Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens D. P. globėjo Strėvininkų socialinės globos namų atstovui advokatui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – D. P. ir savarankišką suinteresuoto asmens D. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 9 d. teisme gautas savarankiškas suinteresuoto asmens D. P., atstovaujamos Strėvininkų socialinės globos namų, pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo (b. l. 43–46).

Išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 150–151), nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas į 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką bei datą jis informuotas tinkamai, byloje yra institucijos prašymas nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 151), todėl byla nagrinėjama išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Savarankiškas D. P. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja A. B. ir suinteresuotas asmuo D. P. yra Z. P. dukros (b. l. 6). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė D. P. globą, jos globėju paskyrė Strėvininkų socialinės globos namus (b. l. 32–34, 40–42, 47–49). Z. P. ir jos dukros priėmė mirusio sutuoktinio bei tėvo V. J. P. palikimą (b. l. 11). Z. P. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7). Po Z. P. mirties niekas į notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 8, 36, 51). Z. P. nuosavybės teise priklauso 7/60 dalys namo, 1/9 dalis ūkinių pastatų, 7/60 dalys kitų statinių bei 120/1348 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–20, 52–56). Z. P. ir jos sutuoktinis V. J. P. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10, 12–13, 35, 50). Pareiškėja pateikė duomenis, jog moka už elektrą (b. l. 21–22). Taip pat pateiktas UAB „Kauno švara“ raštas, kad adresu (duomenys neskelbtini) mokesčiai nėra skaičiuojami (b. l. 23). Byloje buvo apklaustos liudytojos L. J. ir E. K..

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos atstovo nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. B. po motinos mirties perėmė ir pradėjo valdyti jos turtą – liko gyventi name adresu (duomenys neskelbtini), toliau juo rūpinosi, tvarkė aplinką, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė Z. P. palikimą. Tai bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pareiškėjos kaimynės liudytojos L. J. bei E. K., kurios nurodė, kad A. B. po motinos mirties liko gyventi jos name, jį tvarkė, prižiūrėjo aplinką, sodino gėlynus. Duomenų apie testamentą nėra pateikta.

Pažymėtina, kad pareiškėja turi teismo pripažintą neveiksnia seserį D. P., atstovaujamą Strėvininkų socialinės globos namų, kurie teikdami atsiliepimą nurodė, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja (b. l. 39). Tačiau bylos nagrinėjimo metu D. P. atstovas nurodė, jog patenkinus pareiškėjos pareiškimą, ji įgis teisę paveldėti visą motinos palikimą, nors jai priklausytų tik pusė turto. Teismas su šiuo prieštaravimu nesutinka ir pažymi, kad palikimas priimamas visas, jo negalima priimti dalimis ar su išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys įrodymai bei pareiškėjos atstovo paaiškinimai patvirtina, kad ginčo dėl mirusios motinos turto šioje byloje nėra. Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos Z. P. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti, nesiekia paveldėti sesers dalies. Be to, pareiškime pareiškėja nurodė, kad pretenduoja tik į pusę motinos turto (b. l. 1), todėl nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja A. B. įgis teisę paveldėti palikimą pagal įstatymą ir tik vėliau pas notarą bus nustatomos įpėdinių paveldimo turto dalys.

Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. B. po motinos Z. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 8 punktas).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Suinteresuotas asmuo D. P., atstovaujama Strėvininkų socialinės globos namų, pateikė savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nurodė, kad D. P. trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido, nes apie motinos mirtį sužinojo tik 2018 m. gegužės 10 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių suinteresuotas asmuo praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad D. P. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimu, peržiūrėjus minėtą sprendimą, pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (LITEKO sistemos duomenys, civilinė byla Nr. 2YT-45-359/2017). Šiuo atveju suinteresuotas asmuo terminą priimti motinos palikimą praleido ne dėl savo kaltės, kadangi ją globojantys Strėvininkų socialinės globos namai apie globotinės motinos mirtį nebuvo informuoti. Šios aplinkybės šalys neginčijo. Pažymėtina, jog D. P. atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad dėl savo sveikatos būklės, net ir žinodama, kad jos motina mirė, D. negalėjo to suvokti ir apie tai pranešti globėjui. Tai, kad D. P. turi negalią ir su ja sunku susikalbėti patvirtino ir pareiškėjos A. B. atstovas. Kaip matyti, Strėvininkų socialinės globos namai, 2018 m. gegužės 10 d. gavę notarės raštą, jog paveldėjimo byla po Z. P. mirties neužvesta, ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. tuoj pat kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (LITEKO sistemos duomenys, civilinė byla Nr. e2YT-17754-840/2018), tačiau teismui atsisakius pareiškimą priimti, pateikė savarankišką reikalavimą šioje byloje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog suinteresuotas asmuo elgėsi nesąžiningai. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl suinteresuotas asmuo dėl susiklosčiusių aplinkybių nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, pareiškėja prašymo atnaujinti terminą neginčijo, dėl jo pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo D. P. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po Z. P. mirties, priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, todėl terminas palikimui priimti atnaujinamas.

Dėl leidimo priimti palikimą

Suinteresuotas asmuo D. P., atstovaujama Strėvininkų socialinės globos namų, taip pat prašė išduoti teismo leidimą Strėvininkų socialinės globos namams jos vardu priimti palikimą pagal apyrašą.

Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Byloje nėra duomenų, kad palikėja turėjo kreditorių, kad paveldimas turtas būtų apsunkintas suvaržymais, todėl darytina išvada, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas bei nepažeis D. P. interesų.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei į tai, kad palikimo priėmimas pagal apyrašą nepablogins suinteresuoto asmens turtinės padėties, prašymas tenkinamas ir D. P. globėjui Strėvininkų socialinės globos namams išduodamas teismo leidimas priimti palikimą globotinės vardu pagal apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybė šioje byloje patyrė 13,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi suinteresuotas asmuo D. P. yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 3 dalis), 13,23 Eur suma valstybei priteisiama iš pareiškėjos A. B. (CPK 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Savarankišką D. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai Strėvininkų socialinės globos namų, praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išduoti teismo leidimą Strėvininkų socialinės globos namams, į. k. 290796410, globotinės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą pagal apyrašą po Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,23 Eur (trylikos eurų 23 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5660). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.