- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- 2-47-164/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02283-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- S. P., D. G.
- Advokatai
- Jurijus Stepanovas
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant ieškovo R. P. atstovui advokatui Jurijui Stepanovui, teisininkui Kaziui Vainorui, atsakovės D. V. atstovei advokato padėjėjai D. T., trečiajam asmeniui S. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei D. V., tretiesiems asmenims S. P., D. G. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir žalos priteisimo, atsakovės D. V. priešieškinį ieškovui R. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. P. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. V. 1779,33 Eur žalą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodyta, kad ieškovas pagal internete rastą skelbimą, jog atsakovė teikia iš Anglijos į Lietuvą prekių pargabenimo paslaugas, žodžiu susitarė su atsakove, kad ji už 1600,00 Lt (463,39 Eur) užmokestį iš Anglijos į Lietuvą pargabens kemperį „Senator“ ir pristatys į Šilutę ieškovo seseriai L. P., kuri ir sumokės už pargabenimo paslaugą. Atsakovė D. V. kemperio pargabenimą pavedė trečiajam asmeniui D. G., kuris 2013-03-03 kemperį pargabeno nesaugiai, apgadintą, ir savavališkai laiku neperdavė užsakovui, o tik teismui įpareigojus dėl įrodymų užtikrinimo, kemperį perdavė. Už kemperį ieškovas buvo sumokėjęs 1500 svarų sterlingų, arba 6500 litų (1882,53 Eur). Kadangi dėl atsakovės kaltės kemperis buvo sugadintas, todėl jam padaryta 1882,53 Eur žala. Kadangi nustatyta, kad likutinė kemperio vertė 103,20 Eur, todėl atsakovė privalo atlyginti 1779,33 Eur žalą.
Ieškovo atstovas advokatas Jurijus Stepanovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti.
Teisininkas Kazys Vainoras prašo patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė D. Terespolskienė ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti.
Atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė parodė, kad atsakovė su ieškovu žodžiu susitarė dėl ieškovui priklausančio kemperio pargabenimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Susitarė, kad už šią paslaugą ieškovas sumokės 1600 Lt, į šią sumą įskaičiavus draudimo, kelto, kelių mokesčius. Susisiekusi su Jungtinėje Karalystėje tuo metu buvusiu D. G. paprašė jo pargabenti minėtą kemperį, ką šis ir padarė. Nurodo, kad nėra nei jos, nei trečiųjų asmenų kaltės dėl atsiradusių įtrūkimų kemperyje. Ieškovas pirko naudotą, apie 1988 metų gamybos kemperį iš stovėjimo aikštelės, kuris nežinia kiek laiko buvo veikiamas oro sąlygų, todėl mano, kad kemperis sulūžo ne dėl jos ir trečiųjų asmenų kaltės. Taip pat atsiliepimuose atsakovės atstovė nurodo, kad ieškovas į bylą pateikė neva kemperio pardavėjo patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad S. A. 2013-02-07 pardavė ginčo kemperį R. P. už 1500 svarų sterlingų, tačiau šis patvirtinimas neturi jokios įrodomosios galios, nes jame nėra jokių asmenų anketinių duomenų, jame nurodytos aplinkybės nepatvirtintos tokią teisę turinčio asmens, asmuo nėra įspėtas apie baudžiamosios atsakomybės taikymą, teikiant melagingus duomenis, nėra nurodyta šio patvirtinimo sudarymo data, nėra pirkimo- pardavimo sutarties, kemperio dokumentų. Tai, kad patvirtinimas gali būti suklastotas, patvirtina tai, kad ieškovas D. G. ir V. J. perdavė kemperio pirkimo – pardavimo sutartį bei grynųjų pinigų kvitą, kurie būtini vežant kemperį per valstybės sienas. Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad už kemperį sumokėta 915 svarų sterlingų ir parašas bei pardavėjas „A.J. E.“. O tai tik patvirtina, kad buvo pirkta ne iš S. A., o iš A.J. E.. Taigi, kemperio kaina yra 915 svarų sterlingų, o ne 1500 svarų sterlingų. Be to, ieškovas pateikdamas remonto sąmatą, nedetalizavo, kokiais konkrečiais atsakovės veiksmais ar trečiojo asmens veiksmais buvo padaryti sugadinimai. Pažymėtina, jog ieškovas niekada nereiškė jokių priekaištų dėl vidaus baldų, vidaus lubų, priekabos dugno ir kt. „sugadinimų". Akcentuotina, jog net ieškovo nurodyti teisės aktai imperatyviai nurodo, jog būtina įrodyti vežėjo netinkamus veiksmus gabenant krovinį. Tuo tarpu tai, jog tokių veiksmų nebuvo, įrodo eksperto išvada apie kemperio būklę bei su tuo susijusias aplinkybes dėl jo dabartinės būklės, t. y. jog dėl senos plastmasės, jos susitraukimo ir amortizacijos kemperį vežant. Svarbi aplinkybė yra ir ta, jog ieškovas sutiko su kemperio gabenimu į Lietuvą, tai yra jo transportavimo būdo ir niekuomet dėl to nei pradžioje, nei vėliau neteikė jokių pretenzijų. Todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas dar ir dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, t. y., jog nėra įrodyta kemperio vertė 1882,53 eurai, taip pat neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, susiję su ieškovo nurodytais sugadinimais ir jų sutvarkymo pateikta darbų sąmatą ir verte. Taip pat nesutiktina su patikslintame ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad atsakovė savavališkai neperdavė pargabento krovinio. Ieškovas pirminiame ieškinyje teigia, kad „atsakovės įpareigoti asmenys kemperį pargabeno į Šilutę 2013-03-03". Kartu ieškinyje nurodė, jog ieškovo įgaliota sesuo paimti pargabentą kemperį atsisakė jį priimti. Šios aplinkybės apie atsisakymą patvirtintos ir teismo posėdžio metu ir atsakovės bei ieškovo duotuose paaiškinimuose policijoje, kur pagal ieškovo sesers pareiškimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės veiksmų. D. G. nebuvo kitos išeities, pargabenus kemperį ir jo ieškovo atstovei seseriai jo neėmus, pasiimti jį ir saugoti. Pargabentas kemperis buvo laikomas saugomoje aikštelėje už kurią atsakovė mokėjo, vėliau, ieškovui vis tiek neatsiimant kemperio bei dėl atsakovės materialinės padėties, kemperis buvo pervežtas į kitą saugią vietą. Visos šios aplinkybės tik paneigia ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovė savavališkai neperdavė ieškovui kemperio. Kemperis buvo saugomas tinkamai, todėl jokių saugojimo metu padarytų defektų nebuvo. Kaip ekspertas nurodė, namelio išorės plastiko ir sugadinimai priekinėje dalyje susidarė tempiant priekabą - namelį automobiliu, dėl priekabos - namelio dugno sujungimo su namelio sienomis konstrukcijos pažeidimų, namelio sienoms svyruojant atžvilgiu priekabos rėmo ir prie rėmo pritvirtinto dugno. Be to, pats ekspertas namelį įvardino priekaba. Taigi, priekabą tempiant kaip priekabą, natūralu, jog ji svyruoja ir amortizuojasi, dėl ko kyla natūralus tokio daikto judėjimas ir su tuo susijusios pasekmės. Šiuo atveju tai buvo sena priekaba, o tai vėlgi patvirtina eksperto išvada, kur nurodyta, kad aliuminio juostose esančių plastikinių juostų išsimontavimas, tikėtina, įvykęs dėl plastiko senėjimo ir susitraukimo. Tuo tarpu, eksperto išvadoje nurodyta namelio sienų plastiko sukniedijimas atliktas žmogaus, tai dėl to, jog tempiamas kemperis galutinai nesubyrėtų dėl jo senos būklės ir buvo pakeliui sukniedytas. Durų spynos išėmimas buvo atliktas jau su ieškovo (jo atstovo) žinia. Be to, ieškovo nurodyti namelio viduje esantys sugadinimai susidarę dėl drėgmės ir per nesandarumus į vidų prasisunkusio vandens, tai tik dar kartą įrodo, jog ne dėl atsakovės kaltų veiksmų į namelį prasiskverbė vanduo, o būtent dėl namelio nesandarumo, dėl jo senos būklės. Akcentuotina ir tai, jog ekspertas negalėjo nustatyti sugadinimų padarymo ar atsiradimo laiko, todėl vidaus sugadinimai galėjo atsirasti ir iki pradėjus transportuoti kemperį į Lietuvą, nes, kaip jau minėta, jis stovėjo lauko aikštelėje Anglijoje, kas įrodo į bylą pateiktos nuotraukos ir šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Taip pat kemperio likutinė vertė paskaičiuota tik preliminariai, nustatyta visiškai nepagrįstai
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 463,39 Eur už suteiktas paslaugas, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad 2013-02-27 telefonu susitarė, kad iš Anglijos į Lietuvą bus parvežtas R. P. Anglijoje pirktas kemperis. Šis susitarimas laikytinas žodine sutartimi (CK 1.72 str.). Susitarė, kad už kemperio pargabenimo paslaugą R. P. sumokės 1600,00 Lt, į šią sumą įskaičiuojant su pargabenimu patirtas faktines išlaidas (tempiamos transporto priemonės kuras, kemperio privalomas įprastinės transporto priemonės draudimas (toliau - kemperio draudimas), kelto bilietas iš Anglijos į Prancūziją, Lenkijos kelių mokestis, transporto priemonės, kuri tempė kemperį, amortizacija). Buvo sutarta, kad minėtus pinigus už paslaugą sumokės ieškovo sesuo L. P. atvykusi pasiimti parvežto kemperio Lietuvoje. Taigi, ji su ieškovu sudarytą sutartį pargabenti ieškovui priklausantį kemperį įvykdė t. y. kemperis buvo pargabentas į Lietuvą iš Anglijos, o ieškovas nesilaikė žodinės sutarties sąlygų.
Ieškovo atstovas advokatas Jurijus Stepanovas prašo priešieškinį atmesti.
Teisininkas Kazys Vainoras prašo priešieškinį atmesti ir paaiškino, jog pargabenus kemperį į Lietuvą ir nepriėmus ieškovo seseriai I. P., motyvuojant tuo, kad negali priimti kemperio, nes pargabeno sugadintą kemperį, atsakovė ir tretysis asmuo D. G. privalėjo daiktą perduoti teismine tvarka arba tinkamai saugoti.
Tretysis asmuo S. P. ir jo atstovas advokatas Jurijus Stepanovas prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. S. P. paaiškino, kad yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, todėl kemperio pirkimo ir pargabenimo reikalus tvarkė sūnus R. P. ir dukra L. P., daugiau jis nieko negali paaiškinti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo D. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį ir buvusio teismo posėdžio metu D. G. parodė, kad D. V. prašymu sutiko pargabenti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą kemperį. Užsienyje jis buvo su draugu V. J.. Apie antrą valandą nakties automobiliu atvyko į saugojimo aikštelę, kurioje buvo ir ieškovas. Matė, kaip ieškovas suskaičiavo ir perdavė kemperio pardavėjui 915 svarų sterlingų, o šis išrašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurią ieškovas iš karto perdavė jam kartu su apmokėjimo kvitu už kemperio stovėjimą aikštelėje. Kemperis, dalyvaujant ieškovui, buvo prikabintas prie jo automobilio ir tokiu būdu buvo gabenamas į Lietuvą. Kelyje kemperio priekis pradėjo lūžinėti ir byrėti, todėl siekdamas išvengti didesnių trūkinėjimų, sutvirtino kniedėmis, kad galėtų saugiai pargabenti. Atvežus kemperį į Šilutę, atvyko moteris, kuri pradėjo reikšti pretenzijas, kad tai ne tas kemperis, atsisakė jį paimti ir sumokėti pinigus už jo pargabenimą, todėl kemperį nusivežė į Klaipėdą ir paliko saugojimo aikštelėje. Mano, kad ieškovas nusipirko nekokybišką 25 metų senumo kemperį, kuris buvo laikomas atviroje aikštelėje, veikiamas saulės, todėl akivaizdu, kad priekinė dalis, kuri yra iš plastiko, vežant tokį ilgą kelią neatlaikė ir pradėjo lūžinėti. Kemperis yra tinkamas eksploatuoti, jį galima suremontuoti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė žodžiu susitarė, kad atsakovė ieškovui iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pargabens kemperį (namelį-priekabą) ir pristatys į Šilutę seseriai L. P., o ieškovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti atsakovei 463,39 Eur (1600 Lt) dydžio atlygį. Atsakovė kemperio pargabenimą pavedė trečiajam asmeniui D. G., kuris kemperį pargabeno. Ieškovo įgaliota L. P. atsisakė kemperį paimti ir sumokėti pinigus už kemperio pargabenimą, kadangi kemperis buvo apgadintas.
Tarp šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis ir susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai (tai konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-20 nutartyje).
CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Pagal CK 6.820 straipsnį vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas. Vežėjas taip pat privalo grąžinti siuntėjui (gavėjui) krovinio, bagažo vežimo užmokestį, jeigu jis krovinio ar bagažo neišsaugojo ir jeigu vežimo mokestis nėra įskaitomas į krovinio ar bagažo vertę. Vežėjo vienašališkai surašyti dokumentai apie krovinio ar bagažo neišsaugojimo ar sužalojimo priežastis gali būti ginčijami teismo tvarka ir turi būti vertinami teismo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais vežėjo atsakomybės pagrindus.
CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Dėl atsakovo kaip vežėjo atsakomybės dėl ieškovo patirtų nuostolių vežimo procese spręsti taikoma CMR konvencija įtvirtina griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 str.) ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 str. 1-3 p., 28 str.). Tokio ribojimo išimtis įtvirtinta CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios. Pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 2 punktą tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis; tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys dėl jų asmeninės atsakomybės taip pat negali vadovautis šio straipsnio 1 punkto nuostatomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. įmonės „Inesa“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „A. V. logistikos paslaugos“ v. UAB „Junivara“, bylos Nr. 3K-3-254/2013; kt.).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-02-11 Nr. 11 K-355(15) specialisto išvados (toliau – specialisto išvada) matyti, kad pateikto priekabos-namelio „SENATOR 7000“ sugadinimai susidarę ne eismo įvykio metu, kadangi neaptikta tiesioginio kontaktavimo pėdsakų su išoriniais objektais. Tikėtina, kad apžiūros- tyrimo metu nustatyti namelio išorės plastiko ir sugadinimai priekinėje dalyje susidarę tempiant priekabą- namelį automobiliu, dėl priekabos - namelio dugno sujungimo su namelio sienomis konstrukcijos pažeidimų (neišardant namelio įvardinti juos nėra galimybės ), namelio sienoms svyruojant atžvilgiu priekabos rėmo ir prie rėmo pritvirtinto dugno. Aliuminio juostose esančių plastikinių juostų išsimontavimas, tikėtina, įvykęs, dėl plastiko senėjimo ir susitraukimo. Priekinėje dalyje esančių namelio sienų plastiko sukniedijimas, dugno remontas įspraudžiant tašelius, durų spynos išėmimas ir jos vietoje metalinės juostos pritvirtinimas atliktas žmogaus. Tikėtina, kad kairiojo šono lango plastikinis stiklas apatiniame galiniame kampe nuskilęs dėl išorinio poveikio iš išorės ar namelio vidaus. Namelio viduje esantys sugadinimai susidarę dėl drėgmės ir per nesandarumus į vidų prasisunkusio vandens. Nustatyti sugadinimų padarymo ar atsiradimo laiką negalima ( b.l. 100, 2 tomas ).
Transportuojant kemperį iš Anglijos į Lietuvą, jis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, pagal kurį žala atlygintina tik atsitikus autoįvykiui. Specialisto išvada nustatyta, kad kemperio sugadinimai susidarė ne eismo įvykio metu.
Įvertinus rašytinius bylos duomenis, šalių parodymus, remiantis specialisto išvada, darytina išvada, kad ne dėl atsakovės ar trečiojo asmens D. G. neteisėtų veiksmų atsirado kemperio sugadinimai jį tempiant, t.y. nenustatyta atsakovės ar trečiojo asmens kaltė. Priešingai, buvo imtasi visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos dydį, tai yra, kad tempiamas kemperis galutinai nesubyrėtų, jis buvo sukniedytas. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad durų spynos išėmimas buvo atliktas su ieškovo (jo atstovo) žinia. Taip pat ieškovo nurodyti namelio viduje esantys sugadinimai susidarę dėl drėgmės ir per nesandarumus į vidų prasisunkusio vandens, tai tik dar kartą įrodo, jog ne dėl atsakovės kaltų veiksmų į namelį prasiskverbė vanduo, o būtent dėl namelio nesandarumo, dėl jo senos būklės. Akcentuotina ir tai, jog ekspertas negalėjo nustatyti sugadinimų padarymo ar atsiradimo laiko, todėl vidaus sugadinimai galėjo atsirasti ir iki pradėjus transportuoti kemperį į Lietuvą, nes, kemperis stovėjo lauko aikštelėje Anglijoje, kas įrodo į bylą pateiktos nuotraukos ir šių aplinkybių ieškovas neginčijo.
Taigi, nenustačius atsakovės ar trečiojo asmens neteisėtų veiksmų (kaltės), ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad ieškovas ir jo atstovai neginčijo, kad už kemperio pargabenimą buvo sutarę su atsakove, jog sumokės 463,39 Eur (1600 Lt), tačiau atsisakė sumokėti atsakovei už krovinio vežimą sutartą užmokestį remiantis ta aplinkybe, jog kemperis parvežtas sugadintas. Nustačius aplinkybes ir teismui padarius išvadą, kad atsakovė pagal sudarytą sutartį savo prievolę ieškovui įvykdė tinkamai, tačiau negavo iš ieškovo sutarto vežimo mokesčio, priešieškinis tenkintinas ir iš ieškovo atsakovei priteistinas 463,39 Eur vežimo mokestis.
Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 92-98 str., reikalavimus. Ieškovo patirtos išlaidos neatlyginamos, iš jo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovė patyrė 811,65 Eur atstovavimo išlaidų, 15,64 už sumokėtą žyminį mokestį ir 11,58 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį patenkinti.
Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 463,39 Eur už suteiktas paslaugas , 838,87 Eur bylinėjimosi išlaidų D. V. naudai bei 26,96 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.