- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-158-366-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- R.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-31 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d. ir jam paskirtas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d., nuspręsta konfiskuoti R. S. turtą už 4578,49 Lt, išieškoti iš R. S. 168,20 Lt teismo proceso išlaidų valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2008 m. spalio 1 d., būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:
būdamas valstybės tarnautoju - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (duomenys neskelbtini) (iki 2007-03-27), o nuo 2007-03-27 d.-Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (duomenys neskelbtini) (iki 2008-05-01), o nuo 2008-05-01 - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) tarnybinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2006 m. vasaros (tiksli data nenustatyta) adresu: (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas - įgyvendinant valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) uždavinius valstybinės priešgaisrinės priežiūros srityje,
tyčia, sąmoningai pažeisdamas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.,
2 d. 1-5, 8 p., 15 str. 1 d. 1, 3-5, 9, 11 p. ( 2003-07-04 įstatymo Nr. DC-1694 redakcija), 17 str. 1 d. 2 ir 4 p.( 2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1197 redakcija); vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003-04-29 d. įstatymu Nr. DC-1538), 3 str. 1 d., 4-5 d., 9 d. l p., 24 str. 1 d. 1, 3 p.; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1-5 p., 6 str. 1 d. 2, 4, 5 p., ( 2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija), 13 str. 2 d., 14 str. 1 d. ir
d.; Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007-02-09 d. įsakymu (numeris neįskaitomas) 3 skyriaus 14 p., 4 skyriaus 15 p. reikalavimus, t. y. privalėdamas tarnybą grįsti įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo skaidrumo atsakomybės principais - gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves bei statymus; nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai; nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia; atlikdamas tarnybines pareigas vadovautis visuomenės interesais, nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; nepriimti pinigų ir paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką einamoms pareigoms; vengti asmeniškumų, deramai atlikti pareigas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, nedalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje; savo veiksmais ir elgesiu nežeminti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno vardo; būti teisingu ir nešališku; priimti teisėtus ir objektyvius be savanaudiškų paskatų sprendimus, tačiau šių pareigų neatliko, nes neteisėtai, veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal iš anksto sugalvotą planą - įsteigti įmonę, kurios veikla būtų - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra, siekiant iš šios veiklos gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams, 2005 m. birželio 14-15 d. pasitelkęs savo pažįstamą - M. J., a/k (duomenys neskelbtini) tam tikslui įkūrė (įsteigė) UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu - (duomenys neskelbtini). Pagrindinė bendrovės veikla - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra), kurios akcininkui M. J. priklauso 51 procentas bendrovės akcijų, o jo draugei - N. K. - 49 procentai akcijų, nes pats kaip pareigūnas šios bendrovės akcininku būti negali, nors faktinis akcininkas jis ir yra,
toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiklą t. y. vykdydamas savo tiesiogines pareigas, teisėtai, atlikdamas (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos srityje, o būtent: UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) skyriuje adresu: (duomenys neskelbtini); A. S. patalpose adresu: (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); V. K. firma (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), kad nėra įrengta apsauginių gaisrinių signalizacijų, šių patalpų savininkams, neteisėtai, rekomenduodavo (siūlė) sudaryti sutartis dėl minėtų signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB (duomenys neskelbtini), garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą. Po to, jis, atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas jau mintų įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus šiuose objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatavimui.
Tokiu būdu, jis UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai užtikrino pastovią gamybinę veiklą įrengiant priešgaisrines saugos sistemas (signalizacijas), už tai gaudamas neteisėtą atlygį įvairiomis paslaugomis ir materialinėmis vertybėmis, o būtent: už objektų : UAB (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) prirodymą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. J. neteisėtai gavo bendroje sumoje 1450 litų; už UAB (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini); V. K. firma (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų objektų prirodymą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui, techninių konsultacijų teikimą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimo klausimais, neteisėtai, 5-6 kartus neatlygintinai naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) turimomis transporto priemonėmis - (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) remontui - neteisėtai, pasinaudojo UAB (duomenys neskelbtini) nupirktais instaliacijos laidais 300 litų sumai; taip pat, neteisėtai, naudojosi pats, jo šeimos nariai ir draugai UAB (duomenys neskelbtini) pagal planą paimtais mobilaus ryšio abonentais (UAB (duomenys neskelbtini) operatorius): 2006 m. sausio mėnesį - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2006 m. vasario mėnesį - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2006 m. kovo - 2007 m. gegužės mėnesiais - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2007 m. birželio - lapkričio mėnesiais - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2007 m. gruodžio mėnesį - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2008 m. sausio - rugsėjo mėnesiais - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nemokėdamas suteiktų paslaugų PVM mokesčio, o viso per šį laikotarpį nesumokėjo - 1628, 51 Lt.; Taip pat, neteisėtai, lengvatinėmis sąlygomis per UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo du telefono aparatus „Samsung F 300“ bendros 1199, 98 Lt. vertės.
Tokiais tyčiniais, priešingais tarnybai savo veiksmais diskreditavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir jo struktūrinio padalinio (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetą visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.
R. S. skundžia 2009-12-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaudamasis LR BPK 10 str., 311 - 312 str., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir todėl yra naikintinas.
Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, taigi ir nepagrįstai konstatavo, jog jis tokiais tyčiniais, priešingais tarnybai veiksmais padarė žalą valstybei. Teismas pripažino, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tačiau byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina.
Dėl teismo išvados, jog jis neteisėtai, veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal iš anksto sugalvotą planą - įsteigti įmonę, kurios veikla būtų - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra, siekiant iš šios veiklos gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams, 2005 m. birželio 14-15 d. pasitelkęs savo pažįstamą – M. J., tam tikslui įkūrė (įsteigė) UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė apžiūra, nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktoriui - akcininkui M. J. priklauso 51 procentas bendrovės akcijų, o jo, apelianto, draugei - N. K. - 49 procentai akcijų, tačiau jis pats asmeniškai UAB (duomenys neskelbtini) akcininku niekada nebuvo, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) steigime nedalyvavo, įmonę įsteigė M. J. ir jo draugė N. K., kuri šios įmonės akcininke tapo vien dėl to, jog tokiu būdu būtų užtikrintas M. J. skolos grąžinimas jų faktinei šeimai. Be to, nurodo, jog viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje N. K. jis nenurodė, nes ji nėra artima giminaitė ar oficialios šeimos narys, o netinkamas minėtos deklaracijos užpildymas, nesuponuoja jokios baudžiamosios atsakomybės.
Dėl teismo išvados, jog jis neteisėtai rekomenduodavo, siūlydavo sudaryti sutartis dėl signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB (duomenys neskelbtini), garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą, apeliantas nurodo, kad ši išvada neatitinka faktinių veikos aplinkybių, tai patvirtina liudytojų parodymai. Jis, būdamas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnu ir vykdydamas valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, privalėjo suteikti visišką, išsamią ir konkrečią informaciją apie fizinius ar juridinius asmenis, teikiančius priešgaisrinės saugos paslaugas, ką ir atliko. Kai kurių liudytojų teiginiai, jog jis galėjo minėti tik vieną priešgaisrinės saugos paslaugas teikiančią įmonę yra neteisingi, nes visiems asmenims buvo pateikta informacija apie kelias įmones, užsiimančias analogiška veikla.
Apeliantas, dėl teismo išvados, jog jis atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatavimui, nurodo, kad tai buvo viena iš pagrindinių jo darbo funkcijų, kurios atlikimą, t.y. paskyrimą, tiesiogiai nustatydavo jo viršininkas, todėl apeliantas tame neįžvelgia jokio asmeninio suinteresuotumo ar šališkumo jo priimtų sprendimų, atliekamų veiksmų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jokių pinigų nei iš fizinių, nei iš juridinių asmenų už neteisėtas paslaugas ar veiksmus nėra gavęs, išskyrus M. J. dalimis grąžintą skolą ar N. K. priklausančią pelno dalį, kurią jis perduodavo jam, apeliantui. Apeliantas abejoja, ar liudytojo M. J. parodymus galima laikyti pagrindiniais, patvirtinančiais jo kaltę, nes liudytojas byloje buvo įtariamuoju, parodymus keitė.
Apeliantas pripažįsta, jog keletą kartų iš pažįstamo M. J., o ne iš UAB (duomenys neskelbtini) kaip konstatavo teismas, skolinosi apie 20 metų senumo transporto priemones. Kurą pylėsi už savo asmenines lėšas, jokios turtinės žalos nei M. J., tuo labiau įmonei, nepadarė.
Dėl gyvenamųjų patalpų remonto, nurodo, kad už elektros instaliacijos laidus jis vėliau sumokėjo grynais pinigais, pagal jam patektą kasos čekį. Dėl jo, jo šeimos narių, draugų naudojimosi UAB (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio abonentais bei per UAB (duomenys neskelbtini) įgytų dvejų telefono aparatų, nurodo, kad teismui pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros patvirtina, kad jis už telefonus, įsigytus su nuolaida, mokėjo ir kas mėnesį moka, jokių nuolaidų ar lengvatų iš mobilaus ryšio operatoriaus nėra gavęs, ką teismo posėdžio metu patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) atstovas.
Be to, apeliantas nurodo, jog jis savo veiksmais nesukėlė nei įmonei UAB (duomenys neskelbtini), nei valstybei didelės žalos, kadangi nusikalstamos veikos nepadarė.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą. Konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pripažindamas R. S. kaltu pagal BK 228 str. 2 d. konstatavo, jog jis siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, padarė didėlę žalą valstybei, nes būdamas valstybės tarnautoju - pagal iš anksto sugalvotą planą įsteigė įmonę – UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikla - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra, tam, kad patikrinęs įmones (kaip valstybės tarnautojas) ir nustatęs pažeidimus, juos pašalinti galėtų nurodyti (pasiūlyti) šią įmonę bei iš šios įmonės veiklos galėtų gauti naudos sau, savo šeimai ir draugams, ir tokį savo sumanymą įgyvendino, t.y. iš šios veiklos gavo turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams), nes vykdydamas savo tiesiogines pareigas, teisėtai, atlikdamas Panevėžio mieste ir rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir keturiolikoje nuosprendyje nurodytų objektų nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos srityje, kad nėra įrengta apsauginių gaisrinių signalizacijų, šių patalpų savininkams, neteisėtai, rekomenduodavo (siūlė) sudaryti sutartis dėl minėtų signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB (duomenys neskelbtini), garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą, o po to, jis, atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas jau minėtų įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus šiuose objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatavimui.
Kolegija nesutinka, su teismo išvada, kad nuteistasis R. S. minėtais veiksmais padarė didelę žalą valstybei - diskreditavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino minėtos institucijos autoritetą, valstybės prestižą, nes įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad R. S. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti esant jo veikoje didelės žalos požymį.
Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. vykdydamas savo tiesiogines pareigas, atlikdamas juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatė trūkumus priešgaisrinės saugos srityje. Keturiolikoje tokių objektų apsaugines gaisrines signalizacijas įrengė būtent UAB (duomenys neskelbtini). Šiuose objektuose įrengtų priešgaisrinių signalizacijos sistemų priėmime eksploatacijai, kaip komisijos narys dalyvavo (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigūnas R. S. (t. 1., b 1. 59-135). Iš UAB (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentų matyti, kad bendrovės steigėjai ir akcininkai buvo M. J. ir N. K.. R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su N. K. gyvena dešimt metų, savo apeliaciniame skunde nurodė, kad save su N. K. laiko faktinė šeima (t. 8., b.l. 5-9). Dėl M. J. paaiškino, kad jį pažinojo iki UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimo, senai (t.8, b.l. 5-9). Teisiamojo posėdžio metu apklaustų dauguma liudytojų - G. S., J. P., L. G., V. K., D. J., R. M., A. V., T. R., V. N. parodė, kad apie UAB (duomenys neskelbtini) ir jos teikiamas paslaugas sužinojo būtent iš R. S. (t. 7. 84-91, 97-102, 130-135, 158-159, 176-177; b.l. t. 8. , b.l 5-9). Liudytojai parodė, kad R. S. apie UAB (duomenys neskelbtini) nurodė tik jiems prieš tai pasiteiravus apie priešgaisrinės signalizacijos įrengimą atliekančias bendroves. Be to, R. S. nurodydavo kelias bendroves teikiančias analogiškas paslaugas kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojai parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis liko patenkinti, nusiskundimų neturėjo, žalos nepatyrė. Liudytojai įvertino situaciją teigiamai, kuomet jiems buvo suteikiama informacija, apie įmones teikiančias priešgaisrinės signalizacijos įrengimo paslaugas. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. P. parodė, kad ji pati R. S. paklausė, kokios įmonės užsiima signalizacijų įvedimu. Žino, kad priešgaisrinėje tarnyboje buvo sąrašas įmonių, kurios įveda signalizacijas. Svarstė ar dėl signalizacijos įrengimo sutartį sudaryti su bendrove (duomenys neskelbtini), ar su bendrove (duomenys neskelbtini). Galiausiai pasirinko bendrovę (duomenys neskelbtini). Ji įmonę išsirinko savo noru, niekas rinktis UAB (duomenys neskelbtini) nevertė. Liudytoja L. G. parodė, kad nemano, jog jai specialiai buvo pasiūlyta įmonė atliekanti tokus darbus. Anksčiau bendrovę aptarnavo įmonė (duomenys neskelbtini). Prieš sudarydama sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) konsultavosi su įmone (duomenys neskelbtini), su savo bendrovės vadovybe Kaune ir tik po to sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. B. parodė, kad nepamena, ar UAB (duomenys neskelbtini) jam rekomendavo R. S.. Mano, kad apie šią bendrovę sužinojo iš skelbimų ar rekomendavo draugai. Dėl atliktų darbų UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturi. Liudytojas V. K. parodė, kad buvo kalba su nuteistuoju, kad susirastų įmonę ir įsivestų priešgaisrinę signalizaciją. Tik po to kai jam nepavyko savarankiškai susirasti tokios bendrovės, jam buvo rekomenduota UAB (duomenys neskelbtini). Įrengiant signalizaciją bendravo tik su tos bendrovės direktoriumi. Buvo kilę nesutarimų dėl aptarnavimo kainos, tačiau derybų metu pavyko rasti bendrą sutarimą ir signalizacija buvo įrengta. D. J. parodė, kad priešgaisrinės signalizacijos įrengimui bendrovę rinkosi savarankiškai. UAB (duomenys neskelbtini) pasirinko, nes pasiūlytos jos kainos buvo priimtinausios. R. S. primygtinai nereikalavo rinktis UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas. Liudytojas R. M. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) telefoną davė R. S., tačiau mano, jog jis davė ne tos vienos firmos, o dviejų firmų telefonų numerius. Jis pasirinko UAB (duomenys neskelbtini), nes kainos buvo priimtinesnės. A. V. parodė, kad pats teiravosi R. S. dėl įmonės galinčios įvesti signalizaciją ir iš jo gavo informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini). Su jais ir sudarė sutartį. Atliktais darbais yra patenkintas ir šiuo metu bendradarbiauja su šia bendrove. Kad ši bendrovė kuo nors susijusi su R. S. nežinojo. T. R. parodė, kad R. S. nurodė kelias įmones, kurios gali įvesti priešgaisrinę signalizaciją (t. 7. 84-91, 97-102, 130-135, 158-159, 176-177; b.l. t. 8. , b.l. 5-9). Visų šių liudytojų parodymai paneigia kaltinimo teiginį, jog R. S. potencialiems klientams siūlė tik UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas. Be to iš nurodytų liudytojų parodymų matyti, kad visi kaltinime išvardinti juridiniai asmenys turėjo galimybę savarankiškai pasirinkti įmonę signalizacijos įrengimui ir sprendimą sudaryti sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė laisva valia ir savarankiškai.
Taip pat skundžiamu nuosprendžiu R. S. nuteistas ir už tai, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai užtikrindamas pastovią gamybinę veiklą įrengiant priešgaisrinės saugos sistemas, už tai gavo neteisėtą atlygį įvairiomis paslaugomis ir materialinėmis vertybėmis. Už nuosprendyje nurodytų įmonių objektų nurodymą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui, techninių konsultacijų teikimą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimo klausimais, neteisėtai, penkis šešis kartus neatlygintinai naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) turimomis transporto priemonėmis ir gyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) remontui - neteisėtai, pasinaudojo UAB (duomenys neskelbtini) nupirktais instaliacijos laidais 300 litų sumai bei neteisėtai, naudojosi pats, jo šeimos nariai ir draugai UAB (duomenys neskelbtini) pagal planą paimtais mobilaus ryšio abonentais, taip pat, neteisėtai, lengvatinėmis sąlygomis per UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo du telefono aparatus „Samsung F 300“, bei neteisėtai gavo 1450 Lt bendroje sumoje. Ši kaltinimo dalis nėra neginčijamai įrodyta, o savo esme ji netgi prieštaringa. Liudytojas M. J. parodė , kad bendrovei buvo naudinga turėti kuo daugiau abonentų. Kadangi kuo daugiau tokiu asmenų, tuo naudingesnės sutarties sąlygos su operatoriumi. Jis patvirtino, kad R. S. atnešdavo pinigus už ryšio paslaugas, dviem kvitais įnešė pinigus į įmonės sąskaitą, kas atitinka R. S. parodymus, jog jis buvo paėmęs septynias SIM korteles be telefonų apartų, sąskaitas gaudavo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jis nuvykdavo į bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovybę, susižinoti, kiek turi susimokėti ir pinigus nuveždavo M. J. (t. 7., b.l. 130- 135; t. 8., b.l. 5-9). M. J. taip pat nurodo, kad steigiant bendrove akcininkais tapo jis ir N. K.. Buvo sutarta, kad gaunamą pelną dalinsis. Iš pradžių pelno nebuvo. Jis atsirado tik nuo 2007 metų. Todėl gavęs atsiskaitymą už įrengtą objektą ir jei pinigų nereikėdavo investicijoms tai pelną pasidalindavo. Kartais pinigus perduodavo pačiai N. K., o dažniausiai perduodavo juos per R. S.. Tokie parodymai nėra paneigti. Tai rodo, kad kaltinime nurodytos sumos išmokėjimas siejamas ne su atlygiu R. S. už rekomenduotą klientą, o su bendrovės gaunamo pelno pasidalinimu tarp tos bendrovės akcininkų. Tai galėtų būti vertinama kaip bendrovės finansinės drausmės pažeidimas, tačiau nėra pagrindo tai vertinti kaip R. S. piktnaudžiavimą tarnyba. Kaltinimas dėl pasinaudojimo 300 Lt vertės laidais nuosprendyje niekaip neaptartas. Todėl nepaneigtas M. J. teiginys, kad tie laidai buvo jo asmeniniai ir jis juos R. S. davė ne kaip pareigūnui, o kaip savo asmeniniam artimam draugui. Neginčijamai įrodyta, kad R. S. kelis kartus pasinaudojo įmonės (duomenys neskelbtini) automobiliais. Ši kaltinimo dalis ypač ryškiai parodo kaltinimo prieštaringumą. Iš vienos pusės kaltinime teigiama, kad R. S. buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Tačiau pirmos instancijos teismas vertindamas R. S. pasinaudojimą bendrovės automobiliais jau laiko, kad ši paslauga jam buvo suteikta kaip pareigūnui, o ne kaip bendrovės akcininkui. Liudytojas V. K. (t. 7, b.l. 85) nurodo, kad jis dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) matydavo bendrovėje besilankantį R. S., matė, kad jis kelis kartus naudojosi bendrovės automobiliu, įtarė, jog jis yra vienas iš bendrovės bendrasavininkių, bei nurodė, kad bendrovėje buvo leidžiama automobiliais naudotis visiems bendrovės darbuotojams. Iš esmės tokius pat parodymus davė liudytojai K. M., A. K. ir kiti. Kolegija sutinka, kad R. S. per savo šeimos narį buvo tiesiogiai susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) (galbūt jo padėtį netgi galima įvertinti kaip faktinis bendrovės akcininkas). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog pasinaudoti automobiliu jam buvo leista tik todėl, kad jis yra priešgaisrinės apsaugos pareigūnas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad automobiliu jam buvo leista naudotis kaip bendrovės akcininko šeimos nariui ar kaip nurodoma kaltinime – faktiniam bendrovės akcininkui. Kadangi pasinaudojimas automobiliu nesietinas su R. S. tarnyba, todėl nėra pagrindo tokių veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo tarnyba.
Vertinant ar dėl valstybės tarnautojo atliekamų veiksmų buvo padaryta didelė žala svarbi ir aplinkinių – asmenų susijusių su šiais veiksmais subjektyvi nuomonė. Iš aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad visi asmenys, kurių vadovaujamose įmonėse UAB (duomenys neskelbtini) įrenginėjo priešgaisrinę signalizaciją R. S. veiksmus vertino teigiamai. Jie liko patenkinti, kad jis rekomendavo bendroves atliekančias signalizacijos darbus, liko patenkinti atliktų darbų kokybe, bendrovę (duomenys neskelbtini) rinkosi laisva valia ir neverčiami, pabrėžė, kad priiminėdamas įrengtą signalizaciją R. S. buvo reiklus ir principingas. Tai yra niekas nesipiktino jo kaip valstybės tarnybos pareigūno veiksmais. Asmenys, kurie matė, jog jis naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) transportu laikė tai savaime suprantamu reiškiniu, kadangi R. S. laikė tos bendrovės savininku ir to nesiejo su jo pareigomis valstybės tarnyboje. Todėl kolegija nelaiko, kad R. S. savo veiksmais padarė didėlę neturtinę žalą valstybei - diskreditavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir jo struktūrinio padalinio (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetą visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą,
Įvertinusi šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, kolegija sprendžia, jog tokie valstybės tarnautojo R. S. veiksmai, kuomet jis atlikęs juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos srityje, rekomendavo šiems asmenims jo sugyventinei priklausančios bendrovės paslaugas, buvo neetiški valstybės tarnautojo veiksmai, kadangi jis šiais veiksmais iš esmės padėjo UAB (duomenys neskelbtini) gauti užsakymų ir tuo pačiu pelną, o per šeimos narį (sugyventinę) tuo pačiu gavo savo šeimai ir sau materialinės naudos. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau atliktus gaisrinės signalizacijos įrengimo darbus nuosprendyje nurodytoms įmonėms, R. S., būdamas (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigūnas ir nepateikęs duomenų viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto su UAB (duomenys neskelbtini) (t. 6., b.l. 152-161), dalyvavo priėmime eksploatacijai kaip komisijos narys, kolegija vertintina kaip galimą drausminį (tarnybinį) valstybės tarnautojo pažeidimą.
Tačiau visi šie pažeidimai, kolegijos nuomone, nesudarė tokio pavojingumo laipsnio, kuriam esant asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl šie R. S. veiksmai vertintini ne baudžiamosios, o drausminės (tarnybinės) atsakomybės požiūriu. Nenustačius BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – pasekmių, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Esant tokioms aplinkybėms, R. S. dėl šio nusikaltimo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 p. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R. S. iš kaltinimo pagal LR BK 228 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.