjo. Labai operatyviai jį pristatė į K. klinikas ir tą pačią dieną operavo. Jei ko nepamena, akivaizdi pasekmė kas nutiko tą vakarą. Po įvykio buvo vienas pokalbis telefonu su A. J.. A. J. buvo atvykęs pas G. A.. Pokalbis buvo jo iniciatyva. Jis pasakė, kad jei A. J. su juo atsiskaitys, jis su juo taikysis. Įvardijo 3000 eurų sumą. A. J. pasakė, kad be pirmadienio negali atsakyti. Daugiau A. J. jam nebeskambino. Jis po operacijos klinikose gydėsi iki gruodžio 4 d. galvos smegenų traumų skyriuje. Po to reabilitacija buvo Birštone iki gruodžio 28 d. Jis yra nedarbingas, nedarbingumo lygis jam nėra nustatytas, nes jam tai neaktualu, jis yra pensinio amžiaus. Iki to laiko buvo normaliai darbingas. Dabar lipant iki 4-o aukšto tenka pailsėti. Gauna 172 eurų senatvės pensiją, invalidumo neturi, pašalpos negauna. Patikslintą civilinį ieškinį nurodytais motyvais palaiko. Neturtinę žalą sudaro prarastos pajamos, jos adekvačios ir net minimalios. Turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos, jo sūnus jį visur vežė, ir į sanatoriją, į namus, pirko maistą, patyrė kitas išlaidas. Šias išlaidas patvirtinančių įrodymų neturi. Pirkimo, kelionės kvitų jis nekaupė, patirta turtinė žala yra apie 400 eurų. Po sužalojimo liko liekamieji reiškiniai, atmintis atsistatė, bet nėra fizinės galios, nuėjęs ir nedidelį atstumą jaučiasi pavargęs. Gydytojų prognozės nuteikė niūriai, jie pasidžiaugė, kad viskas taip baigėsi. Neteko girdėti net užuominos apie pagerėjimą. Darbines pajamas prarado, nes turėdamas fizinį pajėgumą galėjo uždirbti. Dirbo Anglijoje, todėl pajamas dirbant Lietuvoje, lyginti būtų naivu. Jis iš G. A. namų turėjo išeiti jau po kelių dienų, nes turėjo savivaldybės skirtą būstą. Alkoholinės psichozės paveiktas, būtent G. A. inspiravo visą šį konfliktą. Negali kategoriškai teigti, tačiau daro prielaidą, kad G. A. pasikvietė A. J. tam, kad jį pamokytų. G. A. neprieštaravo, kad jis pas jį apsigyventų kuriam tai laikui. G. A. yra šeimininkas, jis nenori garsinti aplinkos, tačiau pas jį sąlygos antisanitarinės. G. A. net neįstengė įsirengti elektros. Jo kvalifikacija leido ir jis įrengė elektros ūkį. Dovanai apsigyvenant pas žmogų jis turėjo nešti kažkokią naudą, kaip savaime suprantamą dalyką. G. A. jam visada padėkodavo už jo atliktus darbus, pagalbą. Kaltinamasis gali net ir meluoti, tai jo prerogatyva, tačiau G. A., kaip šeimininkas, netik, kad nieko nedarė, kad pas jį namuose neįvyktų konfliktas, tačiau jį išprovokavo. Po šio įvykio su G. A. nebendravo. Susitikus mieste G. A. jo paklausė, koks jo (G. A.) vaidmuo šiame įvykyje, jis jam atsakė, kad lygiavertis. G. A. jo manymu buvo stipriai išgėręs. Kuris daugiau buvo išgėręs lyginant G. A. su A. J., negali pasakyti. G. A. sunku bendrauti esant blaiviam, jis turi nepilnavertiškumo kompleksą, kuris dingsta jam pavartojus alkoholio. Prie kompanijos pritampa tik alkoholio paveiktas, save sugeba išreikšti tik agresija, tuomet nesirenka nei žodžių, nei veiksmų. Namuose, kaip agresijos pasekmė - sudaužytas židinys, išdaužyti sekcijos stiklai. G. A. yra gabus menininkas, tapo. Jo atžvilgiu G. A. smurto tikrai nevartojo, nors ketinimai buvo. G. A. viską meluoja.

Ekspertė Z. M. apklausta įrodymų tyrimo teisme metu patvirtino pateiktą išvadą. Paaiškino, kad nukentėjusiajam konstatuotas galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo neapžiūrėjo, išvadą pateikė pagal pateiktus medicininius dokumentus. Dėl kirstinės žaizdos nebuvo konstatuota. Gali teigti, kad medicininiuose dokumentuose matomų sužalojimų, kirstinės žaizdos pakaušio srityje, nebuvo užfiksuota. Nesant galvoje matomų išorinių sužalojimo požymių, tiksliai nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmo - ar sužalojimas galėjo būti padarytas dėl tiesioginio trauminio poveikio, ar nugriuvus, ar atsitrenkus į kietą buką daiktą, nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių. Šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo pasveikimo prognozė - gali būti kalbos, miego sutrikimai, depresija. Dėl sužalojimo mechanizmo – ar K. L. kūne padaryti sužalojimai labiau būdingi tiesioginiam trauminiam poveikiui, ar griuvimui, tiksliai pasakyti ar suduodant, ar atsitrenkus į kietą buką daiktą, nėra galimybės. Sužalojimai galėjo atsirasti dėl tiesioginio trauminio poveikio. Jei nukentėjusiajam nebūtų operatyviai suteikta pagalba, jį galėjo ištikti mirtis.

Liudytojas G. A. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu parodė, kad kaltinamąjį A. J. pažįsta, bičiulis. Nukentėjusįjį K. L. pažįsta, buvęs švogeris, su juo nepiktuoju. Jis priėmė K. L., grįžusi iš Anglijos, trumpam pagyventi pas jį namuose. K. L. sakė, kad sąlygų pas jį gyventi nėra, vienas kambarys, o jis turėjo ruoštis parodai. 2019 m. lapkričio 16 d. nukentėjusysis prieš pietus nupirko buteliuką, paruošė valgyti ir jie tą buteliuką išgėrė. Po to, apie 17-18 val. atvažiavo jo sūnus su draugu, atsivežė brendžio, alaus. Jie pasijungė muziką, kalbėjosi, baliavojo. Alkoholio buvo daug. Su nukentėjusiuoju buvo išgėrę 0,5 litro, po to gėrė brendį, alų, gal ir degtinės namuose buvo. Po to paskambino A. J. ir atvyko pas jį pasikalbėti. A. J. nieko neatsivežė. Kuo atvyko nežino, buvo vėlus metas. Kiek buvo valandų neprisimena, nes buvo gerokai išgėręs. Nukentėjusysis gėrė iš pradžių vienodai, po to nežino. Nežino kas vartojo alkoholinius gėrimus, žino, kad kaltinamasis vartoja vaistus. Visi sėdėjo prie stalo. Nukentėjusysis alkoholinius gėrimus vartojo. A. J. atvyko blaivus. Prisimena, kad nukentėjusiojo paprašė užleisti rusiškos muzikos. Nukentėjusysis jiems sakė „ką jūs rusai, kad rusiškos muzikos prašote”. Net nežino kas prašė uždėti rusišką muziką, tą nukentėjusiajam sakė ir jis. Sūnaus draugas atvykus A. J. dar buvo, po kokios valandos išvyko. Sūnus buvo visą laiką. Nekonfliktavo su nukentėjusiuoju, gal tik žodinis konfliktas buvo.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka įrodymams patikrinti perskaito liudytojo G. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 139-142), jog kai atvyko sūnus su draugu buvo apie 20-21 valanda, liudytojas patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi, maždaug tokiu laiku jie atvyko. Sūnaus draugas išvyko taksi. Liko jis, jo sūnus, nukentėjusysis. Jis nežino, ar stipriai buvo apsvaigę nuo alkoholio.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka perskaito liudytojo G. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 139-142), jog jo sūnus A. ir K. L. tikrai buvo girti, liudytojas patvirtino perskaitytus parodymus.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka perskaito liudytojo G. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 139-142), jog apie A. J. girtumą nieko negali pasakyti, neprisimena, ar jis gėrė ar ne, liudytojas nurodė, kad pas jį atvykęs A. J. negėrė. Jis nežiūrėjo kas geria ir kas negeria, neatsimena. Kada išvažiavo A. J. negali pasakyti, nes tuo metu buvo girtas. Jis su sūnumi kartu krito į lovą miegoti. A. J. išėjus namo, kas vyko nežino, nes miegojo. Kiek praėjo laiko nuo A. J. išėjimo iki greitosios atvykimo, pasakyti negali. A. J. pas jį atvyko apie 23 val. pabuvo gal tris valandas. Kai jis sėdėjo prie stalo, K. L. nebuvo sužalotas. Ryte jam nukentėjusysis pasakė, kad skauda galvą, viršugalvyje buvo raudona dėmė. Šalia buvo pilna paletė dažų, galėjo dažais išsitepti. Greitoji atvyko ryte. Su atvykusia medike kalbėjo, nelabai pamena ką, buvo neblaivus. Pamena, kad jai sakė, jog nukentėjusiajam reikia patikrinti girtumą. Jis negirdėjo ką gydytojai sakė nukentėjusysis. Nepamena, gal ir buvo jis neramus kalbėdamas su gydytoja, nes gydytoja pas jį į namus įsiveržė. Į nukentėjusiojo pasakymą gydytojai, kad jis buvo sumuštas, galėjo sakyti, kad nukentėjusysis pats krito ar į spintelę galėjo trenktis. Po to jis su nukentėjusiuoju kalbėjo. Nukentėjusysis skambino, norėjo pakalbėti su A. J.. Jis pakvietė kaltinamąjį pas save, paskambino nukentėjusiajam ir jie kalbėjosi.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka perskaito liudytojo G. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 139-142), jog po kelių dienų jam paskambino K. ir pasakė, jog jis nenori būti „kozlas“ ir jo kišti, bet susidaužė su A., A. jį sumušė, čia dėl jo nukentėjusįjį sumušė, čia jis kaltas, o jam paklausus, prie ko čia jis, K. pasakė, kad dėl to, jog viskas įvyko pas jį namuose, liudytojas patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Tęsdamas parodymus liudytojas aiškino, kad matė, kaip kalbėjo kaltinamasis A. J. su nukentėjusiuoju. A. J. nurodė, kad K. L. prašė iš jo 3000 eurų gydymui, kaltino A. J., kad A. jį primušė. A. J. sakė, kad nukentėjusiojo nemušė, kad tik K. L. ranką nuo kompiuterio nustūmė. Viskas vyko dėl muzikos. Kalbantis su kaltinamuoju nebuvo kalbos apie tai, kokius duoti parodymus. Kaltinamasis jam minėjo, kad ėjo kalba, jog buvo suduota nukentėjusiajam 20 smūgių. Ar kaltinamasis nustūmė nukentėjusįjį, ar pastūmimo metu nukentėjusysis nugriuvo, negali pasakyti. Jis matė nukentėjusiojo pastūmimą nuo kompiuterio, matė pastumiant nukentėjusiojo ranką. Galėjo nukentėjusysis atsitrenkti į spinteles, bet jis to nematė. Nukentėjusysis vakare buvo kažkur išėjęs, grįžo ryte. Jis A. J. smūgių sudavimo K. L. nematė, gal tuo metu buvo išėjęs. Nesutinka su nukentėjusiojo aiškinimu, kad jis provokavo nukentėjusįjį, elgėsi agresyviai. Nukentėjusysis pas jį gyveno mėnesį. Prieš tą įvykį turėjo eiti gyventi į socialinį būstą. Nukentėjusysis jam padėdavo ūkio darbuose. Jis pats nerūko, prašydavo nukentėjusiojo jo namuose nerūkyti, tačiau jis to prašymo nepaisė. Jam reikia ruoštis parodai, turi pailsėti, išsimiegoti, o nukentėjusysis 4 valandą jungiasi kompiuterį. Nukentėjusysis pas jį pragyveno apie mėnesį laiko, tarėsi, kad pagyvens dar kelias dienas. Nesupranta, kodėl jis turėjo pikti ant nukentėjusiojo, jeigu būtų supykęs, tai būtų jį išvaręs. Jam atrodo, kad buvo geriama iš vieno stikliuko. Tvarkos, kuris po ko išgeria nebuvo. A. J. sėdėjo šalia jo. Išgėrus kas nori tas įsipila. A. J. neprašė jo, ką sakyti, nesitarė ką policijoje kalbės. Po apklausos A. J. jam paskambinęs pasakė, kad yra kaltinamas sudavęs 20 smūgių K. L.. Tyrėja leido susipažinti su pokalbio įrašu. Su sūnumi apie įvykį iš karto po įvykio kalbėjo. Dėl tarimosi ką kalbėti policijoje jis sūnui sakė, kad kai kurių aplinkybių nederėjo sakyti pareigūnams, nes sūnus nieko nepamena. Sūnus jam sakė, kad girdėjo pliaukštelėjimą nukentėjusiajam. Jo sūnus buvo girtas. Jis sūnui sakė, kad gal sūnus neteisus, gal kaltina žmogų. Jis nežino, kaip galėjo būti nustatyti tokie duomenys, kad K. L. buvo blaivus.

Liudytojas E. K., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad kaltinamojo A. J. nepažįsta, nukentėjusįjį K. L. pažįsta, jo draugo dėdė, nepiktuoju. Jis su A. A. po 20 val. atvyko pas jo tėvuką į svečius. Pasėdėjo gal apie pora valandų, išgėrė. Žmona parašė žinutę, kad grįžtų ir jis išvyko. Pas G. A. buvo atvykęs G. A. draugas A. J.. Jie sėdėjo, kalbėjosi. A. J. atvyko po valandos - pusantros po jų atvykimo. Jis daugiau bendravo su draugu bei K. L.. A. J. atvyko vėliau, nematė, kad būtų atsivežęs alkoholio. Jis pats su savimi turėjo keletą skardinių alaus, buvo nupirkta brendžio. Buvo geriama ratuku. Draugas su tėvu mažiausiai praleidinėdavo, buvo geriama pagal laikrodžio rodyklę ratuku: K. L., A. J., draugo tėvas, draugas, jis ir vėl iš naujo. Jis pas draugo tėvą atvyko truputį išgėręs. A. A. buvo daugiau išgėręs. K. L. tikrai nesimatė, kad būtų išgėręs. Jiems atvykus, G. A. buvo svetingas, girtas nebuvo. Jam būnant, gal butelis brendžio buvo išgertas, jis pats daugiau alų vartojo. Jam išvykstant, kad jie būtų girti negali pasakyti. Nukentėjusysis gal kas trečią, ketvirtą stikliuką gėrė, buvo įlindęs į kompiuterį. Atvykęs A. J. atrodė blaivus. Iki jo išvykimo A. J. sėdėjo kaip žmogus, matė kad A. J. kas antrą, kas trečią stikliuką išgėrinėjo. Jam būnant konfliktai nevyko, bendravo draugiškai, kaip jau minėjo, kiekvienas savo kompanijoje. Ant nukentėjusiojo sužalojimų nesimatė. Jis G. A. agresijos neįžvelgė. G. A. jam būnant nepriekaištavo K. L., kad pas jį per ilgai gyvena. G. A. namuose tvarkinga, yra paveikslų. Kad būtų išmėtyti daiktai, sudaužyti baldai, neteko matyti. Kol jis buvo viskas buvo normaliai. Po įvykio bendravo su draugu A. A.. Draugas pasakė, kad bus byla. Dėl smūgių sudavimo - draugas jam sakė, kad nematė smūgių, sakė, jog buvo gerokai išgėręs, kad suprastų, kas kam sudavė. Draugas jam pasakė, kad jam išvykus, buvo sužalotas K. L., sakė, kad konfliktavo K. L. su A. J.. Jis nukentėjusįjį galį apibūdinti kaip draugišką, malonų, komunikabilų žmogų. G. A. pažįsta seniai, nieko blogo apie jį pasakyti negali.

Liudytoja M. D., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu parodė, kad ji dirba Kėdainių greitosios medicinos pagalbos stotyje. Nelabai pamena įvykio aplinkybių. 2019 m. lapkričio 17 d. ryte pagal iškvietimą, jog sumuštas žmogus, vyko į sodus. Atvykus nurodė, kad žmogus namelio viduje. Nukentėjusįjį nusivedė į greitosios automobilį, apžiūrėjo ir nusprendė vežti į gydymo įstaigą. Nukentėjusysis sakė, kad jį nakties metu sumušė sugėrovai. Sugėrovai nurodė, kad jis girtas griuvo. Be nukentėjusiojo buvo dar du asmenys. Nepamena, ar nukentėjusysis įvardijo kas jį sumušė. Visi atrodė neblaivūs. Nukentėjusysis lyg buvo blaivus, tačiau dėl galvos traumos apdujęs. Namo viduje buvo netvarkinga.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka perskaito liudytojos M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 185-186), jog įėjus į kambarį priėjo vyras (kaip vėliau sužinojo K. L.), kuris nurodė, kad jį sumušė į galvą. Pokalbį girdėjo į namą palydėjęs vyras, kuris piktai pasakė, kad niekas jo nemušė, kad pats girtas krito ir trenkėsi galva į spintelę Nukentėjusysis pasakė, kad niekur jis negriuvo ir neatsitrenkė, kad jį sumušė. Kas jį sumušė K. L. neįvardijo. Lydėjęs į namo vidų asmuo buvo pakankamai agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis skundėsi galvos svaigimu, pykinimu, skausmu, išvardino viską, kas atitinka galvos traumos požymius. Ar vizualiai matėsi sužalojimai nepamena.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka pagarsina liudytojos M. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 185-186), jog eidama pacientui iš paskos pamatė, kad jo pakaušyje yra nedidelis įdrėskimas, ant kurio buvo sukrešėjusio kraujo, liudytoja nurodė, kad taip galėjo būti, iš kur atsirado įdrėskimai sunku pasakyti.

Liudytojas A. A., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad kaltinamąjį A. J. žino kaip tėvo draugą. Nukentėjusįjį K. L. pažįsta, jis jo dėdė, su juo nepiktuoju. Jam žinoma, kad A. J. sukonfliktavo su K. L.. Jis su savo draugu nusipirkę alaus, porą butelių brendžio, vyko pas tėvą G. A.. Jie atvyko neblaivūs taksi automobiliu apie 17 valandą. Atvykę rado K. L. ir tėtį. Tiksliai nepamena ką jie veikė, gal išgėrinėjo. Ar tėvas ir nukentėjusysis buvo išgėrę negali pasakyti, nes seniai viskas buvo. Stipriai išgėrę jie tikrai nebuvo. Jis ant K. L. kūno jokių sužalojimų nematė. Jie visi kalbėjosi, išgėrinėjo. Jis kalbėjo su draugu, dėdė irgi bendravo, leido muziką per savo nešiojamą kompiuterį. Jiems ten būnant, gal apie 19 val. taksi automobiliu atvyko A. J.. A. J. atvyko berods blaivus, iš jo kalbos atrodė, kad blaivus, daug ko jis nepamena. Atrodo, kad A. J. alkoholio neatsivežė. Nežino tiksliai, ar A. J. kartu su jais gėrė.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka pagarsina liudytojo A. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 155-157), jog matė, kaip A. taip pat išgėrė kelis stikliukus brendžio, liudytojas patvirtino, kad jo perskaityti parodymai teisingi, tuo metu viską geriau atsiminė. Tęsdamas parodymus liudytojas nurodė, kad buvo geriamas brendis, berods stikliukas buvo kiekvienam atskirai, trys ar keturi stikliukai, gėrė ne iš vieno stikliuko. Po to jie sukonfliktavo dėl muzikos, gal ir jo tėtis konfliktavo, sakė, ar K. negali paleisti kitos muzikos. K. L. necenzūriniais žodžiais pasiuntė A. J. velniop ir paprašytos, bei A. J. norimos muzikos nepaleido. Dėdė kažką kandžiai pasakė ir jiedu su A. J. ėmė konfliktuoti. Prie stalo jis sėdėjo per vidurį, jo draugas sėdėjo šalia jo, dėdė sėdėjo ant fotelio kairėje, A. J. prieš jį, o tėvas dešinėje. A. J. atsistojo ir nuėjo į kairę pusę link dėdės, nes jie su dėde sukonfliktavo. A. J. praėjo pro jį, ir ėjo link sėdinčio K.. Priėjęs prie K. L. kažką kalbėjo, tada užsimojo ir buvo kažkokie pliaukštelėjimai. Matė kaip sudavė nukentėjusiajam smūgius. Nematė ir nežino į kurią kūno vietą pataikė. Jis girdėjo tik pliaukštelėjimą.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka pagarsina liudytojo A. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 158-160), jog matė, kaip A. priėjo prie K., kuris sėdėjo ant fotelio ir trenkė du smūgius į abu veido žandus iš dešinės rankos, delnu. Šiuos smūgius matė jis ir jo tėvas G., liudytojas patvirtino perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tęsdamas parodymus liudytojas nurodė, kad po pliaukštelėjimo nukentėjusysis liko sėdėti, nukritęs nebuvo. Dėdė berods visą laiką sėdėjo, nebent į tualetą buvo nuėjęs, nematė dėdės vaikštinėjančio, nes ir vietos nėra. Kad nukentėjusysis būtų kur trenkęsis jis nematė. Kai A. J. smūgiavo nukentėjusiajam, gal šis netyčia buvo atsistojęs ir trenkėsi, nes ten yra tokios staktos, komodos. Nemano, kad nuo A. J. smūgio būtų praskelta nukentėjusiajam galva. Kai dėdei buvo suduoti tie du smūgiai, jo draugas jau buvo išvažiavęs. Jis pats „smiginėjo“ ir berods iš karto po tų smūgių „nusmigo“, o dėdė išėjo į lauką ir grįžo tik ryte. Kai dėdė išėjo iš namų jis matė. Dėdė iš patalpos išėjo po to konflikto. Nežino, ar tuo pasibaigė konfliktas, nes jis miegojo. A. J. išvažiavo po dėdės išėjimo praėjus gal 15-20 minučių. Jam atrodo jie išėjo atskirai, tiksliai to patvirtinti negali. A. J. išėjo paskutinis, buvo naktis. Kaip A. J. grįžo į namus jis nežino. Jis kalba ką įsivaizduoja, toliau jis nieko nematė, tiesiog miegojo. Kai atsikėlė, buvo tėtis ir dėdė, po to įėjo greitosios pagalbos seselė ir jie išvyko. Ryte matė kažkokį randą ant nukentėjusiojo galvos, matė kai dėdė rodė medikams pakaušį, ten buvo mažas kraujo sukrešėjimas, šašas. Nežino iš kur atsirado tas randas, gal dėdė netyčia trenkėsi į virš jo kabančias komodas, nes dėdės yra aukštas. Dėdė iš ryto sakė, kad parašys pareiškimą, nors nenori to daryti, sakė kad susimušė su A. J.. Jei tokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, tai juos tvirtina. Po įvykio A. J. buvo atvykęs pas tėtį, apie įvykį kažką kalbėjo, bendravo ir jis su A. J., sakė, kad jie susimušė, kad skambino pareigūnai. Jis matė tik pora „pliauskų“. A. J. buvęs boksininkas, smūgiuoti moka. Po įvykio A. J. jo neprašė neduoti parodymų, ar nesakyti, kad jis matė. Jis su savo tėvu pakalbėjo telefonu. Tėvas jam pasakė, kad jis pasakytų, jog nieko nematė. Jie susimušė, ar nukentėjęs davė smūgius A. J. jis nematė. Nukentėjusysis pats kažkiek dėl to kaltas. Jam atrodo, jeigu nukentėjusysis kažką pasakė, išprovokavo konfliktą, todėl yra kažkiek kaltas. Teismui vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo A. A. telefoninį pokalbį su savo tėčiu G. A., jog pasakė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų jiems pasakė, kad nematė kaip mušė, liudytojas paaiškino, jog pakalbėjus su tėčiu, šis nurodė sakyti, kad jis nieko nematė. Kodėl tėtis jam liepė sakyti, kad jis nieko nematė, mano dėl to, kad nemanė, jog A. J. galėjo smarkiai sužaloti nukentėjusįjį. Jis suprato, kad nukentėjusysis labai įsižeidė ir gal nukentėjusiajam, grįžusiam iš užsienio, reikėjo prisiteisti pinigų.

Apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Jo mama atsiuntė nuotrauką gal po nukentėjusiojo operacijos. Iš nuotraukų sužalojimas atrodė kraupiai, buvo matyti baisus randas, nežino ar dėl dviejų smūgių galėjo taip nutikti, gal pats nukentėjusysis trenkėsi į komodas. Nukentėjusysis ir jo tėvas G. A. ir iki to įvykio visą laiką konfliktuodavo. Jo tėtis nukentėjusiojo žmoną buvo įsimylėjęs ir dėl to jie konfliktavo. Jo tėvas neskatino A. J. mušti dėdę.

Liudytojas A. S., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad kaltinamasis A. J. yra jo geras pažįstamas, nukentėjusiojo K. L. nepažįsta. Jam skambino A. J. ir jų pokalbis buvo įrašytas. A. J. jam buvo skambinęs ir kai pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus perklausė pokalbį, tik tada prisiminė, kad A. J. pokalbio metu jam pasakojo apie konfliktą soduose.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka pagarsina liudytojo A. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2., b. l. 17-18), jog jam A. pasakė, kad policijoje iškelta byla, kad jis sode susimušė su vyru, kad trenkė vieną kartą ir tiek. A. telefonu sakė, kad buvo girtas, bet niekas girtumo netikrino, todėl to įrodyti nebus galima, liudytojas nurodė, jog dabar to pokalbio nepamena, jei pokalbis yra įrašytas, tai parodymus tvirtina. Tęsdamas parodymus liudytojas nurodė, kad jis su A. J. po įvykio susitikęs nebuvo. Jie kartu dirbo Norvegijoje 2013-2014 metais. A. J. išgerdavo proto ribose, yra normalus, nekonfliktiškas žmogus, kad būtų smurtavęs, to nebuvo. Nesitiki, kad jis galėjo smurtauti. Kad jis taip pasielgė jam pačiam šokas. Neprisimena, dėl ko A. J. jam paskambino ir pasakojo apie įvykį, kad mušė žmogų.

Liudytoja J. J., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad kaltinamasis A. J. buvęs vyras, jie išsituokę. Ji gyvena ir pas A. J. ir pas motiną. Su A. J. bendrauja. Nukentėjusiojo K. L. nepažįsta. Jai pragyvenus tiek metų buvo šokas, kad A. J. primušė žmogų. Kiek gyveno, neteko matyti, kad jis būtų mušęsis ar ką mušęs. Dienos, kada buvo įvykis nepamena, pamena, kad tą naktį dirbo pagalbos šeimai centre K.. Grįžo namo ryte po 8 valandos. A. J. jai nieko nepasakojo, kad kas būtų nutikę. Sužinojo apie įvykį vėliau. Jai grįžus po darbo, A. J. buvo namuose blaivus, žiūrėjo televizorių. Tą rytą jis nieko nepasakojo. Papasakojo tik tada, kai jo ėmė ieškoti policija. Jis sakė, kad buvo pas draugą, vyko pas jį taksi automobiliu. Nematė, ar jis vyko blaivus ar ne, nes visą parą buvo darbe, jai išeinant į darbą A. J. buvo blaivus. A. J. nevartoja alkoholio, jam išoperuoti du širdies vožtuvai. Sakė, kad buvo pas draugą pasikalbėti. Nesigilino, ką jis ten veikė, jis dažnai važiuoja vasaros metu išsikepti šašlykų. Sakė, kad iš draugo, grįžo apie 3 val. nakties, sakė, jog draugo švogeris parašė pareiškimą, kad A. J. jį primušė. A. J. nurodė, kad nieko nebuvo. Jis nėra teistas, jai buvo šokas. A. J. jai visada sako tiesą. A. J. sakė, kad buvo konfliktas, kad jie susiginčijo dėl muzikos ir, kad jis tik pastūmė nukentėjusįjį. A. J. nurodė, kad prašė nukentėjusiojo pakeisti muziką, ėjo, sukosi ir stumtelėjo nukentėjusįjį. Vyras sakė, kad smūgių nesudavė. Kad nukentėjęs vartoja alkoholį ji žino, nes skaitė visą bylą. Ji negina buvusio sutuoktinio, nemeluoja, sako kaip yra.

Liudytojas M. B., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo nepažįsta, dirba Kėdainių policijos komisariate reagavimo skyriaus vyriausiu patruliu. Įvykio aplinkybių neatsimena.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka pagarsina liudytojo M. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 192-193), jog 2019 m. lapkričio 17 d. patruliavo kartu su vyriausiąja patrule D. S.. 2019 m. lapkričio 17 d. apie 10 val. iš budėtojo gavo informaciją, jog į VšĮ Kėdainių ligoninės Priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos automobiliu yra pristatomas sumuštas žmogus. Taip pat budėtojas jiems nurodė, pabendrauti su šiuo pristatytu žmogumi ir išsiaiškinti, kas jam nutiko. Praktiškai tuo pačiu metu, kai budėtojas jiems tai nurodė, į VšĮ Kėdainių ligoninę buvo pristatytas ir pil. K. L.. Tiek jis, tiek kolegė D. S. nuėjo pabendrauti su pristatytu K. L.. Bendraujant pastebėjo, kad K. L. pakaušyje yra žaizda, nedidelis prakirtimas, žaizda nekraujavo. Kitų išorinių sužalojimų nepastebėjo. Paklausus K. L., kas jam nutiko jis nurodė maždaug taip: „šią naktį apie 3 val. ryto tarp jo ir jo giminaičio G. A. ir jo draugo A. kilo konfliktas, kurio metu G. kurstė A. ir šis mane mušė.“ Taip pat K. L. nurodė, kad giminaitis G. jo nemušė, tik kurstė patį konfliktą. Plačiau to kurstymo K. L. nedetalizavo. K. L. nurodė, kad viskas vyko name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) K. L. teigimu, A. jį mušė rankomis ir sudavė jam daug smūgių į įvairias kūno vietas, bet plačiau jis nedetalizavimo nei tų smūgių kiekio, nei kūno vietų, į kurias buvo suduoti smūgiai. K. L. nepaklausė, dėl kokių priežasčių, jis į policijos pareigūnus ar medikus pagalbos nesikreipė iš karto nakties metu. Prisimena, kad K. L. su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną. K. L. kalbėjo nerišliai ir vangiai, klausė jo, ar jis naktį gėrė alkoholinių gėrimų, tai jis atsakė, kad negėrė. Taip pat VšĮ Kėdainių ligoninės Priėmimo skyriaus patalpose alkoholio matuokliu buvo patikrintas K. L. girtumas ir nustatyta, kad jis blaivus (buvo nustatyta 0,00 ‰). Girtumo patikrinimas galėjo būti atliktas maždaug 10:15 val. Daugiau jokios informacijos iš K. L. nesužinojo, kadangi K. L. bendravo pakankamai vangiai. Apskritai su K. L. jie bendravo maždaug 10 minučių. Po to karto daugiau K. L. nematė ir su juo nebendravo. Liudytojas patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi.

Liudytojas A. B. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad nukentėjusiojo K. L. nepažįsta. Kaltinamąjį A. J. pažįsta, yra kėdainiečiai, pažįstami nuo jaunystės. Jis dirba taksi vairuotoju, vairuoja automobilį M. B.. Tą dieną dirbo. Gavęs pranešimą per firmą vyko pagal iškvietimą ir nuvežė A. J.. Kurią valandą jį išsikvietė nepamena. A. J. atrodė normaliai, buvo blaivus. Jis pats negeriantis, greitai užuodžia jei žmogus išgėręs. Vyko į J. sodus. Nepamena, bet jam atrodo, kad niekur neužsuko. Jam atrodo, kad A. J. nieko su savimi neturėjo, neatkreipė dėmesio. Nuvežęs nurodytu adresu išvyko dirbti, nepamena, kad būtų taręsi apie parvežimą. Nepamena, kurią valandą, atrodo buvo nakties metas, per firmą jį iškvietė ir jis parvežė A. J.. Kai atvyko parvežti, A. J. atrodė taip pat, buvo blaivus, nesijautė jokio kvapo. A. J. buvo blaivus, nes žino, kaip jis atrodo išgėręs. Negali pasakyti, kad A. J. būtų susijaudinęs ar išsigandęs. Ar jis turėjo kokius daiktus su savimi nepamena. Paskutiniu metu kiek žino, A. J. sirgo, nepiktnaudžiavo alkoholiu, jo brolis pasakojo, kad jam kažkas su širdimi. Grįžtant mažai kalbėjo, nepamena, ar jis atrodė mieguistas. Jo niekas neprašė duoti tokius parodymus.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, liudytojai negalint dalyvauti teisiamajame posėdyje, pagarsina liudytojos A. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2., b. l. 10-11), jog ji yra K. L. sesuo. Tyrėja ją informavo, kad yra pakviesta į liudytojo apklausą dėl to, kad tyrimo metu buvo išanalizuotos jos brolio, K. L., naudojamo mobiliojo ryšio abonento išklotinės ir nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. (savo sužalojimo dieną) 12.56 val. ir 14.31 val. jis telefonu bendravo su ja. Ji prisimena šiuos pokalbius su savo broliu. Pokalbių metu brolis jai pasakė maždaug taip: „esu ligoninėje K., nes mane sumušė G. A. draugas. Man labai skauda galvą, mane vimdo ir tikriausiai mane veš į K..“ Daugiau kažkokių šių pokalbių detalių tikrai neprisimena, bet gali nurodyti, kad brolio kalba buvo nerišli ir buvo labai sunku jį suprasti. Pokalbių metu broliui buvo pasakiusi, kad jeigu jis bus atvežtas į Kauną, kad jai paskambintų, tačiau brolis jai taip ir nepaskambino ir nepasakė, kad buvo atvežtas į K.. Kelias dienas su broliu jai nepavyko susisiekti ir sužinoti apie jo sveikatos būklę. Tik po kelių dienų brolis atsiliepė į jos skambučius ir pasakė, kad yra gydomas K. klinikose. Dar po dienos ar dviejų ji buvo nuvažiavusi aplankyti brolio į ligoninę. Ligoninėje brolis apie įvykusį įvykį pasakojo maždaug taip: „buvome trise pas G. A. namuose, t.y. aš, G. A. ir jo draugas. Aš šiek pabendravau su jais ir po to nuėjau atsisėsti prie kompiuterio. G. A. su draugu gėrė alkoholį. Po kažkiek laiko G. A. pradėjo prie manęs kabinėtis sakydamas taip: „ko tu su mumis nebendrauji? Tu čia įsivaizdini, kad buvai Anglijoje, dabar su mumis nenori būti ir pan.“ G. A. prie manęs kabinėjosi tik žodžiais, o jo draugas man trenkė. Tada praradau sąmonę ir nieko daugiau neprisimenu. Kai prabudau išsikviečiau greitąją medicinos pagalbą.“. Nežino, ar šios brolio nurodytos aplinkybės yra teisingos, kadangi šalia jo nebuvo. Dar gali nurodyti, kad jos brolis apie 4 metus gyveno Anglijoje, o kai 2019 m. rudenį grįžo į Lietuvą neturėjo, kur gyventi. Ji galimybių priimti brolį gyventi pas save neturėjo tada ir neturi šiuo metu. Nežino, dėl kokios priežasties brolis apsigyveno pas savo buvusį švogerį, tikriausiai jie bendraudavo. Kiek tiksliai laiko brolis gyveno pas jį, netgi nežino, bet gal apie mėnesį laiko. Per šį laikotarpį brolis jai dėl nieko nesiskundė. Ji pati asmeniškai G. A. nepažįsta, tik yra jį mačius prieš daug metų per brolio vestuves. Tačiau kiek žino, G. charakteris yra sunkus, jis mėgsta kabinėtis ir lengvai gali išprovokuoti konfliktą. Jos brolis nėra konfliktiškas ir agresyvus, bet pastovėti už save tikrai moka ir gali atsikirsti. Iš brolio žodžių žino, kad ir ankstesniais laikais tarp jo ir G. A. yra buvę konfliktinių situacijų. Pati tų konfliktų nėra mačiusi. Kalbant apie galimai įvykusio konflikto priežastį, tiki, kad taip, kaip pasakojo brolis, t.y. kad viskas įvyko dėl brolio sėdėjimo prie kompiuterio, galėjo būti iš tikrųjų, kadangi sėdėti prie kompiuterio jis tikrai mėgsta visą gyvenimą, o girtiems žmonėms nedaug ir reikia, kad prisikabintų ir sukeltų konfliktą. Nemano, kad pats brolis galėjo išprovokuoti konfliktą, bet jeigu prie jo kabinėjosi, tiki, kad brolis nenutylėjo ir atsikirtinėjo į tai žodžiais, o dėl to ir įvyko konfliktas. Tačiau tai tik jos nuomonė. Jos brolis yra geras žmogus, tikrai ne melagis, ir išsigalvoti tokių dalykų, kad jį sumušė, tikrai negalėtų. Kiek žino, artimų draugų jos brolis neturi, daugiau negu jai galbūt jis galėjo papasakoti savo sūnui M. L., kuris gyvena V. ir šiuo metu nemažai jam padeda (2 t., b. l. 10-11).

2019 m. lapkričio 17 d. Kauno apskrities VPK KPNVRS vyresniosios tyrėjos K. S. tarnybiniu pranešimu dėl pranešimo aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. 09.43 val. Kauno apskrities VPK gautas K. L. pranešimas apie tai, kad pranešėją 4 val. nakties sumušė giminaitis rankomis. Vyrui 65 m., prasidėjo galvos skausmai. Tarnybų laukia namuose. Vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Policijos registruojamų įvykių registre (PRIR) Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK RS vyr. patrulio M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kėdainių m. ligoninės priėmimo skyriuje K. L., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 0,00 prom. girtumas) paaiškino, kad nakties metu apie 3 val. ryto kilo konfliktas su giminaičiu G. A., apie 45 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), ir jo draugu A.. K. L. nurodė, kad G. A. jo nemušė, o tik G. A. draugas A.. K. L. minėjo, kad A. jį mušė rankomis ir praskėlė galvą. Po medikų apžiūros K. L. nugabentas į Kauno klinikas tolimesnei apžiūrai. 2019 m. lapkričio 17 d. apie 21.00 val. tikslinant pranešimo aplinkybes buvo nuvykta į LSMUL KK SPS adresu (duomenys neskelbtini), kur bendrauta su gydytoju K. K.. Pastarasis nurodė, kad pacientui K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta ūmi subdūrinė hematoma smegenyse (pakraujavimas smegenyse), jis paguldytas į Galvos smegenų traumų skyrių. Paskambinus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su galvos smegenų traumų skyriaus darbuotoja, kuri nurodė, kad K. L. šiuo metu yra operuojamas, po to bus paguldytas į reanimacijos skyrių. Įvykio vietos apžiūros nebuvo galimybės atlikti, kadangi pranešime nurodytas vietos adresas yra Kėdainiai (1 t., b. l. 1-2, 3-4).

2020 m. sausio 20 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. R. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-49061-19, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl K. L. sužalojimo. 2020 m. sausio 20 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK gauta K. L. specialisto išvada Nr. G114/2020 (02), kad K. L. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl tikslinga nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 1 dalį į BK 135 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 29-32).

2019 m. gruodžio 11 d. protokolu - pareiškimu nustatyta, kad pareiškėjas K. L., pageidaujantis pareikšti apie įvykį parodė, kad 2019 metų lapkričio mėnesio iš 16 į 17 dieną, vėlų vakarą, tiksliai valandos neatsimena, jam būnant adresu: (duomenys neskelbtini), pas G. A. buvo sumuštas jo kviesto draugo A., kurio pavardės nežino. Jis buvo mušamas visą vakarą iki pat kitos dienos ryto, jam rankomis buvo suduota ne mažiau dvidešimties smūgių į galvą. Pagalbos negalėjo išsikviesti, nes fiziškai jam nebuvo leidžiama. Tik ryte išsikvietė pagalbą. Dėl patirtų sužalojimų, buvo nugabentas į Kėdainių ligoninę, o vėliau Kauno universitetines klinikas, kur jam buvo atlikta galvos operacija, dėl subdurinės hemoragijos. Ligoninėje praleido apie dvi savaites. Dėl sužalojimo patyrė didelių problemų, stipriai pablogėjo sveikata, todėl prašo nubausti jį sužalojusį asmenį įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 23-26).

2020 m. sausio 21 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus viršininko N. Ž. raštu Nr. 41A(K)-133 dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2019 m. lapkričio 17 d. 9.39 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas (2 t., b. l. 27).

2019 m. gruodžio 11 d. VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės A. R. raštu Nr. S-4111 dėl medicininių dokumentų kopijų pateikimo nustatyta, kad buvo gauta 2019 m. lapkričio 17 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 1915251009-1-1 kopija. Nurodytoje kvietimo kortelėje yra ši informacija: kvietimo priėmimo laikas – 9.43 val., perdavimo laikas – 9.45 val., išvykimo laikas – 9.46 val., atvykimo laikas – 9.53 val., transportavimo laikas – 10.00 val., pristatymo į ligoninę laikas – 10.05 val. Grafoje „sužalojimai/skausmo vieta“ pažymėta: galva – minkštųjų audinių sužalojimas, skausmas. Grafoje „kita“ nurodyta ši informacija: „teigia, kad naktį buvo sumuštas sugėrovų. Sukasi galva, pykina, skauda galvą“. Preliminari diagnozė – galvos plaukuotosios dalies sužalojimas (2 t., b. l. 30-32).

2020 m. sausio 30 d. G. K., vykdančio individualią veiklą, raštu nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 16 d. 23.08 val. buvo iškvietimas iš adreso (duomenys neskelbtini) kolektyvius sodus, adresu (duomenys neskelbtini). Antras iškvietimas 2019 m. lapkričio 17 d. 2.36 val., bet nesulaukęs taksi automobilio, dar kartą skambino 2.45 val. ir važiavo iš J. kolektyvinių sodų, adresu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Taksi vairuotojas A. B. (2 t., b. l. 44).

2020 m. gegužės 21 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsniu, pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos A. L. nutartį Nr. IBPS-V-391140-20 laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 13 d. 10.55 val. iki 2020 m. kovo 13 d. 23.32 val. buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, liudytojo G. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti reikšmingi ikiteisminiam tyrimui pokalbiai tarp liudytojo G. A. ir įtariamojo A. J.. Pokalbio metu asmenys tarpusavyje tariasi kaip ir ką apklausos metu kalbės, A. J. sako nesakyti, kad smūgius ten gavo. Kitų pokalbių metu G. A. kalbasi su A. A. ir dviejų pokalbių metu A. A. pasako, kad apklausoje pasigavo ir pasakė apie apsistumdymą tarp K. ir A., ko nereikėjo pasakyti. Padarytos šių pokalbių suvestinės, kurių Nr. 20-IL-14604 (2 t., b. l. 72-77).

2020 m. gegužės 18 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsniu, pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos A. L. nutartį Nr. IBPS-V-390073-20 laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 13 d. 16:10 val. iki 2020 m. kovo 13 d. 22:44 val. buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, įtariamojo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti reikšmingi ikiteisminiam tyrimui pokalbiai tarp įtariamojo A. J. ir liudytojo G. A., kuris naudojasi abonentiniu numeriu 868157609. Pokalbių metu asmenys tarpusavyje tariasi kaip ir ką apklausos metu kalbės. A. J. sako nesakyti, kad smūgius ten gavo. Padaryta šio pokalbio suvestinė, kurios Nr. 20-IL-16235 (2 t., b. l. 86-91).

2020 m. gegužės 12 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsniu, pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo D. R. nutartį Nr. IBPS-V-649563-20 laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. 16:43 val. iki 2020 m. balandžio 13 d. 19:14 val. buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, įtariamojo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti reikšmingi ikiteisminiam tyrimui pokalbiai tarp įtariamojo A. J. ir vyro vardu Audrius. Pokalbio metu vyras vardu Audrius klausia A. J., kaip jam baigėsi jo problemos su policija, o šis pasakoja, kad dar tyrimas vyksta ir pokalbio metu pasako, kad sudavė vieną smūgį delnu. Padaryta šio pokalbio suvestinė, kurios Nr. 20-IL-16455 (2 t., b. l. 121-123).

2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. L. nutarimu, kurį patvirtino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja V. M., nustatyta, kad susipažinti su dokumentais (informacija), kurio pagrindu vadovaudamasis BPK 155 straipsnio 1 dalį buvo susipažinta su nukentėjusiojo K. L., gim. 1954 m., naudojamo mobilaus ryšio abonento, priklausančio UAB „Bitė Lietuva“ operatoriui, buvusių telekomunikacinių įvykių – įeinančių, išeinančių skambučių, trumpųjų žinučių, abonento prisijungimų prie mobiliojo ryšio tinklo stočių bei jų adresų – išklotinėmis, laikotarpiu 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. (2 t., b. l. 173-177).

2020 m. vasario 3 d. Kauno apskrities VPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. A. tarnybiniu pranešimu N. IBPS-V-299445-20 dėl nukentėjusiojo K. L. naudojamo telefono išklotinių nustatyta, kad Kauno apskrities VPK KPSNTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49061-19 pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl K. L. sužalojimo. 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. L. priėmė nutarimą, kurį 2020 m. sausio 28 d. patvirtino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja V. M. siekiant gauti informaciją apie nukentėjusio K. L., naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento, kuris priklauso Bitė Lietuva operatoriui, įeinančių ir išeinančių skambučių, siunčiamų, gaunamų SMS, bokštų, prie kurių jungėsi išklotines, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. 00.00 val. iki 2019 m. lapkričio 25 d. 23.59 val.

Išanalizavus K. L. naudoto mobilaus ryšio abonento telekomunikacinių įvykių išklotines nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. 12.29 val. iki 2019 m. lapkričio 17 d. 09.39 val. (t. y. galimai įvykio metu) K. L. naudojamas telefonas buvo prisijungęs tik prie vienos celės (bokšto), t. y. 0AD3 adresu Tiskūnų g., Tiskūnų k., Vilainių sen. 2019 m. lapkričio 16 d. dieną K. L. savo telefonu atliko tik vieną skambutį, t. y. 12.29 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Itella logistics“, pokalbis truko 22 sekundes. 2019 m. lapkričio 17 d. dieną K. L. bendravo su šiais asmenimis:

– 09.39 val. skambino į Nr. 112, kuris priklauso Bendrajam pagalbos centrui, pokalbis truko 125 sekundes;

– 09.45 val. priėjo įeinantį skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso VŠĮ Kauno GMP, pokalbis truko 82 sekundes;

– 10.25 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. K., pokalbis truko 736 sekundes;

– 12.55 val. atliko išeinantį praleistą skambutį į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. M.;

– 12.56 ir 14.31 val. priėmė įeinančius skambučius iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. M., pokalbiai truko 539 ir 285 sekundes. Atlikus visą abonento Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų telekomunikacinių ryšių analizę nustatyta, kad nukentėjusysis K. L. laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 15 d. 00.00 val. iki 2019 m. lapkričio 25 d. 23.59 val. nė karto telefonu nebendravo su įtariamuoju A. J. (2 t., b. l. 178-181).

2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. L. nutarimu, kurį patvirtino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja V. M., nustatyta, kad susipažinti su dokumentais (informacija), kurio pagrindu vadovaudamasis BPK 155 straipsnio 1 dalimi buvo susipažinta su liudytojo G. A., gim. 1964 m., naudojamo mobilaus ryšio abonento, priklausančio UAB „Bitė Lietuva“ operatoriui, buvusių telekomunikacinių įvykių – įeinančių, išeinančių skambučių, trumpųjų žinučių, abonento prisijungimų prie mobiliojo ryšio tinklo stočių bei jų adresų – išklotinėmis, laikotarpiu 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. (2 t., b. l. 182-186).

2020 m. vasario 6 d. Kauno apskrities VPK KPSNTV 2 - ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. A. tarnybiniu pranešimu N. IBPS-V-332166-20 dėl liudytojo G. A. naudojamo telefono išklotinių nustatyta, kad Kauno apskrities VPK KPSNTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49061-19, dėl K. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. L. priėmė nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija), kurį 2020 m. sausio 28 d. patvirtino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja V. M.. Nutarimu nutarta gauti informaciją apie liudytojo G. A. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento, kuris priklauso Bitė Lietuva operatoriui, įeinančių ir išeinančių skambučių, siunčiamų, gaunamų SMS, bokštų, prie kurių jungėsi išklotines, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. 00:00 val. iki 2019 m. lapkričio 25 d. 23:59 val. Išanalizavus G. A. naudoto mobilaus ryšio abonento telekomunikacinių įvykių išklotines nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. 12:29 val. iki 2019 m. lapkričio 17 d. 09.38 val. (t. y. galimai įvykio metu) G. A. naudojamas telefonas buvo prisijungęs tik prie dviejų celių (bokštų), t. y. 0AD3, adresu: Tiskūnų g., Tiskūnų k., Vilainių sen. ir 01E9, adresu: Nevėžio g. 14, Vilainių k., Vilainių sen. Pati išklotinių analizė atlikta apsiribojant įvykio laikotarpiu, t.y. nuo 2019 m. lapkričio 16 d. vakaro iki 2019 m. lapkričio 17 d. ryto 09.38 val., o taip pat nustatyti visi atvejai, kuomet G. A. po įvykio telefonu bendravo su nukentėjusiuoju K. L.. Atlikus analizę nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 16 d. liudytojas G. A. bendravo su šiais asmenimis:

– 21.33 val. G. A. priėmė įeinantį skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sūnui A. A., pokalbis truko 10 sekundžių;

– 21.34 val. G. A. atliko du išeinančius praleistus skambučius į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sūnui A. A.;

– 21.34 val. G. A. priėmė įeinantį skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso abonentui registruotam Belgijoje, pats pokalbis truko 28 sekundes;

– 23.05 val. G. A. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajam A. J., pokalbis truko 143 sekundes;

2019 m. lapkričio 17 d. liudytojas G. A. bendravo su šiais asmenimis:

– 00.51 ir 00.54 val. G. A. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Kėdainių taksi“, pokalbiai truko 52 ir 8 sekundes;

– 01.04 val. G. A. atliko išeinantį praleistą skambutį į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Bitė operatoriaus LABAS išankstinei apmokėjimo paslaugai (toliau IAP);

– 01.11 val. G. A. priėmė įeinantį skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Kėdainių taksi“, pokalbis truko 8 sekundes;

– 09.20 val. G. A. atliko išeinantį praleistą skambutį į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajam A. J.;

– 09.22 val. G. A. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Kėdainių atžalyno gimnazijai, pokalbis truko 45 sekundes;

– 09.24 val. G. A. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. U., pokalbis truko 710 sekundžių;

– 09.38 val. G. A. atliko išeinantį praleistą skambutį į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. B. (2 t., b. l. 187-189).

2020 m. kovo 10 d. Kauno apskrities VPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu N. IBPS-V-635370-20 dėl E. K. išklotinių analizės nustatyta, kad 2020 m. sausio 28 d. prokurorės A. L. priėmė nutarimą gauti E. K. naudojamo abonentinio numerio, kuris priklauso UAB „Tele 2“ išklotines laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d., kurį 2020 m. sausio 28 d. patvirtino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja V. M.. Atlikus abonentinio numerio išklotinės analizę nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 16 d. 13:10 val. E. K. skambina abonentiniam numeriui, kuriuo naudojasi A. A. ir pokalbis trunka 142 s. 19:01 val. iš abonentinio numerio skambinama numeriui (duomenys neskelbtini) (Vigio taksi) ir pokalbis trunka 16 s. E. K. apklausoje nurodė, kad apie 2019 m. lapkričio 16 d. apie 24 val. išsikvietė telefonu taksi ir išvažiavo, tačiau išklotinėse to nesimato, tik mato, kad 2019 m. lapkričio 17 d. 00:12, 00:17 val. skambinama abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini) ir pokalbiai trunka 25 s. ir 14 s. tikėtina, kad pastarasis taksi galėjo išsikviesti internetu, kadangi abonentinis numeris pastoviai tiek dieną tiek vakare jungėsi prie interneto. Taip pat pastarasis apklausoje nurodė, kad susirašinėjo su žmona, kuri jį ragino vykti namo, o šio susirašinėjimo taip pat nematyti, galimai susirašinėjimas vyko internetu. Tačiau tikėtina, kad pastarasis 2019 m. lapkričio 16 d. apie 24 val. ir išvyko namo, kadangi nuo 2019 m. lapkričio 17 d. 01:21 val. iki ryto pastarojo abonentinis numeris jungiasi Kėdainiuose, prie celės, esančios adresu J. B. g. 97, Kėdainių m., Kėdainių r. sav. 2019 m. lapkričio 17 d. 09:58 val. E. K. skambina A. A. ir pokalbis trunka 420 sekundžių. Daugiau E. K. abonentiniu numeriu nebendravo su A. A. (2 t., b. l. 6).

2020 m. kovo 6 d. Kauno apskrities VPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. K. tarnybiniu pranešimu dėl įtariamojo A. J. naudojamo mobilaus ryšio abonento išklotinių analizės nustatyta, kad Kauno apskrities VPK KPSNTV 2-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-49061-19 Tyrimas atliekamas dėl K. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalies, požymius. Tyrimo metu, o būtent: 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. L. priėmė nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija), kurį patvirtino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja V. M.. Nutarimu nutarta gauti informaciją apie įtariamojo A. J. naudojamo mobilaus ryšio abonento, priklausančio UAB „Tele2“ operatoriui, buvusių telekomunikacijų įvykių – įeinančių, išeinančių skambučių, trumpųjų SMS žinučių, abonento prisijungimų prie mobiliojo ryšio tinklo stočių bei jų adresų – išklotines, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. Išanalizavus įtariamojo A. J. naudojamo mobilaus ryšio telefono (toliau – MRT) abonento išklotines nustatyti šie ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys:

2019 m. lapkričio 15 d. dieną užfiksuoti 6 sujungimai, tačiau nei su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49061-19 proceso dalyviais, nei kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų sujungimų neužfiksuota. 2019 m. lapkričio 16 d. dieną užfiksuoti 3 sujungimai, iš kurių tyrimui reikšmingi sujungimai yra:

– 23:05 val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš liudytojo G. A. naudojamo abonentinio numerio (numeris nurodytas pažymoje apie liudytojo G. A. asmens duomenis) į įtariamojo A. J. naudojamą abonentinį numerį. Pokalbio trukmė – 143 sek.

– 23:08 val. užfiksuotas išeinantis skambutis iš įtariamojo A. J. naudojamo abonentinio numerio į „Taksi komfort“ naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė – 28 sek. Šiuo metu įtariamojo A. J. MRT buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio stoties Nr. 567A, kuri jungiasi adresu: (duomenys neskelbtini). Tai paskutinis 2019 m. lapkričio 16 dienos užfiksuotas įtariamojo A. J. MRT sujungimas.

2019 m. lapkričio 17 d. užfiksuoti 5 sujungimai, o būtent:

– 02:36 val. užfiksuotas išeinantis skambutis iš įtariamojo A. J. naudojamo abonentinio numerio į „Taksi komfort“ naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė – 24 sek. Šiuo metu įtariamojo A. J. MRT buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio stoties Nr. 372C, kuri jungiasi adresu: (duomenys neskelbtini) ir patenka į liudytojo G. A. gyvenamojoje vietoje (adresas: Kėdainiai, Žaros g. 8) veikiančios mobiliojo ryšio stoties zoną.

– 02:44 val. užfiksuotas išeinantis skambutis iš įtariamojo A. J. naudojamo abonentinio numerio į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. J. (įtariamojo A. J. buvusios žmonos) vardu. Pokalbio trukmė – 24 sek. Šiuo metu įtariamojo A. J. MRT buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio stoties Nr. 372C, kuri jungiasi adresu: Kėdainių r. sav., Vilainių k., Nevėžio g. 14 ir patenka į liudytojo G. A. gyvenamojoje vietoje (adresas: (duomenys neskelbtini)) veikiančios mobiliojo ryšio stoties zoną.

– 02:45 val. užfiksuotas išeinantis skambutis iš įtariamojo A. J. naudojamo abonentinio numerio į „Taksi komfort“ naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė – 26 sek. Šiuo metu įtariamojo A. J. MRT buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio stoties Nr. 372C, kuri jungiasi adresu: Kėdainių r. sav., Vilainių k., Nevėžio g. 14 ir patenka į liudytojo G. A. gyvenamojoje vietoje (adresas: (duomenys neskelbtini)) veikiančios mobiliojo ryšio stoties zoną.

– 20:14 val. užfiksuotas išeinantis skambutis iš įtariamojo A. J. naudojamo abonentinio numerio į liudytojo G. A. naudojamą abonentinį numerį. Pokalbio trukmė – 292 sek. Šiuo metu įtariamojo A. J. MRT buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio stoties Nr. 567A, kuri jungiasi adresu: Kėdainiai, J. B. g. 53.

– 20:21 val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. J. (įtariamojo A. J. buvusios žmonos) vardu, į įtariamojo A. J. naudojamą abonentinį numerį. Pokalbio trukmė – 36 sek. Šiuo metu įtariamojo A. J. MRT buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio stoties Nr. 567A, kuri jungiasi adresu: Kėdainiai, J. B. g. 53.

2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. lapkričio 21 d., 2019 m. lapkričio 25 d. taip pat užfiksuoti įtariamojo A. J. naudojamo abonentinio numerio sujungimai su liudytojo G. A. naudojamu abonentiniu numeriu, iš kurių:

– 2019 m. lapkričio 18 d. 14:14 val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš liudytojo G. A. naudojamo mobiliojo ryšio abonento į įtariamojo A. J. naudojamą mobiliojo ryšio abonentą. Pokalbio trukmė – 467 sek.

– 2019 m. lapkričio 19 d. 09:32 val. užfiksuotas išeinantis įtariamojo A. J. skambutis į liudytojo G. A. naudojamą mobiliojo ryšio abonentą. Pokalbio trukmė – 57 sek.

– 2019 m. lapkričio 19 d. 09:44 val. užfiksuotas išeinantis įtariamojo A. J. skambutis į liudytojo G. A. naudojamą mobiliojo ryšio abonentą. Pokalbio trukmė – 10 sek.

– 2019 m. lapkričio 21 d. 12:05 val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš liudytojo G. A. naudojamo mobiliojo ryšio abonento į įtariamojo A. J. naudojamą mobiliojo ryšio abonentą. Pokalbio trukmė – 97 sek.

– 2019 m. lapkričio 21 d. 12:12 val. užfiksuotas įeinantis trumpasis SMS pranešimas iš liudytojo G. A. naudojamo mobiliojo ryšio abonento į įtariamojo A. J. naudojamą mobiliojo ryšio abonentą.

– 2019 m. lapkričio 21 d. 16:22 val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš liudytojo G. A. naudojamo mobiliojo ryšio abonento į įtariamojo A. J. naudojamą mobiliojo ryšio abonentą. Pokalbio trukmė – 62 sek.

– 2019 m. lapkričio 21 d. 17:42 val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš liudytojo G. A. naudojamo mobiliojo ryšio abonento į įtariamojo A. J. naudojamą mobiliojo ryšio abonentą. Pokalbio trukmė – 54 sek.

– 2019 m. lapkričio 21 d. 20:00 val. užfiksuotas išeinantis įtariamojo A. J. skambutis į liudytojo G. A. naudojamą mobiliojo ryšio abonentą. Pokalbio trukmė – 26 sek.

– 2019 m. lapkričio 25 d. 18:44 val. užfiksuotas įeinantis skambutis iš liudytojo G. A. naudojamo mobiliojo ryšio abonento į įtariamojo A. J. naudojamą mobiliojo ryšio abonentą. Pokalbio trukmė – 167 sek.

Taip pat išanalizavus įtariamojo A. J. naudojamo abonentinio numerio išklotines nustatyti šie, ikiteisminiam tyrimui reikšmingi, prisijungimai prie mobiliojo ryšio stočių:

– 2019 m. lapkričio 16 d. 23:08 val. įtariamojo A. J. MRT buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio stoties Nr. 567A, kuri jungiasi adresu: Kėdainiai, J. B. g. 53.

– 2019 m. lapkričio 17 d. nuo 02:36 val. iki 02:45 įtariamojo A. J. MRT buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio stoties Nr. 372B, kuri jungiasi adresu: Kėdainių r. sav., Vilainių k., Nevėžio g. 14 ir patenka į liudytojo G. A. gyvenamojoje vietoje (adresas: (duomenys neskelbtini)) veikiančios mobiliojo ryšio stoties zoną. Kitas įtariamojo A. J. MRT 2019 m. lapkričio 17 d. prisijungimas yra tik 20:14 val. prie mobiliojo ryšio stoties Nr. 567A, kuri jungiasi adresu: Kėdainiai, J. B. g. 53. Apibendrinant nustatytas ir tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, išanalizavus įtariamojo A. J. naudojamo mobilaus ryšio abonento telekomunikacijų įvykius, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d., užfiksuota 11 sujungimų su liudytojo G. A. naudojamu mobilaus ryšio abonentu. Analizuojamu laikotarpiu įtariamojo A. J. naudojamo abonentinio numerio sujungimų su nukentėjusiojo K. L., liudytojų A. A. ir E. K. naudojamais mobilaus ryšio abonentais, neužfiksuota. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (2 t., b. l. 15-17).

2020 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namas vieno aukšto su mansarda. Apžiūrėjus namus nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta ir neužfiksuota. (1 t., b. l. 44-50).

2020 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas BPC Klaipėdos skyrius 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. 41D(K)-133 pateiktas garso įrašas 2019 m. lapkričio 17 d. 09 val. 39 min., kuris registruotas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). BPCID=9336098999. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrime garso įrašo failą „2019_11_17_09-39-37_25.04 (duomenys neskelbtini).mp3“. Paspaudus ant failo jis atidaromas „Windows media player“ programa. Įraše girdime A-moteris, B-vyras, (….) - neaiškus tekstas.

A: 112 klausom

B: laba diena

A: laba diena, kas nutiko pas jus?

B: oj, sumušė mane

A: kas jus sumušė?

B: buvęs giminaitis

A: buvęs min..tai jisai jūsų giminaitis jus sumušė ar ne?

B: taip

A: dabar sakykite kada vakar ar šiandien?

B: naktį

A: naktį?

B: mhm

A: kelintą valandą čia buvo?

B: gal ketvirtą

A: ketvirtą valandą nakties, dabar gal jisai su kažkokius ginklus naudojo rankomis?

B: rankomisA: rankomis sumušė, koks adresas jūsų?B: (duomenys neskelbtini)A: čia K. rajonas? K. patys?

B: K.

A: mhm, (duomenys neskelbtini) kiek sakėte?

B: (duomenys neskelbtini)

A: (duomenys neskelbtini), butas yra? čia nuosavas namas?

B: taipA: jūsų ponai ponas vardas pavardė?

B: K.

A: K.

B: L.

A: L. taip?

B: taip

A: dabar kas jums skauda iškviesim greitąją ir ir ir policiją

B: mmmm skauda galvą nežinau

A: galvos skausmai ar ne

B: turbūt smegenų sutrenkimas

A: supratau, kiek jums metų?

B: šešiasdešimt penki

A: šešiasdešimt penkti, kartoju adresą būtų (duomenys neskelbtini) taip?

B: taipA: būsite namuose taip?

B: taip

A: taip gerai

B: ką žinau gal greičiau greitosios reiktų

A: greitosios būtinai mes atsiųsime greitąją, bet kadangi esate sumuštas vis tiek reikia policiją išsikviesti, įvykio aplinkybes aptarsite, gerai?

B: gerai

A: Laukite tarnybų, siunčiu

B: kaip greitai?

A: aš iš karto perduodu manyčiau, kad greit

B: gerai ačiū

A: mhm gerai, laukite (3 t., b. l. 24-25).

2020 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti VšĮ Kauno miesto GMP 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. MK-27(6.9) pateikti du garso įrašai 2019 m. lapkričio 17 d. 09 val. 43 min. VšĮ Kauno m. GMP stotyje buvo registruotas kvietimas adresu: Žaros g. 8, Kėdainiai. Apžiūros protokole užfiksuotas pokalbio turinys (3 t., b. l. 26-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G114/2020(02) nustatyta, kad K. L. konstatuota galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus galvos sritį. Nesant galvoje matomų išorinių sužalojimo požymių – tiksliai nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą – ar sužalojimas galėjo būti padarytas dėl tiesioginio trauminio poveikio ar nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimas galėjo būti padarytas galimai užduotyje nurodytu laiku 2019-11-17 ir būdu. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas). Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą. (3 t., b. l. 47-48).

2020 m. birželio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skriaus teismo medicinos ekspertės Z. M. specialisto paaiškinimų protokolu nustatyta, kad 2020 m. sausio 2 d. buvo parengta užduotis atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-S-2815-20, t.y. atlikti K. L., gim. 1954 m., teismo medicinos tyrimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – VTMT Kauno skyriaus) specialisto išvadoje Nr. G114/2020(02) nurodėte, kad K. L. konstatuota galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus galvos sritį. <..> Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių. Atsako į pateiktus klausimus.

1. Keliais trauminiais poveikiais padaryti konstatuoti sužalojimai? Atsakymas: K. L. konstatuotas galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galėjo būti padarytas ir dėl vieno trauminio poveikio. Suduodant kelis smūgius į tą pačią vietą, galėjo likti tik šis sužalojimas, todėl sužalojimas galėjo būti patirtas ir kelių trauminių poveikių pasekoje, dėl to tiksliai pasakyti trauminių poveikių negalima. Pagal medicininius dokumentus nustatyta, kad K. L. kairioji akis buvo paraudusi, dėl to gali nurodyti, kad kairės akies paraudimas bei galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galėjo būti padaryti ir dėl to paties vieno trauminio poveikio, suduodant smūgį į kairę akį, tačiau galėjo būti padaryti ir dėl kelių trauminių poveikių. Pasakyti, kiek maksimaliai smūgių buvo suduota K. L. nėra galimybės, kadangi medicininiuose dokumentuose užfiksuoti tik šie du nurodyti sužalojimai.

2. Kokioje padėtyje buvo K. L. sužalojimų jam padarymo metu? Atsakymas: Nukentėjusysis K. L. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Konstatuotam sužalojimui patirti užteko tik vieno trauminio poveikio į akį kietu, buku daiktu, panaudojant jėgą, kurios skaitmeniniam dydžiui nustatyti medicininių duomenų nėra. Suduota galėjo būti rankos kumščiu, kojos spyriu ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu.

3. Ar K. L. kūne konstatuoti kūno sužalojimai labiau būdingi tiesioginiam trauminiam poveikiui (pvz. smūgio (-ių) sudavimui) ar griuvimui (kritimui)? Atsakymas: Konstatuotas sužalojimas labiau būdingas tiesiogiai suduotam smūgiui, t. y. tiesioginiam trauminiam poveikiui, o ne griuvimui, kadangi nėra išlikę kitokių matomų sužalojimų (3 t., b. l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis, veikdamas tyčia, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Pagal BK 135 straipsnį kito žmogaus sveikatos sutrikdymas yra sunkus, jeigu dėl tyčinio sužalojimo ar susargdinimo nukentėjusysis neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.

Atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal minėtą straipsnį kyla, kai asmeniui sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, kurios viena nuo kitos skiriasi kaltininko psichiniu santykiu su padariniais: esant tiesioginei tyčiai, asmuo supranta, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numato, kad gali ją sutrikdyti ir nori kilsiančių padarinių, o netiesioginės tyčios atveju – nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir vertindamas padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

Vertindamas ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės nuo pat pirmų apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme skyrėsi. Kaltinamasis A. J. nuo pat pirmos apklausos, (apklaustas kaip įtariamasis 2020 m. sausio 21 d.) neigė vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, teigė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. apie 22 val. nuvažiavo pas G. A.. Pas G. A. namuose buvo jo sūnus A., A. Draugas ir K., kuris mėnesį laiko laikinai gyveno pas G. A.. Jam atvykus išgertuvės jau vyko. Matė, kad K. išgėrė 2-3 stikliukus tamsaus gėrimo. Visi išgertuvių dalyviai gėrė alkoholį, išskyrus jį. Jis alkoholio nevartojo, nes gėrė vaistus. Visi sėdėjo prie apvalaus stalo. K. leido muziką per nešiojamą kompiuterį, sėdėjo prieš jį apie 1,5 metro atstumu. Po valandos, išvažiavus A. draugui, liko keturiese. Tarp G. ir K. kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad K. ilgai pas jį gyvena. G. pasakė K., kad jis jam atsibodo ir liepė išeiti iš namų. Tada K. išėjo iš kambario, kur išėjo nežino, išėjo sveikas. Jis daugiau K. nematė. Jis apie 3 val. nakties su taksi grįžo namo. Mano, kad K. jį kaltina norėdamas finansinės naudos (3 t., b. 80-81). Tokių pačių parodymų kaltinamasis laikėsi ir 2020 m. vasario 26 d. apklaustas kaip įtariamasis. Papildydamas nurodė, kad jis sėdėdamas prie stalo su ranka negalėjo pasiekti K., net ir pasilenkęs nebūtų jo pasiekęs, o norint K. pasiekti, jam būtų reikėję atsistoti ir apeiti apie stalą. Nei jis, nei G. nukentėjusiojo nesužalojo. Konflikto metu G. nekurstė jo mušti nukentėjusiojo ir jis jo nemušė. Konflikto metu G. sūnus miegojo. 2019 m. lapkričio 22 d. nuvykęs pas G. į namus kalbėjosi telefonu su K., klausė K., kas nutiko, kuo jis galėtų padėti. K. pasakė, kad jis niekuo negali padėti, tiktai 3000 eurų. Tai išgirdęs pasimetė, pirmą kartą papuolė į tokią situaciją, pasakė K. kad jis tokių pinigų neturi, pats yra neįgalus. Jis suprato, kad K. jo prašo 3000 eurų ir nebus tyrimo policijoje. Kadangi jis nukentėjusiojo nemušė, todėl nesutiko duoti jam 3000 eurų (3 t. b. l. 94-97). Įtariamojo papildomos apklausos metu 2020 m. birželio 9 d. A. J. nurodė jau kitokias įvykio aplinkybes, aiškino, jog jis prašė K. per kompiuterį paleisti rusiškos muzikos, tačiau K. atsakė “ką čia ta rusiška, butirkos” ir rusiškos muzikos nejungė. Tada jis atsistojęs nuo stalo nuėjo prie K. ir su kaire ranka atstūmė K. nuo kompiuterio ir įsijungė norimą muziką. Jis K. tikrai nemušė, o nuo pastūmimo K. negalėjo patirti jokio sužalojimo, nes niekur neatsitrenkė. Jis vienintelis negėrė alkoholio, jau 10 metų nevartoja. Į tyrėjos klausimą, kodėl pokalbio metu kalbėdamas telefonu su asmeniu, kurį pavadino “bubuku”, jam pasakė, kad atvažiavo pas G. A. girtas, A. J. parodė, kad į šį klausimą neatsakys (3 t. b. l. 98-101). A. J. apklaustas kaip įtariamasis 2020 m. birželio 25 d. ir toliau tvirtino, kad jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, o į A. A., apklausto liudytoju, kuris papildomos apklausos metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją aiškinimą, jog matė kaip A. J. sudavė sėdinčiam nukentėjusiajam K. L. du smūgius į abu veido žandus, nurodė, kad A. A. nesuprato kas vyksta, nes buvo stipriai girtas ir ne viską gerai atsimena (3 t. b. l. 108-109). A. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu taip pat neigė sudavęs nukentėjusiajam smūgius ir jį sužalojęs. Paaiškino, kad tik nukentėjusįjį pastūmė delnu. Nežino, kad pokalbio su draugu A. metu būtų nurodęs, kad važiavo pas G. A. girtas. Jis tą vakarą alkoholio nevartojo. Jis nemokino G. A., ką sakyti tyrėjai, tik norėjo pasakyti, kad G. A. pasakytų, kad tų smūgių nebuvo. Nenurodė A. A. sakyti tyrėjai, kad A. A. miegojo.

Teismas vertindamas kaltinamojo A. J. parodymus, jų atitikimą nustatytų bylos aplinkybių visumai, daro išvadą, kad kaltinamais sąmoningai klaidiną teismą tuo siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jo parodymus, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, vertina kritiškai, ir jais vadovaujasi tik ta dalimi, kuri neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nes kaltinamojo parodymai paneigti nukentėjusiojo, iš dalies liudytojo A. A., liudytojų M. B., M. D., E. K., A. S. parodymais, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

A. J. kaltę taip pat pagrindžia ir užfiksuoti jo telefoniniai pokalbiai, telefonų abonentų įeinančiai ir išeinančiai skambučiai. Iš šių užfiksuotų duomenų visumos darytina išvada, kad A. J. po įvykio aktyviai domėjosi, kokie yra jį kaltinantys ar teisinantys duomenys, aptarinėjo ir derino galimus procesinius veiksmus su savo draugu G. A., pokalbio metu tarėsi kaip ir ką apklausos metu kalbės, A. J. sakė nesakyti, kad smūgius ten gavo (2 t. b. l. 72-77). Kaltinamasis kalbėdamas telefonu su A. S. į pašnekovo klausimą, kaip baigėsi problemos su policija, atsako kad tyrimas vyksta, pokalbiu metu pasako, kad sudavė vieną smūgį delnu (2 t. b. l. 121-123). Taip pat teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad kalbėjosi telefonu su nukentėjusiuoju, pokalbio metu, klausė nukentėjusiojo, kas nutiko, kuo jis gali padėti, o nukentėjusiajam atsakius, kad trimis tūkstančiais eurų, atsakė, kad tokių pinigų neturi, nes yra neįgalus. Kaltinamasis nurodė, kad jis nukentėjusįjį tik pastūmė delnu, nesudavė nukentėjusiajam jokių smūgių, tačiau specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimo sunkumas, bei nukentėjusiojo parodymai, kad jam buvo suduoti stiprūs smūgiai į galvos sritį ir liudytojo A. A. parodymai, kurie buvo perkaityti teisiamojo posėdžio metu ir kuriuos liudytojas patvirtino, kad nukentėjusiajam A. J. sudavė du smūgius iš dešinės rankos, paneigia ir kaltinamojo versiją, kad jis nukentėjusįjį pastūmė tik delnu ir smūgių jam nesudavė.

Iš nukentėjusiojo K. L. parodymų matyti, kad jis pranešdamas apie įvykį nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesio iš 16 į 17 dieną, vėlai vakare, jam būnant pas G. A. buvo sumuštas G. A. draugo A., buvo suduota apie 20 smūgių (1 t. b. l. 23-24). Tokias pačias aplinkybes K. L. nurodė ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 11 d. apklaustas kaip liudytojas (1 t. b. l. 67-68). Papildomos apklausos metu K. L. nurodė, kad grįžęs iš J. K. laikinai apsigyveno pas buvusį giminaitį G. A., su G. A. sutarė gerai, padėjo jam ūkio darbuose. Kol G. A. būdavo blaivus, problemų nekildavo, tačiau kai išgerdavo, pradėdavo prie jo kabinėtis. 2019 m. lapkričio 16 d, jis su G. A. išgėrė degtinės porą stikliukų. Po to 2019 m. lapkričio iš 16 į 17 dieną, vėlų vakarą pas G. A. atvyko G. A. sūnus A. su draugu, o vėliau A. J.. Matė, kaip A. J. gėrė degtinę. Jis alkoholio nevartojo, sėdėjo ant sofos prie kompiuterio, o visi kiti sėdėjo prieš jį. Konfliktą provokavo G. A., sakydamas, kad jo buvimas pas jį namuose trukdo jo kūrybai. G. A. draugas A. jam vis priekaištavo, kodėl jis čia gyvena, o jam atsakius, kad nesikištų, nes ne pas jį namuose gyvena, priėjęs prie jo sudavė tris kartus kumščiu į kairę veido pusę, jautė fizinį skausmą. Kiek tiksliai sudavė jam smūgių ir kokiu laiku, dėl galvos traumos tiksliai pasakyti negali. Nuo suduotų smūgių skaudėjo galvą, svaigo galva, kairė akis buvo raudona. Atsimena, kad A. J. vis prieidavo prie jo ir jam suduodavo smūgius į galvą. Jis sakė A. J., kad jis pasigailės dėl tokio savo elgesio, ir kad jį muša be reikalo, nes jis greitai iš namų išsikraustys. Apie 7 val. išėjo G. A. ir A. J., jie abu buvo labai girti. G. A. sugrįžo vienas, siūlė jam gerti alkoholio, jis atsisakė, jautėsi silpnai, svaigo galva, pykino. Jis paskambino 112, ką kalbėjo, tiksliai neatsimena. Greitoji pagalba jį išvežė į Kėdainių ligoninę, po to į Kauno klinikas, ten buvo skubiai operuotas. Kaip sužalojimo pasekmė –išsivystė epilepsija. Įvykio metu pagalbos išsikviesti fiziškai nebuvo galima, nes bandant atsistoti A. J. suduodavo smūgius, grasino, kad jį su taksi išveš iš miesto ir paleis (1 t. b. l. 71-73). 2020 m. vasario 14 d. papildomos apklausos metu K. L. nurodė, kad A. J. atsivežė gal 4 butelius degtinės. Jis taip pat išgėrė kelis stikliukus degtinės. Po kurio laiko prasidėjo priekaištai, A. J. pasilenkės per stalą užlenkė jo kompiuterį, pasakė “nesinaudok kompiuteriu”, darėsi agresyvus. Pretenzijas pradėjo jam reikšti ir G. A., kalbėjo agresyviu tonu, vartojo keiksmažodžius, grasino sakydamas, kad “tuoj gausi”, tačiau nei vieno smūgio jam nesudavė. G. A. tokiu elgesiu sukurstė A. J. vartoti prieš jį smurtą. A. J. persisvėręs per stalą iš dešinės rankos kumščio trenkė stiprų smūgį jam į kairę veido pusę, po to dar kartą trenkė kumščiu į tą pačią kairę veido pusę, tai kartojosi su pertraukomis visa naktį. G. A. jo neužstojo, o priešingai, savo žodžiais kurstė A. J. smurtauti. Galimybę iškviesti policiją turėjo, tačiau policijai neskambino galvodamas, kad A. J. nustos smurtauti. Per visa naktį A. J. sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių. Visi smūgiai buvo į veidą ir į galvą. Jis iš G. A. namų per visa naktį išėjęs nebuvo. Gulėdamas ligoninėje telefonu kalbėjo su G. A., pastarasis pasakė, kad su juo nori pakalbėti A. J.. Jis A. J. pasakė, kad sumokėtų jam 3000 eurų už tai, kad jį sumušė. A. J. sakė, kad dabar pinigų neturi, reikia palaukti pirmadienio. Po to su juo daugiau nekalbėjo (1 t. b. 77-80). Tokių pačių parodymų nukentėjusysis laikėsi ir 2021 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b. l. 47-52).

Pažymėtina, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo 2019 m. gruodžio 11 d. apklausoje parodė, kad A. J. vis prieidavo prie jo ir rankomis suduodavo smūgius į galvą. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklausoje patikslino, kad pirmus du labai stiprius smūgius į kairę veido pusę kaltinamasis rankos kumščiu jam sudavė atsistojęs ir persisvėręs per stalą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis laikėsi patikslintų ikiteisminio tyrimo metu savo parodymų, kad jis sėdėjo prieš kaltinamąjį ištiestos rankos atstumu, kaltinamasis jį pasiekė, smūgius sudavinėjo atsistojęs. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis K. L. nuosekliai ir vienareikšmiškai teigė, kad jį sumušė A. J., suduodamas smūgius rankomis į galvos sritį. Tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas – galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis kieto buko daikto poveikyje, ir dėl vieno trauminio poveikio, suduodant smūgį į kairę akį, ir keliais trauminiais poveikiais, tačiau pasakyti kiek maksimaliai buvo suduota smūgių nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose užfiksuoti du sužalojimai, ir kad sužalojimas labiau būdingas tiesiogiai suduotam smūgiui, t.y. tiesioginiam trauminiam poveikiui, o ne griuvimui, nes nėra išlikę kitų matomų sužalojimų, patvirtino tiek specialistės išvada, tiek specialistės paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu (3 t. b. l. 50-51). Teismo posėdžio metu specialistė Z. M. pateiktą išvadą patvirtino ir paaiškino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir dėl vieno ir dėl kelių trauminių poveikių, kas teismui leidžia manyti, jog galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, ką nurodė ir pats nukentėjusysis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti minėta išvada, kuria nustatyta nusikalstamos veikos pasekmės – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir mastas (sunkus sveikatos sutrikdymas), bei specialistės Z. M. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kaip nepakankamai išsamiais ar pagrįstais.

Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jo parodymai esminėse detalėse iš esmės nuoseklūs, neesminiai skirtumai antraeilėse parodymų detalėse įrodymų tyrimo teisme metu ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškinami jo sveikatos būsena po patirto sužalojimo, taip pat ir praėjusio laiko tarpu, esminėse detalėse iš dalies sutampantys su liudytojo A. A., liudytojo M. B., liudytojos M. D., liudytojo A. S., liudytojos A. M. parodymais. Nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Teismui nukentėjusiojo parodymus dėl jam padaryto sužalojimo vertinant jų visumos aspektu jokių pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo nekyla.

Gynybos buvo keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo parodymų, teigiant, kad nukentėjusysis skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad jį sumušė jo giminaitis, o ne A. J.. Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, iš kurio matyti, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambinta 2019 m. lapkričio 17 d. 9.39 val. ir pranešta, kad sumušė buvęs giminaitis, nurodo, kad sumušė gal ketvirtą nakties, rankomis. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam toks pasakymas išsprūdo, nes G. A. tikrai jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Šiuo atveju padaryta klaida nurodant, kad nukentėjusįjį sumušė jo giminaitis nelaikytina esmine, atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, į jo tuo metu esančią sveikatos būseną, be to, vėliau nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad jį sumušė A. J.. Šią aplinkybę nukentėjusysis nurodė ir atvežtas į gydymo įstaigą, kur buvo apklaustas policijos pareigūno, apie sužalojimą papasakojo savo seseriai A. M. ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Liudytoja M. D. nurodė, kad vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą ir klausinėjant įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė naktį ir, kad jis po sumušimo nuėjo miegoti, atsikėlęs jautė galvos skausmą ir išsikvietė med. pagalbą (1 t. b. l. 185-186). Liudytojos parodymai nors yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų, tačiau jie neprieštarauja ir nukentėjusiojo parodymams, kur jis nurodė, kad buvo sumuštas naktį,ir kad niekur iš namų išėjęs nebuvo. Duomenų, jog nukentėjusysis būtų nukritęs ar į ką atsitrenkęs, kur nors išėjęs ir patyręs sužalojimus kitomis, o ne nurodomomis, aplinkybėmis, nėra. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sužalojimus nukentėjusysis patyrė būtent kaltinamojo A. J. veiksmais.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis iki įvykio vienas kito nepažinojo, tarp jų jokių konfliktų, pykčių nebuvo, todėl manyti, kad nukentėjusysis apkalba kaltinamąjį, nėra jokio pagrindo, juolab tai paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojų M. B., A. A., A. S., A. M. parodymai, specialisto išvados duomenys ir kiti toliau aptariami byloje esantys įrodymai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis).

Esmines faktines aplinkybes dėl kaltinamojo panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį patvirtina ir įvykį tiesiogiai matęs liudytojas A. A.. Šis liudytojas tvirtino, kad pas jo tėvą G. A. išgertuvių metu atvykęs A. J. vartojo alkoholį, išgėrė kelis stikliukus brendžio, matė kaip A. J. užsimojo ir delnu pataikė K., girdėjo pliaukštelėjimą. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino perskaitytus parodymus ikiteisminio tyrimo metu kur jis nurodė, kad A. J. priėjęs prie K., sėdinčio fotelyje, trenkė du smūgius į abu veido žandus iš dešinės rankos delnu, taip pat liudytojas nurodė, kad šiuos smūgius matė ir jo tėvas G. A.. Šis liudytojas nurodė, kad išgertuvių metu nematė, kad K. L. kur nors būtų išėjęs, matė jį tik sėdintį. Tai pat šis liudytojas nurodė, kad ryte matė ant nukentėjusiojo galvos kažkokį randą, girdėjo kaip K. sakė, jog rašys pareiškimą, kad susimušė su A. J.. Teismas vadovaujasi šio liudytojo parodymais, ta dalimi, kuri neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Šio liudytojo parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams dalyje dėl kaltinamojo jam suduoto smūgio, dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo būnant pas G. A. bei specialisto išvadoje konstatuotoms aplinkybėms. Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šis liudytojas kaip įmanydamas stengėsi padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas nurodė, kad po A. J. suduotų smūgių nukentėjusiajam, jis iš karto nusmigo, o K. išėjo į lauką ir grįžo tik ryte, vėliau gi, jis į prokurorės klausimą nurodė, kad matė du smūgius, po to miegojo ir jam atrodo, kad jie daugiau nekonfliktavo, toliau tęsdamas parodymus liudytojas aiškino, kad po konflikto K. L. pradingo iš karto, o A. J. išėjo po 15-20 minučių. Teismas šiai liudytojo parodymų dalimi nesivadovauja, nes jie neįtikinami ir nelogiški, visiškai neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir surinktų rašytinių įrodymų visumos. Kad šis liudytojas yra suinteresuotas padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės patvirtina ir garso įrašas, kurio metu jam kalbant telefonu su tėvu G. A. – pokalbio metu liudytojas sako savo tėčiui, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasakė, kad nematė kaip kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, o teisme teigė, kad jam taip sakyti pareigūnams nurodė tėtis. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas M. B., kuris savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaip visiškai teisingus patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad 2019 m. lapkričio 17 d. gavo pranešimą, jog į Kėdainių ligoninę pristatytas sumuštas žmogus, jis, kaip policijos pareigūnas vyko į ligoninę, bendravo su nukentėjusiuoju Kėdainių ligoninėje, tikrino blaivumą, nustatė, kad nukentėjusysis blaivus, nukentėjusysis liudytojui paaiškino, kad buvo konfliktas, konflikto metu smūgius sudavė A. J., G. A. jo nemušė, tik kurstė mušti. Šie liudytojo nurodyti duomenys iš esmės sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kad jį sumušė A. J.. Taip pat pažymėtina, kad šis liudytojas paneigė kaltinamojo ir liudytojų A. A. ir G. A. versijas, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, tačiau nepaneigė nukentėjusiojo aiškinimo teisme, jog alkoholio jis išgėrė nedaug. Nukentėjusiojo parodymams iš dalies neprieštarauja ir skubios medicinos pagalbos slaugos specialistės M. D. parodymai, kur ji apklausiama nurodė, kad nukentėjusysis sakė, jog buvo sumuštas nakties metu, jį sumušė sugėrovai ir, kad jis niekur negriuvo ir neatsitrenkė, nukentėjusysis dėl galvos traumos buvo apdujęs. Liudytoja A. M., kurios parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji 2019 m. lapkričio 17 d. (savo sužalojimo dieną) 12.56 val. ir 14.31 telefonu bendravo su broliu K. L., brolis nurodė, kad jis yra ligoninėje Kėdainiuose ir, kad jį sumušė G. A. draugas, bei pasakė, kad jam labai skauda galvą, vimdo, taip pat nurodė, kad brolio kalba buvo nerišli ir buvo labai sunku jį suprasti. Po kelių dienų kalbėjosi su broliu ligoninėje, brolis apie įvykusį įvykį pasakojo, jog G. A. prie jo kabinėjosi tik žodžiais, o jo draugas jam trenkė. Pasak liudytojos, jos brolis nėra konfliktiškas ir agresyvus, jis ne melagis ir išsigalvoti tokių smurto aplinkybių negalėtų (2 t., b. l. 10-11). Akivaizdu, kad ši liudytoja tiesiogiai įvykio nematė, tačiau šios liudytojos parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis savo seseriai A. M. po įvykio pasiskundė dėl patirto sužalojimo, bendraujant su nukentėjusiuoju jai tiesiogiai nurodė, kad jį sužalojo G. A. draugas, ir šią aplinkybę ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Nors liudytoja A. M. yra nukentėjusiojo sesuo, tačiau vertinant šios liudytojos parodymus matyti, jog jie atitinka ir kitus bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo šios liudytojos parodymus atmesti. Liudytojas E. K. taip pat paties įvykio nematė, anksčiau išvyko iš G. A. namų, tačiau patvirtino, kad nukentėjusysis gėrė mažai ir, kad nebuvo girtas, taip pat liudytojas nurodė, kad A. J., būdamas pas G. A., vartojo alkoholinius gėrimus bei nurodė, kad po įvykio bendravo su A. A., pastarasis sakė, kad jam išvykus iš G. A. namų buvo sužalotas K. L., nurodė, kad K. L. konfliktavo su A. J.. Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jam skambino A. J., jų telefoninis pokalbis buvo įrašytas, pokalbio metu A. pasakė, kad policijoje iškelta byla, dėl to, kad jis sode susimušė su vyru, pripažino sudavęs vyrui smūgį bei pasakė, kad buvo girtas, teigdamas, jog niekas girtumo netikrino, todėl to įrodyti nebus galima. Šio liudytojo parodymus patvirtina slapto sekimo metu užfiksuotų pokalbių turinys tarp liudytojo A. S. ir kaltinamojo A. J., o tai tuo pačiu patvirtina aplinkybę, jog A. J. naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir aplinkybę, kad įvykio metu buvo neblaivus (2 t. b. l. 122-123).

Nors liudytojai M. B., A. S., A. M., E. K. patys nagrinėjamo įvykio aplinkybių nematė, tačiau šių liudytojų parodymai netiesiogiai patvirtina, nukentėjusiojo K. L. bei iš dalies patvirtina ir liudytojo A. A. nurodytas aplinkybes dėl A. J. smurto naudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu ir tuo pačiu paneigia kaltinamojo versiją, jog jis smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo t.y. nesudavė jam ranka smūgių į galvos sritį, ir, kad jis pas G. A. atvyko blaivus, ir ten būdamas alkoholio nevartojo. Netikėti šių liudytojų parodymais (teismas liudytojo A. A. parodymais vadovaujasi tik ta dalimi, kuri neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams) teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jų parodymai yra vieni kitus papildantys, esminėse detalėse sutampantys, todėl teismas jais remiasi kaip patikimais įrodymais.

Vertinant liudytojo G. A. parodymus, konstatuotina, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra prieštaringi, jo parodymai proceso metu kito, liudytojas, nupasakodamas aplinkybes, kaip ir dėl ko buvo elgiamasi jo namuose su nukentėjusiuoju, painiojosi, nurodydamas, kad įvykių nelabai prisimena. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje nurodė, kad lyg pamena, kad buvo atvažiavęs A. J., ar jis vartojo alkoholį, ar buvo koks konfliktas nepamena, taip pat nepamena, kada A. J. išvyko, tačiau vėlesnėje apklausoje prisiminė, kad A. J. pas jį atvyko blaivus, prisiminė, kad buvo girtas nukentėjusysis, tačiau neprisiminė, ar būdamas pas jį kaltinamasis vartojo alkoholį, taip pat neprisiminė, ar iš jo namų buvo kur nors išėjęs nukentėjusysis ar kaltinamasis. Tuo tarpu dar vėlesnėje apklausoje liudytojas jau prisiminė, kad buvo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl rusiškos muzikos, matė kaip kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, tačiau kokiu būdu pastūmė, liudytojas neprisiminė, vėliau aiškino, kad neprisimena ar pastūmė nukentėjusiojo kompiuterį, ar ranką. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad kaltinamasis atvykęs pas jį alkoholio negėrė, teigė matęs kaip kaltinamasis nustūmė nuo kompiuterio nukentėjusiojo ranką.

Teismas tokį liudytojo G. A. parodymų nenuoseklumą, vis naujų įvykio aplinkybių, prieštaraujančių paties liudytojo parodymams, nurodymą vėlesnėse apklausose, rodomą norą dėstyti aplinkybes pritaikant jas prie kaltinamojo parodymų, vertina kaip liudytojo norą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas liudytojo parodymais dalyje dėl įvykių liudytojo namuose atvykus kaltinamajam A. J., nesivadovauja vertina juos kritiškai kaip nepatikimus, nes tokius liudytojo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja J. J. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis A. J. nevartoja alkoholio, iš kaltinamojo pasakojimo žino, kad buvo pas draugą, iš draugo grįžo apie 3 val. nakties, sakė, kad draugo švogeris parašė pareiškimą, neva A. J. jį primušė, tačiau A. J. tai neigė, nurodydamas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas dėl muzikos, jie susiginčijo ir, kad A. J. sukdamasis stumtelėjo nukentėjusįjį, minėta liudytoja tvirtino, kad A. J. jai visada sako tiesą.

Teismas liudytojos J. J. parodymais nesivadovauja, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytiems faktams, o tai ir patvirtina, kad jie yra šališki ir siekia padėti A. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Aukščiau išanalizuotais įrodymais įrodyta, kad pasekmių atsiradimui turėjo įtakos kaltinamojo veiksmai, tai yra, tarp jo veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Byloje nėra įrodyta, kad nukentėjusysis susižalojo pats pargriūdamas ir (ar) atsitrenkdamas į kietus paviršius, arba, kad jį galėjo sužaloti kitas asmuo.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. J. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jie papildo bei patvirtina vienas kitą, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą yra neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. J. 2019 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 03.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, namo, esančio adresu Žaros g. 8, Kėdainiai, kambaryje, konflikto metu tyčia sudavė mažiausiai du smūgius kumščiu į galvą nukentėjusiajam K. L., tuo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. L. sveikatą.

BK 135 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

A. J. sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą (gyvybiškai svarbią ir labiausiai pažeidžiamą kūno dalį), teismas neabejoja, kad jis suduodamas smūgius nesipriešinančiam asmeniui suvokė, kad tokiu savo veiksmu kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali padaryti pavojingus kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog jis tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą K. L..

Bausmės skyrimas

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numato, kad baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, be jokios aiškios priežasties, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 60-61). Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (3 t., b. l. 66), nedirba, nustatytas 35 proc. darbingumas. Kaltę neigiantis kaltinamasis nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam bei valstybei neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog pirmą kartą teisiamam kaltinamajam A. J. yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytinas žemesnis, nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Civiliniai ieškiniai

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 3972,77 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 122-127). Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio matyti, kad civilinis ieškovas prašo atlyginti dėl K. K. gydymo ir jam suteiktų medicininių paslaugų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išlaidas, kurias sudaro 3972,77 Eur. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių K. L. buvo gydomas VšĮ Kėdainių ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, padaryti nusikalstamais A. J. veiksmais, tarp nusikalstamos veikos bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, todėl vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, civilinio kodekso 6.263 straipsniu, civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Šioje byloje nukentėjusysis K. L. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 400 eurų turtinės ir 20 000 eurų neturtinės žalos (4 t., b. l. 33-35).

Nukentėjusysis prašo priteisti 400 Eur turtinę žalą, t. y. 200 Eur specialaus maitinimo, slaugymo išlaidas, 110,00 Eur kelionių/ kuro išlaidas, aikštelės mokestį, 90 Eur gydymo, vaistų pirkimo išlaidas. Įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos dydį nepateikė bei nurodė, kad kvitų nekaupė.

Nukentėjusiojo K. L. 400 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima apskaičiuoti jo dydį (CK 6.249 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Prašomą priteisti neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, sužalotas buvo be jokios priežasties. Nukentėjusysis po nusikaltimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo operuotas. Kauno klinikose buvo gydomas nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d., o nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d. buvo paskirta reabilitacija Birštono sanatorijoje „Eglė“. Dėl šio įvykio tiek jis, tiek jo šeima patyrė emocinį sukrėtimą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Iki šiol patiria didelę įtampą, depresiją, nerimo jausmą. Dėl patirto įvykio sutriko miegas, vartoja vaistus. Taip pat patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nežinojo ar galės pasirūpinti savimi, iki šiol patiria emocinę depresiją, nežino, kokios šio įvykio pasekmės bus ateityje. Dėl kaltinamojo veiksmų prarado sveikatą, apribota galimybė atlikti paprasčiausius kasdienius darbus. Po padaryto sužalojimo pasireiškė liekamieji reiškiniai - pablogėjo atmintis. Taip nukentėjusysis patyrė ir didelį fizinį skausmą. Nukentėjusysis jaučiasi nesaugiai išėjęs iš namų, jaučia nuolatinę baimę, stresą, nerimą, dirglumą, dėl tokios jo būsenos sumažėjo bendravimo galimybės, trūksta pasitikėjimo savimi.

Nukentėjusiojo K. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo be jokios priežasties. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta sunkiai, dėl jam padaryto sužalojimo buvo atlikta operacija, jis dvi savaites buvo gydomas LSMUL Kauno klinikose, po to buvo siunčiamas į Birštono “Eglės” sanatoriją. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, baimę, nepatogumus buityje, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę. Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužalojimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui.

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas, ir į teismų praktikoje priteisiamus už sunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydžius, taip pat į nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį (jie abu turto neturi, nukentėjusysis nedirba, yra senatvės pensininkas, kaltinamasis nedirba, jam nustatytas 35 proc. darbingumas, gyvena iš pašalpų), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisingas ir protingas neturtinės žalos dydis nukentėjusiojo patirtam dėl sužalojimų skausmui, dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti yra 6000 Eur. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies - civiliniam ieškovui K. L. iš kaltinamojo A. J. priteistini 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl nusikaltimo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, užtikrina pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. (12.33Mr) PT-2298 pagrindu nukentėjusiajam K. L. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (4 t., b. l. 76-78). Į bylą pateikta 2021 m. kovo 30 d. pažyma Nr. (12.33Mr) PT-2298, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam K. L. teikimo išlaidas sudaro 452,79 Eur. Šias išlaidas prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo A. J..

Advokato darbo apmokėjimas, kaip atskira proceso išlaidų rūšis, reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. J. nedirba, jam nustatytas 35 proc. darbingumas. Jis jokio turto neturi. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog kaltinamojo A. J. turtinė padėtis yra sunki, jis turi sveikatos problemų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam K. L., iš kaltinamojo A. J. mažintinos iki 200 Eur. Šios išlaidos byloje pripažintinos proceso išlaidomis ir valstybei priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotė Nr. 1, kurioje 3 vnt. DVD-R kompaktinių plokštelių; pakuotė Nr. 2, kurioje 2 vnt. DVD-R kompaktinių plokštelių; pakuotė Nr. 3, kurioje 2 vnt. CD-R kompaktinių plokštelių (Nr. 20-7-216 (2020 m.) ir Nr. 20-7-217(2020 m.)); pakuotė Nr. 4, kurioje 2 vnt. CD-R kompaktinių plokštelių (Nr. 20-7-233 (2020 m.) ir Nr. 20-7-234 (2020 m.)); pakuotė Nr. 5, kurioje 2 vnt. CD-R kompaktinių plokštelių (Nr. 20-7-235 (2020 m.) ir Nr. 20-7-236 (2020 m.)); pakuotė Nr. 6, su CD-R kompaktine plokštele; pakuotė Nr. 7, su CD-R kompaktine plokštele; pakuotė Nr. 8, su CD-R kompaktine plokštele; pakuotė Nr. 9, su DVD-R kompaktine plokštele, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. J. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 3972,77 eurų (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 77 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

K. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. J. priteisti 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš A. J. 200 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokų kodas 5630.)

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. faktinio sulaikymo dienos po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotes Nr. 1-9, kuriose kompaktinės plokštelės, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Lina Šafronienė