- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- AN2-399-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01087-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Pažeidėjas
- K. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. J. 2018 m. birželio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 12 eurų bauda, už tai, kad jis 2018 m. kovo 20 d. 16.07 val. kelio (duomenys neskelbtini) 23,32 kilometre vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį 17 km/h (+- 3 km/h paklaida), važiavo 90 km/h greičiu, kai leistinas greitis 70 km/h, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi K. J. skundo netenkino ir konstatavo, kad Institucijos 2018 m. kovo 20 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuobauda paskirta pagrįstai, pagrindo naikinti Institucijos nutarimą nėra.
K. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde keliamos abejonės dėl apylinkės teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo autorius nurodo, kad 2018 m. kovo mėn. 20 d. apie 16 val. važiavo keliu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pirmą kartą, todėl buvo itin atsargus, nors jokių ženklų apie galimai pavojingą sankryžą ar kelio ruožą kelyje nebuvo. Privažiavęs sankryžą, atidžiai apsidairė ir įsitikino, kad nėra atvažiuojančių transporto priemonių (už sankryžos, dešiniame kelkraštyje stovėjo sunkiasvorė transporto priemonė), ir iš šalutinio kelio pasuko į kairę, į pagrindinį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), paskui kitą sunkiasvorę transporto priemonę. Už sankryžos, dešiniame kelkraštyje (kiek tai buvo įmanoma dėl jos gabaritų) stovėjusi sunkiasvorė transporto priemonė eismui netrukdė, nes kelias platus, keturių eismo juostų (po dvi abiem kryptimis), tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, ji užstojo draudžiantįjį kelio ženklą, ribojantį važiavimo greitį iki 70 km/h. Šis kelio ženklas yra sunkiai pastebimas ir įrengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo Nr. 3-83 reikalavimų“. Šių taisyklių IV skirsnio 21 punktas nurodo, kad: „Ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti, taip pat visais Taisyklėse nurodytais atvejais“. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtame kelyje yra po dvi eismo juostas abiem kryptimis, eismas intensyvus, kelias platus (tarptautinis), ženklo spalvos susilieja su toliau esančios degalinės fasado spalvomis, todėl tokioje vietoje pastatytas vienas kelio ženklas negali būti gerai matomas išsukančiam iš šalutinio kelio vairuotojui, bei gali būti užstotas kitų, ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių. Taisyklių VI skirsnis numato kokiu mažiausiu matomumo atstumu ženklai turi būti pastatyti. 9 - oje lentelėje nurodyta, kad esant 40 km/h greičiui, mažiausias matomumo atstumas turi būti 100 m., tačiau šiuo atveju ženklas yra įrengtas iškart už posūkio ir jį pastebėti išsukusiam vairuotojui gana sudėtinga, o tam tikrose situacijose ir neįmanoma. Apylinkės teismui buvo pateikta filmuota medžiaga, kokį vaizdą mato vairuotojas artėdamas prie sankryžos ir įvažiavęs į ją. Atkreiptinas dėmesys, kad ne pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių reikalavimus įrengtas ženklas yra užstojamas kitų ta pačia kryptimi važiuojančių (ar sustojusių) transporto priemonių ir negali būti matomas vairuotojui, todėl turėjo būti dubliuojamas kairėje kelio pusėje, ką ir numato taisyklės. Teismui pateiktoje nuotraukoje taip pat matyti, kad Kelių susikirtimas sankryžoje sudaro ne 90 laipsnių, o gerokai mažesnį, smailųjį kampą, ženklas statmenas pagrindiniam keliui, todėl vairuotojui, atvažiuojančiam iš šalutinio kelio, jis nėra matomas. Tačiau apylinkės teismas tinkamai šių įrodymų neištyrė ir neįvertino, o kilus abejonėms nepasitelkė eksperto ar specialisto, nesikreipė į Kelių direkciją dėl papildomų paaiškinimų pateikimo ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą atmesti K. J. skundą. Akivaizdu, kad vairuotojas, negalėdamas matyti ženklo, negali būti atsakingas už jo nesilaikymą, atsakomybę turėtų prisiimti kelio savininkas ir nedelsiant pašalinti kelio ženklinimo trūkumus, nes jie įtakoja šios kelio atkarpos saugumą.
Skunde taip pat pabrėžiama, kad K. J. vairavimo stažas yra daugiau kaip 18 metų. Vairuoti automobilį yra jo kasdieninis darbas, jis nuvažiuoja po kelis šimtus kilometrų per dieną, tačiau taip netinkamai įrengtos sankryžos matyti niekur neteko, plačiuose keliuose ženklai yra dubliuojami, įrengiamos saugumo salelės ir kt. Buvo itin atidus, važiavo labai atsargiai, jam žinomai leistinu greičiu, t. y. 90 km/h, jo neviršydamas net nebaudžiamose ribose. Kelio ženklo šioje sankryžoje nematė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes sankryža įrengta nesilaikant Kelių ženklų įrengimo taisyklių, nors esamomis aplinkybėmis, jo veiksmai buvo itin apgalvoti ir atsargūs. Atsižvelgiant į tai, kad nėra K. J. kaltės, jis neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. akivaizdu, kad tyčios K. J. veiksmuose nebuvo, jis buvo įsitikinęs, kad važiuoja neviršydamas leistino greičio, todėl Institucijos nutarimu yra nepagrįstai nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį.
Institucijos atsiliepime prašoma K. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
K. J. apeliacinis skundas tenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismui pateiktą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugsėjo 6 d. raštą „Dėl kelio ženklų“ ir kitą bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų K. J. kaltę dėl padaryto ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.
Nustatyta, kad K. J. nubaustas už tai, kad pažeidė ANK 416 straipsnio 2 dalį, t. y. už kelio ženklo Nr. 329 reikalavimų nesilaikymą – važiavo 90 km/h (+- 3 km/h paklaida) greičiu, kai leistinas greitis 70 km/h.
Kelių eismo taisyklių 1 priede kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ yra priskiriamas draudžiamiesiems ženklams, kurie draudžia važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta kelio ženkle. Iš bylos duomenų matyti, kad viso proceso metu, tiek duodamas paaiškinimus Kauno apskrities policijos komisariate, tiek parodymus pirmosios instancijos teisme bei rašydamas apeliacinį skundą, K. J. neginčijo, kad viršijo nustatytą greitį, tačiau greitį viršijo dėl to, kad negalėjo matyti ir nematė kelio ženklo Nr. 329, nes šis ženklas buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be to, šį ženklą užstojo kitas automobilis. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokius pažeidėjo argumentus, kad kelio ženklas Nr. 329 įrengtas netinkamai, todėl jis negalėjo jo matyti vertino kaip gynybinę versiją ir konstatavo, kad pažeidėjas nesielgė apdairiai, nesilaikė Kelių eismo taisyklėse numatytos vairuotojų pareigos važiuoti neviršijant greičio, o duomenų pagrindžiančių, kad minimas kelio ženklas, buvo įrengtas netinkamai byloje nebuvo gauta. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su tokiais apylinkės teismo argumentais.
Šiuo atveju byloje kyla klausimas, ar K. J. veikoje yra kaltės, kaip subjektyviosios teisės pažeidimo pusės, požymiai. Kaltė yra būtinas administracinio nusižengimo sudėties elementas, tad ji turi būti nustatyta ir neginčytinai įrodyta. Nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje objektyvusis požymis – kelio ženklo nurodymo nesilaikymas, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų K. J. kaltę dėl padaryto ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, t.y., kad jis suvokė, jog padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo Nr. 3-83 reikalavimų“ patvirtintų taisyklių IV skirsnio 21 punktas nurodo, kad „Ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti, taip pat visais Taisyklėse nurodytais atvejais“. Šiuo atveju iš bylos duomenų (pažeidėjo pateikta filmuota medžiaga ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateikta kelio schema) matyti kad minimoje kelio vietoje yra įrengtas tik vienas greičio ribojimą žymintis kelio ženklas Nr. 329, o kelias yra platus, dviejų eismo juostų viena kryptimi, eismas yra intensyvus, todėl remiantis minėtomis taisyklėmis, turi būti įrengtas dubliuojantis greitį ribojantis kelio ženklas. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugsėjo 6 d. raštas „Dėl kelio ženklų“, kuriame nurodyta, kad artimiausiu metu kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 23,17 km bus pastatytas dubliuojantis kelio ženklas Nr. 329. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su apeliantu, jog pastatytas vienas kelio ženklas toje zonoje neužtikrino tinkamo reguliavimo ir neatitiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo Nr. 3-83 reikalavimų“ IV skirsnio 21 punkto reikalavimų bei 1992 m. Lietuvoje įsigaliojusios tarptautinės Kelio ženklų ir signalų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur numatyta, kad kelio ženklai yra statomi taip, kad vairuotojai galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei ženklų įrengimo tvarką, nėra pagrindo teigti, kad kelio ženklas, už kurio nesilaikymą pažeidėjui skirta nuobauda, buvo matomas visiems, kuriems jis skirtas ir pažeidėjas turėjo jį pamatyti. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų apelianto parodymus, jog kelio ženklą jam užstojo už sankryžos dešiniame kelkraštyje stovėjusi sukiasvorė mašina.
Įvertinus visus šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima neginčytinai teigti, kad K. J., sukdamas iš šalutinio kelio, privalėjo matyti kelio ženklą Nr. 329, ribojantį važiavimo greitį. Tai, kad ženklas neinformatyvus ir jis nėra matomas visiems eismo dalyviams, sukantiems iš šalutinio kelio, patvirtina Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštas, kad artimiausiu metu šioje vietoje bus įrengtas dubliuojantis kelio ženklas Nr. 329.
Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantas, išsukdamas iš šalutinio kelio objektyviai galėjo nematyti greitį ribojančio ženklo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad eismo dalyvis privalo mokėti kelių eismo taisykles, jų laikytis, paklusti kelio ženklams ir jais vadovautis, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad kelio ženklas, ribojantis važiavimo greitį, buvo įrengtas nesilaikant įstatymo reikalavimų, todėl nebuvo matomas visiems eismo dalyviams, kuriems jis skirtas, todėl šio kelio ženklo K. J. objektyviai galėjo nepastebėti. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad stacionarus greičio matuoklis užfiksavo duomenis, kad apeliantas važiavo 90 km/h greičiu. Tai taip pat patvirtina apelianto teiginį, kad jis buvo įsitikinęs, jog neviršija važiavimo greičio, nes tame kelio ruože leidžiamas greitis yra 90 km/h, kadangi remiantis Kelių eismo taisyklėmis užmiesčio keliuose su asfalto ar betono danga lengviesiems automobiliams leistinas maksimalus greitis 90 km/h. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl apelianto kaltės, t. y., kad jis matė ar privalėjo matyti kelio ženklą ribojantį toje kelio atkarpoje važiavimo greitį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vien tai, kad praeityje apeliantas buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už greičio viršijimą, nesuteikia pagrindo teigti, kad ir šiuo atveju apeliantas padarė administracinį nusižengimą.
Pažymėtina, kad skundžiamos 2018 m. rugpjūčio 1 d. apylinkės teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta neteisinga Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo data „2018-02-25“, turėtų būti 2018 m. birželio 25 d. ir paties pažeidimo padarymo data – „2018-02-20“, turėtų būti 2018 m. kovo 20 d. Taip pat suklysta vienoje vietoje ir pažeidėjo vardas ir pavardė, nurodant K. Į., vietoje K. J..
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, nesiėmė aktyvių veiksmų pašalinti kilusias abejones, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. K. J. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, sudėties, yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną K. J. atžvilgiu nutraukti.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.