- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- eTA-37-1047/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Beata Martišienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. liepos 22 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atliko bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3-ajame sektoriuje (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpoje nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes sienoje buvo įrengtas stebėjimo langas, pro kurį kiti asmenys galėjo stebėti kaip jis vaikšto pusnuogis ar nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. Nurodė ir tai, kad gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos netinkamais, sveikatai kenkiančiais dažais. Dėl tokių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinių, emocinių kančių, diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, neigiamų išgyvenimų.
3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, 11.1 papunktyje yra numatytas vienas iš asmenų, laikomų pataisos įstaigose, priežiūrą sudarančių elementų – nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Stebėjimo langeliai taip pat skirti ir pareigūnų saugumui užtikrinti, t. y. prieš užeidami į kamerinio tipo patalpą, kurioje yra nuteistieji, pareigūnai gali įsitikinti, ar yra saugu įeiti. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 13.3 papunktyje reglamentuota, kad kamerų duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė siekiant atlikti nuteistųjų kontrolę jų buvimo vietose. Langelio, kaip priemonės stebėjimui ir kontrolei vykdyti, įrengimas yra galimas, teisės aktų reikalavimų nepažeidžia ir negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas.
5. Pareiškėjo skundo argumentai dėl neva kenksmingų dažų naudojimo yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų tokiai prielaidai pagrįsti, neįvardijo, kokių sveikatos sutrikimų dėl neva kenksmingų dažų patyrė, ir apskritai nedetalizavo jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis priėjo prie išvados, kad sienos yra išdažytos sveikatai kenksmingais dažais. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie jo kvėpavimo ar koordinacinius sutrikimus, visi sveikatos sutrikimai susiję su psichotropinių medžiagų vartojimu.
6. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Taigi, šiuo atveju nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pataisos įstaigų gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus reglamentavo Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Šių taisyklių 11 punktas, reglamentavęs lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpos įrengimo reikalavimus, nenumatė, jog šiose patalpose turi būti įrengti stebėjimo langeliai, tačiau juos įrengti, teismo vertinimu, pataisos įstaigoms nebuvo draudžiama.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepagrindė savo teiginių, kad jis buvo matomas ir stebimas, kad buvo situacijų, kai jis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog kažkas jį stebėjo. Pareiškėjas skunde reikalavo įrodymų, patvirtinančių matomumą per patalpos sienoje įrengtą langelį. Tai sudarė pagrindą vertinti, jog pats pareiškėjas nėra įsitikinęs, kad iš tikrųjų kiti asmenys jį galėjo matyti per langelį sienoje, ir prašė teismo tai įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima daryti išvadą dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo, pačiam pareiškėjui nedetalizavus situacijų, kada, jo nuomone, jis pareigūnų ar kitų nuteistųjų buvo stebimas per langelį sienoje ir kokias pasekmes jam tai sukėlė, teismas laikė šiuos pareiškėjo nusiskundimus nepagrįstus.
10. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, patalpų sienos yra išdažytos nekenksmingais aplinkai dažais. Duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos netinkamais, sveikatai kenkiančiais dažais, atmestinas kaip nepagrįstas.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus atsakovo atstovo veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.
12. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III.
13. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
14. Pareiškėjas paaiškina, kad skunde ir teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog yra stebimas pro stebėjimo langelį ir taip yra pažeidžiamas jo privatumas. Taip pat nurodė tai, kad patalpos, kurioje yra laikomas, sienos nudažytos kenksmingais dažais. Atsakovas pareiškėjo argumentų nepaneigė, todėl įrodymų nebuvimas turėtų būti vertinamas pareiškėjo naudai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prašė teismo iš atsakovo išreikalauti langelio nuotraukas, tačiau šis prašymo nepagrįstai netenkino. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-588-602/2023, tačiau ji nėra tapati nagrinėjamai bylai.
Atsiliepimas
15. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas tinkamai atsižvelgė į šios individualios bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-588- 602/2023), bei nenustatęs, kad privatumo pažeidimas buvo įvykdytas, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamo poveikio, kad atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška.
17. Atsakovo atstovo nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl ginčo laikotarpiu neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų.
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų dėl jo skunde nurodytų nusiskundimų ir nepagrindė patirtos neturtinės žalos fakto.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą.
21. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo argumentuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo turinį, atsakovo atstovo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino reikšmingų šiai bylai aplinkybių, nesurinko būtinų įrodymų šios bylos aplinkybėms objektyviai išnagrinėti.
24. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
25. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpoje nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes sienoje buvo įrengtas stebėjimo langas, pro kurį kiti asmenys galėjo stebėti kaip jis vaikšto pusnuogis ar nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. Tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos, be kita ko, iš atsakovo nebuvo išreikalauta dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes (t. y. ar patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sienoje buvo įrengtas langas, ar praeinantys pareigūnai ir kiti nuteistieji galėjo matyti, ką pareiškėjas daro patalpos viduje), nors tą padaryti skunde prašė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad patalpos, kurioje buvo laikomas ginčo laikotarpiu, sienos buvo išdažytos aplinkai kenksmingais dažais. Šiam pareiškėjo teiginiui pagrįsti arba paneigti iš atsakovo atstovo taip pat nebuvo išreikalauta duomenų apie faktinę situaciją.
26. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
27. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai (teismui visapusiškai ir objektyviai nenustačius ir neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir kiti pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.