Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant Salomėjai Paulauskienei, atsakovei M. T., atsakovų atstovui – advokatui I. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovams M. T. ir A. T. (A. T.) dėl piniginių lėšų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie teisminį procesą jam pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad 2016-01-14 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Tačiau ieškovui pakartotinai pateikus prašymą dėl nedalyvavimo antrojo parengiamojo posėdžio metu, teismas, išklausęs atsakovės ir atsakovų atstovo paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo elgesys kelia abejones dėl jo noro teisingai ir greitai išnagrinėti bylą bei remdamasis proceso koncentracija ir ekonomiškumu, nutarė bylą nagrinėti pagal esamą medžiagą ieškovui nedalyvaujant. Remiantis šia aplinkybe, ieškovo pozicija vertintina pagal ieškinyje nurodytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus bei byla nagrinėtina jam nedalyvaujant, nes byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (Civilinio proceso kodekso 7, 51 straipsniai, 246 straipsnio 1 dalis).

Kaip ir minėta, ieškovas A. B. savo 2016-01-14 (DOK-1570) ir 2016-03-08 (DOK-9090) prašymuose teismui nurodė, jog yra jūrininkas ir pagal kontraktą yra išvykęs į reisą. Pirmuoju atveju ieškovas nedalyvavo teismo 2016-01-14 įvykusiame parengiamajame posėdyje, nes nuo 2015-12-18 dirba jūroje (planuoja grįžti kovą – balandį), todėl prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo dalyvavimas yra pripažintas bylos nagrinėjime būtinu, posėdį, pagal jo planavimą grįžti į krantą, atidėjo kitai datai, t. y. kovo mėnesiui. Tačiau ieškovas neatvyko, bet pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nurodydamas, kad reisas baigsis balandžio mėnesio gale, bet jis gali būti pratęstas dar keliems mėnesiams. Dėl tokios priežasties negalįs tiksliai nurodyti kada sugrįš į Lietuvą, todėl teismui nurodė vadovautis ieškinyje išdėstytais motyvais, jei byla bus nagrinėjama iš esmės jam nedalyvaujant. Kaip minėta, ieškovas į bylą nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių darbinę jo veiklą jūroje. Taigi, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovas sąmoningai vilkina teisminį procesą bei piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nes iki teismo posėdžio pradžios nepateikė jokių duomenų, pateisinančių savo neatvykimą bei nepasirūpino tinkamu atstovavimu, todėl tokie jo veiksmai vertintini, kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Ieškinyje nurodyta, kad nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2015 m. kovo 16 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytos žodinės paskolų sutartys, kurių pagrindu ieškovas atsakovams paskolino 5000,00 Eur (pinigus pervedė į M. T. banko sąskaitą). Akcentavo, kad 2015 m. gegužės mėnesį įvykusio susitikimo metu iš atsakovės buvo pareikalauta grąžinti pervestas pinigines lėšas. M. T. žadėjo iki 2015 m. rugpjūčio skolą grąžinti, bet pažado neištesėjo, todėl kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Atsakovas A. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teisminį procesą jam pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad CP/11 specialaus paskirstymo sutartimi 2014-01-02 M. T. (tuometinei Z.) buvo pervesta 1500,00 Eur dydžio suma, 2014-02-01 - 1000,00 Eur ir 2014-12-14 – 1000,00 Eur. Iš AB SEB bankas bankinių išrašų nustatyti atsakovo bankiniai pavedimai, kurių metu atsakovei iš viso buvo pervesti 1500,00 Eur, t. y. 2015-01-24 ieškovas pavedimu atsakovei pervedė 1000,00 Eur, o 2015-03-16 – 500,00 Eur dydžio sumas. Pridėtos 2015-08-04 pretenzijos dėl skolos grąžinimo turinys atskleidžia, jog A. B. prašė sugrąžinti visas M. Z. pervestas lėšas. Atsakovų pretenzija Nr. 08/24 leidžia daryti išvadai apie atsakovų nesutikimą su reikalavimu, nes, kaip ir nurodė jų interesus gyvenęs atstovas I. B., tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Vadovaujantis byloje esančia medžiaga, galima teigti, jog ieškovas šį savo reikalavimą kildina iš šalis siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.978 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jei ko kita nenustato šalių susitarimas. Tačiau, ieškovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius, jog šalis siejo jungtinės veiklos sutartiniai teisiniai santykiai, laikytina, jog ieškovo reikalavimas grąžinti jo pirktus daiktus atsakovei M. B., yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pažymėtina, kad nei viena iš šalių neginčija pinigų srauto perėjimo kito nuosavybėn, jų perdavimo fakto, t. y. kad M. T. juos priėmė, o A. B. juos perdavė. Tačiau, atsakovų pateikti rašytiniai duomenys atskleidžia, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę artimi partnerių (sugyventinių) santykiai, kurių pagrindu ir vyko šie pinigų pervedimai kitam. DNB kasos pajamų orderis Nr. U2014000681792 patvirtina, kad M. T. atliko piniginių lėšų įskaitymą A. B. naudai, t. y. ieškovas gavo 1000,00 Lt. „If P&C Insurance AS“ filialo pateiktas 2014-10-23 pinigų priėmimo kvitas VIP Nr. 0706485 ir 2014-12-10 pinigų priėmimo kvitas VIP Nr. 0706949, patvirtina apie M. T. atliktas draudimo įmokas. Iš 2014-02-14 AB Swedbank banko internetinio pavedimo nuorašo akivaizdu, jog atsakovė apie 266 Lt įmokėjo už telefonines paslaugas, kurias teikė UAB „Teledema“. Taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai sumokėti 40,00 Lt, 2014-11-13 – Valstybinei mokesčių inspekcijai 21,00 Lt dėl A. B. santuokos nutraukimo įregistravimo. Pateiktas ir elektroninis susirašinėjimas, vykęs tarp atsakovės ir ieškovo, iš kurio turinio akivaizdu, kad šalis siejo itin šilti ir romantiški santykiai. Ieškovas A. B., rašydamas M. T., reiškė ypatingą dėmesį, pasitikėjo moterimi, o pervesdamas pinigus, prašė jos apmokėti už įvairias jam teiktas paslaugas ir pan., todėl labiau tikėtina, kad ieškovo siųstos lėšos buvo iš dalies panaudotos jo asmeninių reikalų tvarkymui ir dalis – padovanota asmeniškai atsakovei, kaip partnerei. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovės teiginiais, jog vyriškiui nedraudžiama teikti materialinę pagalbą moteriai, kurios palankumo jis siekia, bet pasibaigus romantiškiems santykiams, jis negali reikalauti dovanas sugrąžinti.

Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovai įrodė, jog yra pagrindas visiškai ieškinio reikalavimus atmesti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Pirmiausia, svarbu akcentuoti, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600,00 Eur. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Civilinio kodekso 6.870, 6.871 straipsniai). Teismų formuojamojoje praktikoje pripažįstama, kad ginčuose dėl paskolos sutarties kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. B. atsakovei M. T. bankiniais pavedimais bei specialaus paskirstymo sutartimis dalimis pervedė 5000,00 Eur dydžio pinigines lėšas, bet rašytinių paskolos sutarčių šalys nebuvo pasirašę. Kaip matyti, 2015-03-16 AB SEB banku atliktas pavedimas buvo vienintelis, kuris nereikalavo rašytinės paskolos sutarties formos, kadangi pervesta suma siekė tik 500,00 Eur.

Taigi, labai svarbu nustatyti, ar bankiniai pavedimai bei specialaus paskirstymo sutartys laikytinos rašytinėmis sutartimis. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kuri nurodo, jog kai tarp šalių sudarytos žodinės sutartys, būtina vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose. Šiuo atveju ieškovas kartu su ieškiniu pateikė ir bankinius pavedimus, kurių paskirties laukeliuose nurodė, kad įvairaus dydžio piniginės lėšos buvo siunčiamos kaip sąskaitos papildymai. Tokiu būdu, esminiu tampa tikrieji paskolos sutarties dalyvių ketinimai. Vertinant pateiktus įrodymus, be to, su tuo sutiko ir teismo posėdyje dalyvavusi M. T., nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo užsimezgę artimi tarpusavio santykiai ir bendro šeimos ūkio vedimas, kurių pagrindu A. B. pasitikėjo moterimi bei pasipiršęs net rengėsi įregistruoti santuoką. Pabrėžtina, kad teismas, kaip ir minėta, vertina pateiktus duomenis, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri šiuo atveju leidžia daryti išvadą, kad pinigai, ieškovo siųsti bankiniais pavedimais atsakovei tikslu, siekiant tam tikrų paslaugų suteikimo, vedant bendrą ūkį t. y. sumokėjimo už mobiliojo ryšio paslaugas, draudimą ir kt. Teismas neturi duomenų, kurie pagrįstai leistų daryti išvadą, kad žodinės paskolos sutartys, kurios beveik visa apimtimi turėjo būti rašytinės formos, tarp šalių yra sudarytos, kadangi įrodymų visetas nesuteikia teismui pagrindo konstatuoti, jog tikroji A. B. bankinių pavedimų, kurių laukelyje jis nurodęs sąskaitos papildymą, valia buvo suteikti paskolą, o M. T. – įsipareigoti tam tikrais terminais grąžinti ją (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tarp A. B. ir atsakovo A. T. įvykusias derybas, piniginių lėšų gavimą ar grąžinimą, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas ieškinio reikalavimus kildina tik iš buvusių santykių su atsakove M. T. (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Vadinasi, teismo posėdyje ištirtų ir pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio taisykles įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė M. T. prievolę ieškovui yra visiškai įvykdžiusi, todėl nėra pagrindo ieškinio patenkinimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Kadangi atsakovų bylinėjimosi išlaidos (400,00 Eur + 300,00 Eur) advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 40,00 Eur vertimo iš rusų į lietuvių kalbą, yra leistinais rašytiniais įrodymais pagrįstos, todėl jos priteistinos iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1065-122/2016 laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2015 m. spalio 20 d. nutartimi Nr. e2-15232-122/2015 ir pakeistos 2015 spalio 30 d. nutartimi Nr. e2-15232-122/2015, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Civilinio proceso kodekso 150, 152 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. (A. B.) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. (A. B.) 740,00 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams M. T. ir A. T. (A. T.).

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovų M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) turtui.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Finansų skyrių sugrąžinti M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur (penki tūkstančiai) užstatą, sumokėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-30 nutarties Nr. e2-15232-122 pagrindu į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT67 7044 0600 0762 0182, esančią AB SEB banke.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.