- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- e2YT-4206-837/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02062-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Z., A. Z., T. Z., N. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškėjo K. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Z., A. Z., T. Z., N. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z. po motinos J. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad motina J. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus J. Z. nei jis, nei brolis A. Z. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimą priėmė pareiškėjo brolis J. Z., pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, J. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. Z. mirties, paaiškėjo, kad J. Z. tinkamai palikimo po J. Z. mirties nepriėmė, todėl pareiškėjas, kaip vienintelis likęs paveldėtojas (A. Z. mirė (duomenys neskelbtini)) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad juridinio fakto nustatymui neprieštaraus, jei bus nustatytos visos būtinos aplinkybės juridiniam faktui nustatyti.
4. Suinteresuoti asmenys M. Z., A. Z., T. Z., N. Z. atsiliepimų nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1 – 5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Pareiškėjas K. Z. yra J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus, J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) brolis (priedas Nr. 1). Pareiškėjo tėvas V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 2). Po pareiškėjo tėvo mirties pareiškėjo motina J. Z. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 3). Pareiškėjo motina J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 4).
7. Mirus J. Z., nei pareiškėjas, nei brolis A. Z. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (priedai Nr. 5). Po J. Z. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėjo brolis J. Z., pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą (gyvenamąjį namą, kitus statinius, žemės sklypus bei name esančius kilnojamuosius ir kitus asmeninius daiktus). J. Z. visą laiką gyveno kartu su motina J. Z., tad ir po jos mirties toliau rūpinosi visu turtu, tvarkė ir prižiūrėjo likusį turtą. Matant, kad brolis rūpinasi motinos palikimu, nei pareiškėjas, nei brolis A. Z. nesikreipė į notarą, suprasdami, kad brolis priėmė motinos palikimą. (duomenys neskelbtini) J. Z. mirė (priedas Nr. 6). Po J. Z. mirties, kaip vienintelis paveldėtojas (brolis A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), priedas Nr. 7), likusiu po brolio mirties turtu pradėjo rūpintis pareiškėjas, pateikė prašymą priimti brolio palikimą, buvo užvesta paveldėjimo byla (priedas Nr. 5). Tačiau pradėjus rūpintis pavedėjimo teisės liudijimo išdavimu paaiškėjo, kad J. Z. po motinos J. Z. mirties taip pat nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
8. Kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
9. Name (duomenys neskelbtini), J. Z. nuolat gyveno kartu su motina J. Z. iki jos mirties. Mirus motinai, J. Z. ir toliau liko gyventi šiame name, iki pat mirties rūpinosi ir prižiūrėjo namą bei žemės sklypus, elgėsi su visu šiuo nekilnojamuoju turtu kaip su savo nuosavybe.
10. Kiti pirmos eilės paveldėtojai sūnūs (pareiškėjas ir A. Z.) dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė, suprato, kad visas turtas priklauso J. Z., ir į jokią palikimo dalį po motinos mirties nepretendavo. Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas.
11. Po motinos mirties ir toliau gyvendamas name bei kaip savo nuosavybe rūpindamasi visu nekilnojamuoju turtu, J. Z. akivaizdžiais konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą po motinos J. Z. mirties ir tapti motinos turto savininku. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z. po J. Z. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
12. Tokiu būdu palikimas buvo priimtas vienu iš įstatymo numatytų palikimo priėmimo būdų - faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priešingų duomenų į bylą nebuvo surinkta. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.