Vilniaus apygardos teismo nutartis

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais I. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką, nustatant, kad ieškovas kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, t.y. paimant vaikus penktadienį nuo 17.00 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.

5. Teismo vertinimu, tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, bendraujant tvyro didelė įtampa, dėl ko neabejotinai kenčia šalių nepilnamečiai vaikai. Nepaisant šalių tarpusavio konfliktinių santykių, teismas nenustatė, kad ieškovas ar jo elgesys darytų neigiamą poveikį vaikams ar jų interesams. Atsakovė nėra pareiškusi nuomonės dėl ieškovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo su vaikais tvarkos. Institucija, teikianti išvadą byloje, tik iš dalies sutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka. Teismas sprendė esant pagrindą tenkinti ieškovo prašymą tik iš dalies, leidžiant ieškovui kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) paimti vaikus iš jų nustatytos gyvenamosios vietos, t.y. penktadienį nuo 17.00 val., ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val. Teismo nuomone, tokia ieškovo bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų, ieškovo ir atsakovės interesus, ieškovui užtikrinama teisė pakankamai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad laikina bendravimo tvarka nustatyta neatsižvelgiant į jau nusistovėjusią faktinę bendravimo su vaikais tvarką, tokiu būdu pažeidžiant vaikų teisę bendrauti su tėvu.

9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

10. Kaip matyti iš apelianto į bylą teiktų duomenų, apelianto ir atsakovės santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-16697-859/2015), kuriuo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su motina. Teismo sprendimu šalių bendravimo su vaikais tvarka nebuvo nustatyta.

11. Apeliantas tvirtina, kad su atsakove iš esmės buvo suderinti bendravimo su vaikais grafikai ir nuo 2016 metų pabaigos, išskyrus tam tikras išimtis, buvo bendraujama tokia tvarka, kokią prašė patvirtinti nustatant laikiną bendravimo su vaikais tvarką: kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), pasiimant dukrą ir sūnų iš jų nustatytos gyvenamosios vietos penktadienį ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį; vieną savaitę kiekvieną mėnesį (nuo sekmadienio iki kito, po jo einančio, sekmadienio) pasiimant dukrą ir sūnų iš jų nustatytos gyvenamosios vietos kas trečią sekmadienį ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą po savaitės sekmadienį.

12. Pagal CK 3.161 straipsnį, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

13. Viena vertus, sutiktina su apelianto argumentu, kad, esant jau ilgą laiko tarpą nusistovėjusiai tėvo ir vaikų bendravimo tvarkai, būtų protinga ir logiška tokią tvarką nustatyti ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, tuo užtikrinant vaikų interesus ir padėties stabilumą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Atsižvelgiant į aptartą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki sprendimo įsiteisėjimo, nustatydamas tėvo su vaikais bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Nustatyta laikina tvarka, atsižvelgiant į jau išdėstytas aplinkybes, maksimaliai užtikrina vaikų bei tėvo teisę į bendravimą. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios sprendžiant klausimą iš esmės – nustatant tėvo bendravimo su vaikais tvarką.