Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-5451-475/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ pareiškimą skolininkui A. Š. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės UAB „Mokilizingas“ pareiškimą, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Mokilizingas“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. CPK XXIII skyriuje nėra reglamentuojamas bylų dėl teismo įsakymo teismingumas, todėl taikytinos bendrosios bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės (CPK 432 str.). CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 str.). Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas A. Š., sudarydamas su kreditore UAB „Mokilizingas“ 2013-04-08 Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį, savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditorės pareiškimo priėmimo klausimą, nustatė, kad gyventojų registre skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkui pačiam nurodžius savo gyvenamąją vietą, apeliantė turėjo pakankamą pagrindą sutartyje nurodytą adresą laikyti skolininko gyvenamąja vieta. Pagal CK 2.17 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jei šios pareigos asmuo neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas informavo kreditorę apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą, nurodytą 2013-04-08 Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartyje (duomenys neskelbtini), todėl kreditorė, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pagrįstai ją nurodė kaip skolininko gyvenamąją vietą bei sprendė, jog pareiškimas yra teismingas Kauno apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. sausio 29 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti kreditorės UAB „Mokilizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma aplinkybė apie gyventojų registre skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir vienareikšmiškai lemiančiu skolininko gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo. Nepavykus įteikti skolininkui procesinių dokumentų kreditorės pareiškime nurodytu adresu, teismas gali įpareigoti kreditorių patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti kitus veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu (CPK 431 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditorės UAB „Mokilizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.