- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- 1-1026-1057/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, neįgalus, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - motinai, o būtent: jis, 2019-06-16, apie 20.25 val., bute, adr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 promilių girtumas), žodinio konflikto su nukentėjusiąja (motina) L. K. metu, kaire ranka sudavė jai vieną smūgį į galvą, žemiau ausies, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais J. K. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. K. parodė, kad kaltę pripažįsta. Buvo prieš metus laiko, nepamena kur buvo.Mamai sudavė į ausį ir į petį. Išgėrė ir „nuvažiavo stogas“. Dabar negeria, vartoja vaistus. Su mama susitaikė, atsiprašė, daugiau mamos nemuš. Gailisi. Turi neįgalumo grupę, gauna pensiją, sodros išmoką. Gydytis nuo priklausomybės alkoholiui sutinka.
Teismo posėdyje pagarsinus kaltinimą, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. K. parodė, kad priklausomybių ligų centre gydėsi labai seniai nuo priklausomybės alkoholiui gydėsi Karoliniškių poliklinikoje, lanko psichiatro konsultacijas, dėl to turi neįgalumą. Galvos traumų neturėjęs. 2019-06-16 apie 12.00 val. vienas namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti alkoholį (alų). Butas turi 3 kambarius. Jo močiutė buvo užsirakinusi viename iš kambarių. Ji nemėgsta, kad J. K. vartoja alkoholį, todėl užsirakina nuo jo. Kur motina buvo, negali pasakyti. Brolio M. V. nebuvo namuose. Daugiau niekas bute negyvena. Dėl savo sveikatos būklės įvykio gerai nepamena, tačiau prisimena, kad bute tarp jo ir motinos įvyko žodinis konfliktas, o paskui J. K. jai trenkė kaire ranka (yra kairiarankis), į kaklą žemiau ausies. Trenkė vieną kartą. Įvykį matė močiutė D. M.. Motina jo nemušė. Gailisi dėl savo elgesio, nori atsiprašyti motinos, daugiau nemuš. (b.l. 69-70)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. nurodė, kad 2019-06-16 apie 20. 25 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , sūnus J. K., būdamas neblaivus, jai trenkė į galvą, sukeldamas fizinį skausmą. J. K. smurtavo ne pirmą kartą, tačiau L. K. į policija nesikreipė. Pasak jos, sūnus smurtauja, kai būna neblaivus. Kol atvyko policija, jis išėjo į kiemą.(b..l. 2)
Papildomai nukentėjusioji L. K. nurodė, kad savo sūnui J. K. jokių pretenzijų neturi, su sūnumi susitaikė, jis jos atsiprašė, ėmė vartoti jam paskirtus vaistus, dėl kurių jis elgiasi ramiai, yra sukalbamas. Sūnus įsidarbino, nevartoja alkoholio, jie sutaria taikiai. Neneigia, kad anksčiau sūnus yra smurtavęs prieš ją, tačiau į policiją nesikreipė, tai įvykdavo sūnui būnant neblaiviam. Kaip minėjo, po 2019-06-16 sūnus alkoholio nevartoja, jie nėra konfliktavę, juolab jis nėra L. K. daugiau mušęs. Savo sūnaus J. K. nebijo, jam esant namuose, kur kartu gyvena, yra rami. Su J. K. pageidauja susitaikyti. Žala dėl 2019-06-16 įvykio nepadaryta, nesijaučia nukentėjusi, civilinio ieškinio reikšti neketina. (b.l. 19)
2019-11-22 nukentėjusioji L. K. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad su savo sūnumi J. K. susitaikė, save nukentėjusiąja nelaiko, jokių pretenzijų sūnui neturi, nori savo skundą atsiimti, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti.(b.l. 25)
2019-10-22 - 2019-11-19 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. K. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo; pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu J. K. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. K. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio, patologinio afekto ar kitoje laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Pagal savo psichikos būklę J. K. šiuo metu gali duoti parodymus ir dalyvauti teismo posėdžiuose. J. K. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo. (b.l. 103-109)
Vilniaus m. 5 PK tyrėjos A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su nukentėjusiąja L. K., ji paaiškino, kad dėl 2019-06-16 įvykio pagal gautą užduotį atlikti objektų tyrimą į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą nesikreipė ir nesikreips. Jokių žymių ant jos kūno nėra, ji jaučiasi gerai. (b.l. 22)
Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulis P. L. nurodė, kad 2019-06-16 dirbo su tos pačios kuopos vyriausiuoju patruliu A. B.. Apie 20. 25 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , girtas sūnus mušasi ir daužo duris. Atvykus į įvykio vietą, kieme laukė vyras, kaip vėliau paaiškėjo J. K., dėl kurio veiksmų jo motina L. K. kvietė policiją. Minėtas vyras atrodė akivaizdžiai neblaivus, nekoordinavo savo judesių. Išėjusi į kiemą L. K. paaiškino, kad ją sumušė sūnus J. K.. Ką ji sakė pažodžiui, nepamena, tačiau bendraudamas su ja darė vaizdo įrašą, kurį po įvykio įkėlė į Policijos registruojamų įvykių registrą. J. K. neigė smurtavęs prieš motiną. Akivaizdžių sumušimų ar kitokių smurto žymių ant L. K. kūno, tiek kiek jo buvo matyti, nesimatė. Su A. B. liko pildyti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, o į policijos įstaigą J. K. pristatė ekipažas V1813. (b.l. 27-28)
Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, iš PRĮR ROIK 0119000309522. Vaizdo įrašas 30 sek. trukmės. Vaizdo įraše matoma nukentėjusioji L. K..L.: Mušė mane, mušė. Tuoj paimsiu peilį ir tau viską supjaustysiu va čia, nugarą. Pareigūnas: Šiandien sakė? L.: Taip, taip, taip.Pareigūnė: Čia Jūsų dokumentas? L.: Taip, mano.Pareigūnė: Einam į mašiną, mes Jus pažiūrėsim. Pareigūnas: Sudavė jis Jums? Ar norėjo suduoti? L.: Sudavė. Sudavė, mušė. Čia jau ne pirmas.. Jau žinot kelintas. Jis jau ne pirmą kartą mane muša.Pareigūnas: Kur sudavė? Į kokią kūno vietą? L.: Čia (rodo kaklą po pakaušiu) (b.l. 31-32)
Bendrojo pagalbos centro 2019-06-16 garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad girdėti, kad L. K. kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad jos sūnus J. K. siautėjo, laužė duris, norėjo išdaužyti langus, močiutę nuskriaudė; L. K. irgi; yra neblaivus. L. K. taip pat prašė ir greitosios medicinos pagalbos, nurodė, kad jai pakilo kraujospūdis bei skauda ir svaigsta galva. Taip pat L. K. nurodė, kad sūnus ją mušė ne pirmą kartą. (b.l.36-37;13 )
Bendrojo pagalbos centro pranešime nurodyta, kad pranešėja K. nurodo, jog girtas sūnus ją sumušė. Sūnus vietoje. Susikalbėti sunku, fone didelis triukšmas. 2020-0-22 Vilniaus m. 5 PK tyrėjos A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, jog pranešėja Greitosios medicinos pagalbos medikų apžiūrėta vietoje, sūnus neblaivus, neįgalus, muštynių nebuvo, pretenzijų nėra. 2016-03-14 Vilniaus m. 5 PK Veiklos skyrius vyr. tyėjas A. D. nurodė neatlikti paildomo patikrinimo , medžiagą nurašė „į bylą“, prie ROIK 0116000130882. (b.l. 39-40)
Vilniaus m. savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2019-06-16 greitoji medicinos pagalba BPC kviesta L. K. į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) . Įvykio aplinkybės - moteris susipyko su sūnumi. L. K. preliminariai diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis be hipertenzijos diagnozės, į ligoninę vykti ji atsisakė. (b.l. 44-45)
Vilniaus m. 5 PK tyrėja A. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad susisiekė su D. M., kuri paaiškino, kad yra J. K. močiutė, gyvena kartu bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) . 2019-06-16 konflikto tarp L. K. ir J. K. nematė ir negirdėjo, paliudyti nieko apie tai negali. Buvo namuose tuo metu, tačiau buvo kitoje buto patalpoje, kurioje tiksliai, nebepamena dėl garbaus amžiaus, praėjusio ilgo laiko tarpo. Tačiau teigė tikrai pamenanti, kad su L. K. ir J. K. judviejų konflikto metu nebuvo, išėjo į prieškambarį pažiūrėti kas vyksta bute, kai į butą jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai. Tuomet ir sužinojo, kad L. K. ir J. K. susipyko, tačiau D. M. į konflikto esmę teigė nesigilinusi. D. M. paaiškino, kad po 2019-06-16 L. K. ir J. K. konflikto jiedu iki šiol daugiau niekuomet nekonfliktavo (bl. 41).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, J. K. pareikštas kaltinimas yra pagrįstas, kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pilnai pripažino, jog 2019-06-16, apie 20.25 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, savo motinai kaire ranka sudavė vieną smūgį į galvą, žemiau ausies. Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis jai trenkė į galvą. Dėl šio jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. (b. l. 2). Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai – tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji, atvykus policijos pareigūnams, nurodė, jog ją sumušė sūnus (J. K.), vaizdo įrašo apžiūros protokolas, garso įrašo apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais duomenimis. Šie duomenys nėra prieštaraujantys vieni kitiems. Visi nurodyti duomenys patvirtina, jog būtent kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir ji dėl to pajuto fizinį skausmą.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. K. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, tačiau pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 109). Taigi, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu suvokė savo veiksmų pobūdį, suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiosios jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo).
Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo atveju nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, todėl ji yra laikytina kaltinamojo šeimos nare.
Taigi, įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį
Teismui teismo posėdžio metu buvo pateiktas žodinis prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo daugiau smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudoti. Nukentėjusioji nurodė, kad atleidžia kaltinamajam, nori su sūnumi susitaikyti.
BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
J. K. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines jų padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė.
Byloje nukentėjusioji nėra pareiškusi civilinio ieškinio, teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos nereikš, nori susitaikyti su kaltinamuoju, jam atleido.
Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teismui pareiškė, kad susitaikė, daugiau kaltinamasis nukentėjusiosios nemuša.
Kaltinamasis J. K. neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 49-51), nevedęs, byloje yra pateikti duomenys, kad kaltinamajam nustatytas neįgalumas, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, nuolat vartoja vaistus. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Kaltinamasis teisme nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, jog daugiau mamos nemuš, su ja susitaikė. Atsižvelgiant į ankstesnių teistumų nebuvimą, šiuo metu esančius gerus santykius su mama, teismo vertinimu, galima pagrįstai manyti, kad J. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad esant nustatytiems visiems Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytiems asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams ir sąlygoms, kaltinamasis J. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. To prašė ir valstybinis kaltintojas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos kaip alkoholio vartojimo pasekmė, J. K. tikslinga skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per 9 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 16 d. 20.38 val. iki 2019 m. birželio 17 d. 12.48 val., t. y. vieną parą. (b. l. 59,74 ).
Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš buto (b. l. 72) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. K. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusia L. K. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis 72² straipsniu kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 9 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.