- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-1973-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12723-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- UAB „Gerada“
- Trečiasis asmuo
- draudimo bendrovė „Rosgosstrakh Ltd“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-716-285/2014 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Gerada“, trečiasis asmuo draudimo bendrovė „Rosgosstrakh Ltd“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 11 817,62 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kuria sudaro 266 Lt žyminis mokestis, 257,73 Lt išlaidos už dokumentų vertimą ir 95,94 Lt kitų išlaidų. Nurodė, kad 2012-05-08 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas DAF FT 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sujungtas su priekaba KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą transporto priemonę MB 212, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Eismo įvykio metu vilkikas DAF FT 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė priekabą KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal korespondento žaloms administruoti eismo įvykio valstybėje InterEurope AG pateiktą sąskaitą atlygino 3422,62 EUR, t. y. 11817,62 Lt žalą. Eismo įvykio metu transporto priemonės DAF FT 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja buvo atsakovė UAB „Gerada“, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovei 2012-11-08 buvo išsiųsta pretenzija Nr. 100-959, kurioje buvo prašoma sumokėti 11817,62 Lt, tačiau atsakovė ieškovės reikalavimo geranoriškai nepatenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2012-05-08 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei priklausantis transporto priemonė - vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sujungtas su priekaba KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. R., apgadino transporto priemonę MB 212, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas Lietuvos Respublikoje ir eismo įvykio metu nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu Lietuvoje. Atsakovei priklausantis vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas Rusijos draudimo kompanijoje „Rosgosstrakh“. Priekabos KRONE, valst. Nr. BP634, valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs ieškovas. Žalą administravęs korespondentas žaloms administruoti Vokietijoje – InterEurope AG nukentėjusiajam atlygino 3422,62 EUR žalą ir pateikė ieškovui reikalavimą apmokėti 3422,62 EUR sumą, kurią ieškovas sumokėjo InterEurope AG. Sumokėtą sumą ieškovas regreso tvarka LR CK 6.50 str. 3 d. pagrindu prašo priteisti iš atsakovės, kadangi transporto priemonė DAF FT 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo padaryta žala, eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė UAB „Gerada“, ją naudojosi, atsakovė nebuvo jos apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2012-11-08 ieškovas pareiškė pretenziją Nr. 100-959 atsakovei dėl išmokėtos 11 817,62 Lt sumos grąžinimo. Atsakovė 2012-11-26 pranešimu informavo ieškovą, kad pareikštą pretenziją atmeta, kaip nepagrįstą, kadangi dėl 2012-05-08 įvykio Vokietijoje, neturi jokių dokumentų, įrodančio A. R. kaltę.
Teismas nurodė, kad sutinkamai su TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Viešai internete skelbiamais Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd nėra biuro narė. Jokių nurodytą aplinkybę paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė ir nenurodė. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovės transporto priemonė autoįvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kurį neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavusio kaltininko padarytą žalą atlygina LR transporto priemonių draudikų biuras.
Taip pat teismas nurodė, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kuriai vairuotojas nebūtinas) prieš eismo įvykį atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui. Ieškovas, kuris buvo velkamos transporto priemonės draudikas, į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog prieš įvykusį eismo įvykį velkama transporto priemonė atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas laikė, kad už eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginimą atsakingas velkančios transporto priemonės vilkiko DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudikas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad velkanti transporto priemonė nebuvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare esančios draudimo kompanijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesant duomenų, kad žala atsirado dėl atsikabinusios priekabos, konstatavo, kad už eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą atsakingas LR transporto priemonių draudikų biuras.
Taip pat teismas sprendė, kad byloje esančia medžiaga nenustatyta transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio A. R. kaltė. Nurodė, kad ieškovo su ieškiniu pateiktuose policijos įstaigos dokumentuose pateikta tik trumpa informacija apie įvykio eigą, juose nėra konstatuota transporto priemonės vairuotojo A. R. kaltė. Tai patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. R., kuris parodė, kad dirbo UAB „Gerada“ vairuotoju, įsukęs į aikštelę sustojo, iš priekio praleido mašiną, į veidrodžius pažiūrėjo, kad gale nieko nėra, įsuko ir sustojo. Paskui priėjo transporto priemonės MB 212 vairuotojas ir pasakė, kad jo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į jo automobilį, tačiau to nebuvo, jokio smūgio nebuvo atbulas nevažiavo, jokios žalos nepadarė. Buvo iškviesta policija, kuri atvažiavusi tik surašė duomenis ir tuo viskas baigėsi. Jokių paaiškinimų nerašė, įspėjimo nėra gavęs, jam nėra taikyta jokia nuobauda. Teismo vertinimu, netikėti minėto liudytojo parodymais nėra pagrindo. Nesant nustatytai atsakovei priklausiusios transporto priemonės vairuotojo kaltei, teismas padarė išvadą, jog nėra visų sąlygų kilti atsakovės civilinei atsakomybei.
Teismas padarė išvadą, jog atsakovės – transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės atsakomybė šiuo atveju atsirado ne dėl žalos padarymo, o dėl to, kad atsakovė nevykdė pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl tokiu atveju pareigą atlyginti padarytą žalą turėjo Lietuves Respublikos transporto priemonių draudiko biuras, o ne ieškovas. Teismo vertinimu, ieškovas neturėjo pareigos InterEurope AG sumokėti 11 817,62 Lt žalos atlyginimo, todėl ieškinio reikalavimus dėl šios sumos priteisimo iš atsakovės atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Dėl reikalavimo teisės susigrąžinti išmokėtą išmoką. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 17 str. d. 1 p., jeigu žala eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kuri nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaltininko padarytą žalą atlygina LR transporto priemonių draudikų biuras. Šioje byloje teismas nustatė, kad vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo draustas, todėl konstatavo, jog už eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą yra atsakingas LR transporto priemonių draudikų biuras. Teismas taip pat nurodo, kad pagal TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., LR transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. Minėta teisės norma nesuteikia teisės draudikui, kuris nėra atsakingas už padarytą žalą, susigrąžinti išmokėtų sumų. Su šia teismo pozicija apeliantas nesutinka. Pažymi, kad TPVCAPDĮ 21 str. 3 d. nustatyta, kad Biuras nemoka išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo arba dėl padarytos žalos išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo atsakingas draudikas. LR CK 6.50 str. 3 d. numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę (šiuo atveju ieškovui), pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. LR CK 1015 str. 1 d. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Apelianto nuomone, ieškovui, atlyginus nuketėjusiam asmeniui išmokėtas draudimo išmokas, pereina teisė reikalauti šių sumų iš žalą padariusios asmens, t.y. šiuo atveju atsakovės UAB „Gerada“, ir šią teisę patvirtina minėtų teisės aktų nuostatos.
2. Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės dėl eismo įvykio nustatymo. CK 1.44 straipsnyje nustatyta, jog reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindą ir mastą, žalos pobūdį ir dydį, ieškinio senaties terminą ir kt. (Hagos konvencijos 8 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, daryta išvada, kad atlyginant žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje, visų pirma yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė, šiuo atveju ir vertinant atsakovės darbuotojo A. R. kaltės klausimą dėl eismo įvykio. Į bylą pateiktame Vokietijos policijos dokumento išraše, nurodoma, kad A. R. yra atsakingas už eismo įvykį. Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad buvo skirtas žodinis įspėjimas. Taigi, akivaizdu, kad minėtas žodinis įspėjimas negalėjo būti skirtas kitam asmeniui, nei A. R., nes įvykio aplinkybių aprašyme aiškiai nurodyta, kad dėl eismo įvykio yra atsakingas būtent jis. Be to, teismas pasisakydamas dėl atsakovės kaltės ir vertindamas A. R. parodymus, kaip svarbesnę reikšmę turinčius nei Vokietijos policijos dokumentai, iš esmės padarė prielaidą, kad Vokietijos policija, nukentėjusio asmens advokatai, vykdantys veiklą Vokietijoje bei žalų administravimo įmonė InterEurope AG, veikianti šioje srityje 10 metų, neteisingai vertino įvykio aplinkybes bei su juo susijusius dokumentus, dėl ko draudimo išmoka buvo išmokėta be pagrindo. Apelianto nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės darbuotojas atsakingas už eismo įvykį, o A. R. parodymai vertinti kritiškai ir negali būti laikomi patikimu įrodymu dėl eismo įvykio aplinkybių ir kaltininko nustatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl reikalavimo teisės susigrąžinti išmokėtą išmoką. Autoįvykio metu patirtą žalą administravo ir draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui išmokėjo korespondentas žaloms administruoti Vokietijoje - InterEurope AG. Pagal pateiktą sąskaitą, žalą InterEurope AG bendrovei išmokėjo ir atsakomybę už savo draustą transporto priemonę prisiėmė ieškovas AAS „Gjensidige Baltic , kuris draudimo teisinius santykius taip pat kildino iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatų, apdraudus atsakovo priekabą KRONE, valst. Nr. BP634. Ieškovas, kuris buvo velkamos transporto priemonės draudikas, į bylą ne tik nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog prieš įvykusį eismo įvykį velkama transporto priemonė atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės, bet, priešingai, 2013-09-20 dublike pats patvirtino, jog eismo įvykio metu vilkikas buvo sujungtas su priekaba. Įvertinus minėtas TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas bei faktines aplinkybes, teismas pagrįstai pripažino, kad už eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginimą atsakingas velkančios transporto priemonės draudikas, o ne velkamos transporto priemonės draudikas, t.y. ieškovas. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 16 str. 1 d. atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Taigi, draudiko prievolė išmokėti žalą yra siejama tik jo sudarytos su atsakovu sutarties apimtyje, o mokėti už kito draudiko suteiktą apsaugą atsakovui nėra teisės aktais nustatyta prievolė. Pripažinus, jog už eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginimą buvo atsakingas ne velkamos transporto priemonės draudikas, t.y. ieškovas, teismas padarė teisingą išvadą jog ieškovas neturėjo pareigos InterEurope AG sumokėti 11 817,62 Lt žalos atlyginimo. Kadangi TPVCAPDĮ nuostatos nenumato teisės draudikui, kuris nėra atsakingas už padarytą žalą, susigrąžinti išmokėtų sumų, ieškinio reikalavimai dėl šios sumos priteisimo iš atsakovės buvo atmesti kaip nepagrįsti.
2. Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės dėl eismo įvykio nustatymo. Apeliantas nepagrįstai remiasi 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės nuostatomis. Šios Konvencijos 2 straipsnio 5-oji dalis aiškiai nustato, jog Konvencija netaikoma atgręžtiniams reikalavimams ir subrogacijai, kiek tai susiję su draudimo bendrovėmis. Ieškovas, grįsdamas ieškinį, būtent ir nurodė, kad žalos atlyginimą bendrovei InterEurope AG kildino iš pagal draudimo teisinius santykius kylančios atsakomybės už savo draustą transporto priemonę, todėl jam perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos remiantis LR CK 6.1015 str., kuris apibrėžia draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Teismas pagrįstai nusprendė, kad iš byloje esančios medžiagos nenustatyta transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio A. R. kaltė. Ieškovo su ieškiniu pateiktuose policijos įstaigos dokumentuose pateikta tik trumpa informacija apie įvykio eigą, juose nėra konstatuota transporto priemonės vairuotojo A. R. kaltė. Tai patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. R.. Nesant nustatytai atsakovei priklausiusios transporto priemonės vairuotojo kaltei, buvo padaryta teisinga išvada, jog nėra visų sąlygų kilti atsakovės civilinei atsakomybei. Atsakovas gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog atsakovei UAB „Gerada“ 2012 metais priklausė vilkikas DAF FT 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovininė automobilinė priekaba KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-05-08 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei priklausanti transporto priemonė - vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sujungtas su priekaba KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. R., apgadino kitą transporto priemonę MB 212, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausantis vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apdraustas Rusijos draudimo kompanijoje „Rosgosstrakh“. Automobilinės priekabos KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs ieškovas. Žalą administravęs korespondentas žaloms administruoti Vokietijoje – InterEurope AG nukentėjusiajam asmeniui autoįvykyje atlygino 3 422,62 EUR žalą ir pateikė ieškovui krovininės automobilinės priekabos KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudikui AAS „Gjensidige Baltic“ reikalavimą apmokėti 3 422,62 EUR sumą, kurią draudimo bendrovė sumokėjo InterEurope AG. Nagrinėjamoje byloje sumokėtą 3 422,62 EUR (11 817,62 Lt) sumą ieškovas regreso tvarka LR CK 6.50 str. 3 d. pagrindu prašė priteisti iš atsakovės, kadangi transporto priemonė DAF FT 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo padaryta žala, eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė UAB „Gerada“.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu ieškinį atmetė, teismo sprendimą grindė tais motyvais, jog atsakovei priklausiusi transporto priemonė (vilkikas) DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus neatitinkančiu privalomuoju draudimu, nes draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd nėra biuro narė, todėl vertino, kad atsakovės transporto priemonė autoįvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas todėl konstatavo, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kurį neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavusio kaltininko padarytą žalą atlygina LR transporto priemonių draudikų biuras. Teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai, neturėdamas prievolės atlygino InterEurope AG trečiajam asmeniui išmokėtą sumą ir šioje byloje neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi galiojančios teisės normos nenumato teisės draudikui, kuris nėra atsakingas už padarytą žalą, susigrąžinti išmokėtų sumų. Kauno apylinkės teismas taip pat sprendė, kad byloje nėra įrodyta atsakovo vilkiką vairavusio asmens R. kaltė dėl autoįvykio, todėl vertino, jog nėra visų sąlygų kilti atsakovės civilinei teisinei atsakomybei.
Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia Kauno apylinkės teismo sprendimą, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog kad TPVCAPDĮ 21 str. 3 d. nustatyta, kad Biuras nemoka išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo arba dėl padarytos žalos išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo atsakingas draudikas. LR CK 6.50 str. 3 d. numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę (šiuo atveju ieškovui), pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. LR CK 1015 str. 1 d. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Apelianto nuomone, ieškovui, atlyginus nuketėjusiam asmeniui išmokėtas draudimo išmokas, pereina teisė reikalauti šių sumų iš žalą padariusios asmens, t.y. šiuo atveju atsakovės UAB „Gerada“ ir šią teisę patvirtina minėtų teisės aktų nuostatos. Apeliantas taip pat nesutiko su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis, kad byloje nėra įrodyta atsakovo vilkiką vairavusio asmens R. kaltė, kadangi į bylą pateiktame Vokietijos policijos dokumento išraše, nurodoma, kad A. R. yra atsakingas už eismo įvykį, šiame dokumente taip pat nurodyta, kad jam buvo skirtas žodinis įspėjimas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ) įtvirtina pagrindinį tikslą – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Teisėtas transporto priemonės naudotojas turi pareigą rūpintis privalomuoju transporto priemonės draudimu, mokėti draudimo įmokas ir neturi teisės eksploatuoti neapdraustos transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, CK 6.988 str.). Sutinkamai su TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovei priklausiusi transporto priemonė vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apdraustas Rusijos draudimo kompanijoje „Rosgosstrakh“, ši bendrovė nėra Biuro narė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad atsakovei priklausęs vilkikas autoįvykio metu neturėjo galiojančios draudimo apsaugos pagal TPVCAPDĮ nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime, jog už eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginimą turėjo būti atsakingas velkančios transporto priemonės vilkiko DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudikas.
Tačiau nesant atsakingo už atsakovės transporto priemone padarytos žalos atlyginimą tinkamo draudiko, Kauno miesto apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, neteisingai įvertino tą byloje nustatytą aplinkybę, jog ieškovas buvo pagal TPVCAPDĮ nuostatas apdraudęs autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės automobilinės krovininės priekabos civilinę atsakomybę ir atlyginęs padarytą žalą Vokietijos bendrovei InterEurope. Dėl to Kauno apylinkės teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą, dėl ko skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas panaikintinas, byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (LR CPK 326 str. 1 d. 1 d. 2 p., LR CPK 178 str.).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė pažeidė prievolę apdrausti transporto priemonę vilkiką TPVCAPDĮ nustatyta tvarka, šią transporto priemonę eksploatavo, nors pagal TPVCAPDĮ nuostatas neturėjo tam teisės, atsakovei priklausanti transporto priemonė dalyvavo autoįvykyje ir kaltu dėl autoįvykio buvo pripažintas atsakovės transporto priemonę vairavęs vairuotojas. Šių faktinių aplinkybių visuma ir jų vertinimas leidžia teisėjų kolegija daryti išvadą, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ieškinį atmetė tuo teisinu pagrindu, kad nagrinėjamu atveju prievolę sumokėti Vokietijos bendrovei InterEurope išmokėtą sumą turi pagal TPVCAPDĮ nuostatas tik LR transporto priemonių draudikų biuras, o tai padaręs ieškovas, neturi regreso teisės į atsakovę. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal TPVCAPDĮ 21 str. 3 d. nuostatas LR transporto priemonių draudikų Biuras nemoka išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo arba dėl padarytos žalos išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo atsakingas draudikas. Esant šiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atmesti visus ieškovės reikalavimus atlyginti žalą tokiu atveju, kada žalos padarymo faktas nustatytas, kaltės faktas konstatuotas, prieštarauja įstatymu nustatytai asmens pareigai laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, o žalą padarius ją atlyginti (CK 6.263 straipsnis). Byloje nustatyta, jog ieškovas buvo pagal TPVCAPDĮ nuostatas apdraudęs autoįvykyje dalyvavusios atsakovei priklausančios transporto priemonės automobilinės krovininės priekabos civilinę atsakomybę ir atlyginęs padarytą žalą Vokietijos bendrovei InterEurope. Todėl ieškovo veiksmai atlyginant trečiajam asmeniui kilusią žalą nebuvo nepagrįsti ar neteisėti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog LR CK 6.50 str. 3 d. numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę (šiuo atveju ieškovui), pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. LR CK 1015 str. 1 d. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui, atlyginus nuketėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą 11817, 62 lt (3 422,62 EUR ) draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti šių sumų iš žalą padariusios asmens, t.y. šiuo atveju atsakovės UAB „Gerada“. Patenkinus ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37, 6.210 str. 2 d).
Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 266 lt išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti ir sumokėjo 266 lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Taip pat turėjo 257,73 Lt išlaidų už dokumentų vertimą ir 95,94 Lt kitų išlaidų. Patenkinus ieškinį ir ieškovo apeliacinį skundą, šios ieškovo turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės (LR CPK 93 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad valstybė patyrė 40,55 lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistino iš atsakovės (LR CPK 92 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti.
Byloje priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti AAS „Gjensidige Baltic“ (vieningasis registracijos Nr.500003210451, buveinė Brivas iela 39, Ryga,Latvija LV-1010) iš uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“ (į. k. 300647492, buveinė Plento g.6, Užliedžių k., Kauno raj.) 11 817,62 Lt (3 422,62 eurų) padarytai žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11 817,62 Lt (3 422,62 eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 08 05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 885,67 lt (256,51 eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“ (į. k. 300647492, buveinė Plento g.6, Užliedžių k., Kauno raj.) 40,55 Lt (11,74 eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.