Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai D. B. ir jos atstovui adv. I. T., neatvykus suinteresuotų asmenų: 1. VĮ Turto bankas ir 2. Šiaulių m. savivaldybės, veikiančios per administraciją atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos D. B. prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. VĮ Turto bankas ir 2. Šiaulių m. savivaldybė, veikianti per administraciją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos sutuoktinio mirties, jo turto paveldėjimo bylą tvarkė tuometinė Šiaulių miesto 1 - ojo notarų biuro notarė I. P.. Notarė 2004 m. gegužės 10 d., pareiškėjos motinai B. S., išdavė nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimus dėl nekilnojamojo turto: atitinkamų dalių gyvenamojo namo ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Nuosavybės teisės liudijimu notarė patvirtino, kad pareiškėjos motinai, kaip pergyvenusiai sutuoktinį, priklauso 1/2 dalis šio turto; paveldėjimo teisės liudijimu ji patvirtino, kad pareiškėjos motina paveldi 1/4 dalį mirusio sutuoktinio K. K. S. turto. Kaip matyti, notarė I. P., tvarkydama mirusio pil. K. K. S. turto paveldėjimo bylą, nelaikė, kad jis butų buvęs buto (duomenys neskelbtini) Šiauliai, bendrasavininkiu (paveldėjimo pagal įstatymą ir nuosavybės teisės liudijimuose šis butas neminimas). Vadinasi, notarė I. P. sprendė, kad vienintelė buto (duomenys neskelbtini) Šiauliai, savininkė yra B. S., todėl tai nėra paveldimas turtas.

Iš esmės pritariame tokiam notarės I. P. vertinimui. Pagal šį Butų privatizavimo įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie (i) iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir (ii) šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (BPĮ 4 str. 2 d.). Kadangi K. K. S. 1991 m. gegužės 28 d. - BPĮ įsigaliojimo dieną - nebuvo buto (duomenys neskelbtini) Šiauliai nei nuomininku, nei jo šeimos nariu, teisės privatizuoti šį butą jis neturėjo. Kaip nurodėme aukščiau, santuoką su pareiškėjos motina jis sudarė beveik po trejų metų - tik 1994 m. gegužės 21 d.

Pati B. S. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl motinos palikimo priėmimo į Šiaulių miesto 4 - ojo notarų biuro notarę N. M. pareiškėja kreipėsi laikydamasi nustatyto trijų mėnesių termino. Tačiau, notarė 2019 m. birželio 26 d. raštu paaiškino, kad neišduoda pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo, nes mirusios turtas - butas (duomenys neskelbtini)Šiauliai yra įgytas santuokoje su K. K. S.. Todėl pareiškėja turėtų kreiptis į teismą dėl buto pripažinimo asmenine B. S. nuosavybe. Esant šiaip aplinkybei, tenka daryti prielaida, kad ne visas ginčo butas B. S. mirties dienai priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, todėl pareiškėja prašė teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Nustačius, kad pareiškėjos motina prieš mirtį visą butą (ir neva tai pergyventam sutuoktiniui K. K. S. priklausiusią dalį) buvo įgijusi asmeninėn nuosavybėn, notarei nebeliktų pagrindo neišduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo.

Nurodytas daikto valdymo terminas (CPK 531 str. 2 p.).

Daikto valdymas trūko nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini)- visą B. Š. našlystės laikotarpį.

Nurodyta, kad pareiškėja yra sąžininga ir teisėta valdytoja (CPK 531 str. 3 d.).

B. S., po savo sutuoktinio K. K. S. mirties užvaldydama jam priklausiusią (notarės N. M. tvirtinimu) buto dalį daiktą, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą, bei taip pat ji išliko sąžininga valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydama daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą daiktą nuosavybėn (CK 4.70 str. 1 d.).

Nurodyta, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas (CPK 531 str. 4 d.).

Tvirtinu, kad B. S. butą visą savo našlystės laikotarpį valdė atvirai ir nepertraukiamai.

Nurodyta, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CPK 531 str. 5 p.).

Butas (duomenys neskelbtini) Šiauliai, gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, šio buto B. S. neužvaldė nei slaptai, nei per prievartą, šis butas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, nei yra registruotas kito asmens vardu (CK 4.69 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Kadangi pareiškimo išsprendimas nėra susijęs su jokių kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, suinteresuotais asmenimis nieko netraukiu. Bylą pareiškėja ves per savo atstovą advokatą I. T., dirbantį Panevėžio antrinės teisinės pagalbos advokatą kontoroje (Klaipėdos g. 72, Panevėžys).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas ir pareiškėją prašymą palaikė, prašė jį tenkinti - nustatyti B. S. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į butą su priklausiniu, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliai.

Atskirai paaiškino, kad pareiškėjos prašymas atitinka įstatymo reikalavimus todėl jis tenkintinas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos ir atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Pareiškėjos D. B. pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia. Vadinasi, pareiškėja, prašydama nustatyti B. S. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į turtą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų minėtų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą. Priešingu atveju, pareiškėjai nepateikus šių įrodymų, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė visų CK 4.68 - 4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo ir pareiškimo prašymas atmestinas.

Ši civilinė byla bus vedama ne per advokatą.

Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašome pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 2. Šiaulių miesto savivaldybė, veikianti per administracija (toliau – ŠSA) taip pat pateikė teismui savo nuomonę nurodydama šiuos motyvus.

Remiantis CPK 444 straipsnio 1 dalies nuostata teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tame tarpe juridinę reikšmę turinčius faktus dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės.

CK 445 straipsnyje numatytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausio teismo 2013-12-13 nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013).

Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT), praktika bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.;9 straipsnio 3 dalis). 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi, Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kilo asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą - ne mažiau kaip trejus metus (LAT 2011- 02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; LAT 2015-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 103-219/2015).

Šiuo atveju, pareiškėja turi pareigą įrodyti, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia. Vadinasi, pareiškėja, prašydama nustatyti B. S. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į turtą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų minėtų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą. Priešingu atveju, pareiškėjai nepateikus šių įrodymų, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose išvardytų sąlygų buvimo, tuo pagrindu pareiškėjos prašymas atmestinas.

Nurodome, kad ši byla per advokatą nebus vedama, suinteresuotam asmeniui atstovauja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus atstovas pagal įgaliojimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas pareiškėjos prašymą nagrinėti taikant 2001-07-01 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl pareiškėjos motinos teisės įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į nurodytą butą. Be to suinteresuoti asmenys irgi nurodė, kad jeigu bus išpildytos būtinosios įgyjamosios senaties sąlygos, tuomet pareiškėjos prašymas gali būti tenkinamas.

Pareiškėja siekia įrodyti, kad jos motina B. S. yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, visą butą esantį adresu (duomenys neskelbtini)Šiauliai, kurį valdė nuo 1997-02-06 pagal pirkimo - pardavimo sutartį (40 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos motina šį daiktą kaip savo valdė nuo 1997-02-06 (pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas) iki 2018-05-22 (B. S. mirties), tai yra daugiau kaip 21 metus (18 b. l.). Pareiškėjos motina tuo pačiu laikotarpiu buvo ir prievoliniuose teisiniuose santykiuose ir su kitais gyvenamojo namo bendraturčiais. Be to pareiškėjos motina kaip daikto valdytoja savo teises įregistravo ir viešame registre (9 b. l.). Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjos motina dar 1994-05-21 sudarė santuoką su K. K. S. (7 b. l.).

Dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas (a) nėra ir nebuvo įgijęs (usi) nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Tokiu atveju teismas sutinkamai su CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką konstatuoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įgyjamąją senatimi esant šių penkių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo daiktą kaip savą; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo; 3) asmuo valdo daiktą teisėtai; 4) daikto atviro valdymo sąlyga; 5) asmuo nepertraukiamai valdo daiktą ne mažiau kaip 10 metų.

Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės.

Suinteresuoti asmenys: 1. TB ir 2. ŠSA atsiliepimuose teismui pateikdami savo nuomonę nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodyto nekilnojamojo daikto dabartiniu metu ir anksčiau jie nevaldė ir nenaudojo, todėl jis nėra nei jų, nei valstybės nuosavybė. Iš bylos duomenų seka, kad šis nekilnojamasis daiktas buvo privatizuotas, pareiškėjos motinos vardu. Duomenų apie pareiškėjos motinos tuomečio sutuoktinio K. K. S. dalyvavimą privatizuojant minėtą butą byloje nėra, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog jis neišreiškė savo valios būti minėto buto bendraturčiu (36-47 b. l.). Nė vienas iš paminėtų suinteresuotų asmenų nėra ne tik įregistravęs viešame registre valdymo, bet ir nuosavybės teisių į pareiškėjos nurodytą butą.

Sutinkamai su CK 4.69 straipsnio nuostatomis, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. O nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo teismas negali paneigti nei aiškindamas, nei taikydamas įstatymus.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačiai nuosavybei buvo vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Teismas vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei ar savivaldybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę.

Suinteresuoti asmenys ir jų atstovai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jų nuosavybės teisę į nurodytą butą. Iš VĮ „Registrų centras“ 2019-05-13 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pateiktos informacijos seka, kad į pareiškėjos motinos valdomą nekilnojamąjį daiktą daiktinės teisės yra įregistruotos tik B. S. vardu nuo 1997-02-06 (9 b. l.). Teismas pažymi, kad ir pagal esamus duomenis, pareiškėjos nurodytas nekilnojamasis daiktas nebuvo privatizuotas pareiškėjos motinos kartu su tuomečiu jos sutuoktiniu K. K. S. (36-47 b. l.). Duomenų, kad pareiškėjai pradėjus valdyti minėtą daiktą, šis buvo irgi trečiųjų asmenų (materialine prasme) nuosavybė byloje taip pat nėra. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad nekilnojamasis daiktas, butas esantis Šiauliai, (duomenys neskelbtini)yra (buvo) ir kitų asmenų nuosavybė, todėl laikytina, jog nebuvo sąlygų draudžiančių pareiškėjos motinai įgyti minėtą daiktą (jo dalį) asmeninei nuosavybei pagal įgyjamąją senatį.

Dėl daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo.

Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo.

Sutinkamai su CK 4.70 straipsni o 1 dalimi, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Taip pat daikto (jo dalies) valdymui keliamas teisėtumo reikalavimas, tai yra valdymas turi būti įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, ne per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, pareiškėjos motina jau nuo 1997-02-06 tapo nurodyto viso nekilnojamojo daikto valdytoja ir juo naudojosi iki mirties (duomenys neskelbtini)(18 b. l.). Duomenų, kad po pareiškėjos motinos sutuoktinio K. K. S. mirties (duomenys neskelbtini), būtų panaikintos (apribotos) B. S. teisės valdyti jai priklausantį visą nekilnojamąjį daiktą, byloje nėra. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių suinteresuotų asmenų nuosavybės ar valdymo teisę į nurodytą nekilnojamąjį daiktą (jo dalį), todėl pripažįstama, kad pareiškėjos motina, o ne jos buvęs sutuoktinis faktiniu teisinių santykių pagrindu dar nuo 1997-02-06 užvaldė visą jai skirtą gyvenamąją patalpą, o tuo pačiu metu būdama gyvenamojo namo priežiūros ir eksploataciniuose santykiuose su kitais gyvenamojo namo bendraturčiais, pareiškėjos motina veikė kaip teisėta viso buto valdytoja (5, 7-13, 41-45 b. l.). Pareiškėjos motina iki mirties ir iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos išliko vienintele žinoma viso buto valdytoja, kuomet priėmė ir velionio vyro K. K. S. vardu atsiradusį palikimą (14-17 b. l.).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad pareiškėjos motina tiek užvaldydama daiktą (jo dalį), tiek visą įgyjamosios senaties laiką, nežinojo nieko, kas turi daugiau už ją teisių į šį daiktą (jo dalį), ir nežinojo kliūčių, trukdančių įgyti jai tą daiktą (jo dalį) nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių buvo, mokėjo su gyvenamojo namo priežiūra ir eksploatacija susijusius mokesčius, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos motinos valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas.

Dėl daikto atviro valdymo.

Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą (jo dalį) kaip savą nesislapstydamas. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad jau nuo 1996-12-11 pareiškėjos motina pateikdama pareiškimą ir susitarimą suinteresuotam asmeniui 2. ŠSA dėl buto privatizavimo, nurodė, kad jos ir kitų šeimos narių, išskyrus sutuoktinio K. K. S. gyvenamoji vieta yra Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (36-38 b. l.). Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina viešai, nesislapstydama nuo 1997-02-06 valdė nekilnojamąjį daiktą (jo dalį), deklaruoja, kad jos, o ne sutuoktinio gyvenamoji vieta yra jame. Iš pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos motinai niekada nekilo jokių klausimų susijusių su nekilnojamojo daikto (jo dalies) tolesniu valdymu. Pareiškėjos atstovas nurodė kaip įrodymą, jog pareiškėjos motina gyvendama minėtame bute yra patyrusi išlaidų jo pagerinimui, remontui. Aplinkybės, kad pareiškėjos motina galėjo atlikti buto remontą, pagerinimo darbus, patvirtina, jog pareiškėjos motina buvo fiziškai užvaldžiusi visą daiktą, jai nebuvo jokių kliūčių patekti į tą daiktą (jo dalį) ar kitu panašiu būdu jį fiziškai valdyti.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas tvirtinti, kad pareiškėjos motina nesislapstydama valdė daiktą (jo dalį) kaip savo, turėjo galimybę fiziškai veikti nekilnojamąjį daiktą (jo dalį), tai yra pareiškėjos motina atvirai valdė turtą.

Dėl daikto (jo dalies) nepertraukiamo valdymo ir valdymo termino pradžios.

Sutinkamai su CK 4.71 straipsni o 1 dalimi daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl nepertraukiamo valdymo termino pradžios. Suinteresuoti asmenys neginčijo, kad pareiškėjos motiną ir jos dabar jau velionį vyrą K. K. S. siejo santuokiniai santykiai, kurių pagrindu jie pripažino kiekvieno iš jų nuosavybės teises į atskirus nekilnojamuosius daiktus, todėl įgyjamosios senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1997-02-06, kuomet butas po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo buvo perduotas B. S. šeimai, kuriame ji ir gyveno dar iki jo privatizavimo (41-47 b. l.).

Sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, pripažįstama, kad pareiškėjos motinos valdymas prasidėjo 1997-02-06, kuomet ji ir po buto privatizavimo deklaravo gyvenamąją vietą (5 b. l.). Taip pat šis pareiškėjos motinos gyvenamosios patalpos valdymo faktas buvo išviešintas ir viešame registre (9 b. l.).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos motina įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo nuosavybės teisę į visą butą (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) tai yra 1) į 33,50 kv. m. gyvenamąjį plotą, 2) į 51,04 kv. m. bendrąjį plotą, 3) į buto priklausinį rūsį 4,28 kv. m., 4) į pastato dalį, kuriame yra butas (u. n. (duomenys neskelbtini), nes šį visą nekilnojamąjį daiktą įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalimi nagrinėjant bylas ypatingąja teisena dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.47 str. 11 p.; 4.68 - 4.71 straipsniais bei LR CPK XXXIV skyriaus III skirsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į visą butą (u. n. (duomenys neskelbtini), esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) tai yra 1) į 33,50 kv. m. gyvenamąjį plotą, 2) į 51,04 kv. m. bendrąjį plotą, 3) į buto priklausinį rūsį 4,28 kv. m., 4) į pastato dalį, kuriame yra butas (u. n. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.