- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-34-113-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Valentinas Janonis, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- G. T.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Advokatai
- Vidas Peikštenis
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-113/2009
Teisėjas Vytautas Kelpšas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.;
2009 m. balandžio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. ir jo gynėjo advokato Vido Peikštenio apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendžio, kuriuo G. T. nuteistas pagal LR BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams. Iš G. T. nukentėjusiajai J. P. priteista 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. T. nuteistas už tai, kad jis 2007-07-21, apie 3 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusivežė J. N. (dabar – P.) į nuošalesnę vietą ir automobilyje, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą ir jį pavartodamas, lytiškai santykiavo su J. N. (dabar – P.) prieš jos valią.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. T. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti šią bylą, panaikinti skundžiamą Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, yra visiškai nekaltas, ši byla yra dirbtinai sukurta, prokuroras R. Aukštakalnis joje yra padaręs daug šiurkščių procesinių pažeidimų, o bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, jų nepastebėjo. Apelianto teigimu, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prašė apklausti jo nurodytus liudytojus, atlikti DNR ekspertizę, kad būtų įrodytas jo nekaltumas. Tačiau šiuos jo prašymus tiek prokuroras, tiek teisėjas atmetė. Jis taip pat reikalavo, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas dalyvaujant jam ir jo gynėjui, tačiau į tai prokuroras nekreipė dėmesio ir tai padarė jiems nedalyvaujant. Pratęsiant jam suėmimo terminą buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės į gynybą, nes jo gynėjui paprašius prokuroro bylos kopijos, buvo atsiųsta ne visa byla, kai kurie dokumentai buvo iš jos išimti. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras pripažino, jog kažkas suklydo, todėl nepateikė visos bylos. Be to, pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nepilnamečius, nedalyvavo suaugę asmenys. Marškinėlius, kurie buvo paimti kaip daiktinis įrodymas, padavė ne jis, o prieš jį liudijusi problematiško elgesio nepilnametė. Teisėjas aiškiai demonstravo savo šališkumą, nes jokie jo prašymai net neapsvarstyti būdavo atmetami. Teismas nesiekė išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, besąlygiškai tikėjo vien tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, nors specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad nei išžaginimo požymių, nei sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno neaptikta, rūbai, kuriuos apžiūrėjo pats teisėjas, buvo nesuplėšyti, sveiki, nors nukentėjusioji teigė, kad mašinoje vyko grumtynės, buvo suplėšyti rūbai. Taip pat teisėjas, nors buvo priėmęs sprendimą apklausti liudytojus, jiems neatvykus buvo nusprendęs juos atvesdinti, tokį savo sprendimą pakeitė ir jį teisė nedalyvaujant liudytojams. Apelianto teigimu, teisėjas neteisingai nuosprendyje apibūdino jo asmenybę, nors visi reikalingi duomenys buvo byloje. Nuosprendyje nurodyta, kad jis yra išsiskyręs, nors 2008-08-14 buvo įregistruota jo santuoka, jo sutuoktinė 2008-08-30 pagimdė sūnų. Nuosprendyje neužsimenama, kad iš užsienio jis grįžo pats savo valia, kai sužinojo, kad yra ieškomas, ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad jis iki suėmimo dienos vienas augino mažametę dukterį. Teisėjas nuosprendyje nurodė tik kaltinančius ir neigiamai jį apibūdinančius duomenis ir faktus.
Nuteistojo G. T. gynėjas advokatas V. Peikštenis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendį ir G. T. pagal LR BK 149 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nurodo, kad nuteistasis nuo pat sulaikymo momento neigė išžaginęs nukentėjusiąją ir aiškino, kad su ja lytiškai santykiavo gera valia. Tokias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau teismas juos įvertino neobjektyviai ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teismas paviršutiniškai ištyrė nukentėjusiosios, nepilnametės liudytojos A. Š., tyrėjos E. T. parodymus, specialisto išvadą, jų nesiejo su kitais kaltinamajame akte nurodytais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, taip pat su kitais duomenimis, kurie galėjo būti papildomai gauti, jeigu bylą nagrinėjęs teisėjas nebūtų be teisėto pagrindo atsisakęs juos išreikalauti gynybos prašymu. Kaltinimas iš esmės buvo grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais, todėl teismui buvo svarbu patikrinti, ar nukentėjusioji nuo pirmos iki paskutinės apklausos momento davė nuoseklius parodymus ir ar jos parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tačiau iš teismo nuosprendžio matyti, kad to nebuvo padaryta. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo pirmoje apklausoje parodė, kad nuteistasis dar prieš lytinį aktą jai pranešė, kad K. N., kurios jie neva ieškojo, yra savo namuose, ir kad po lytinio akto važiuoti pas ją jai nurodė nuteistasis. Tačiau jau kitoje apklausoje nukentėjusioji šiuos savo parodymus iš esmės pakeitė ir paaiškino, kad tik po lytinio santykiavimo, kai ji pradėjo rūpintis K. N., nuteistasis jai pasakė, kad ši mergina yra savo bute.
Pirmosios apklausos momentu nukentėjusioji taip pat teigė, kad nuteistasis ją į butą įsivedė laikydamas už pakarpos, tačiau vėliau apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ji šios aplinkybės nebeminėjo, o teisme parodė, kad dėl šoko to neprisimena. Ji ikiteisminio tyrimo metu nė žodžiu neužsiminė apie tai, kad po lytinio akto nuteistasis siūlėsi parvežti ją į jos namus, tačiau ji nesutiko važiuoti, ir tik teisme pripažino šią itin svarbią bylai teisingai išspręsti aplinkybę. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad atėjusi į butą ji pamatė kambaryje su nuteistojo mažamete dukra miegančią jo draugę, kad po to nuteistajam pasakiusi, kad jam jau esanti nebereikalinga. Tačiau teisme nukentėjusioji jau paneigė tokius savo parodymus ir pareiškė, kad apie nuteistojo draugę sužinojo tik tada, kai pradėjo ieškoti buto raktų.
Toks nukentėjusiosios parodymų prieštaringumas paneigia nuosprendyje deklaruojamą jos parodymų nuoseklumą, kelia pagrįstas abejones pagrindinio įrodymų šaltinio patikimumu. Nukentėjusiosios parodymai prieštarauja ne tik nuteistojo, bet ir liudytojų parodymams, specialisto išvadoms. Nukentėjusioji visą laiką tvirtino, kad išvažiuodama su nuteistuoju nežinojo, jog N. S. ieškoma anūkė K. N. yra ne pas savo draugę A. Š. kaime, o Tauragės mieste, todėl ir sutiko padėti jam parvežti K. N. į miestą. O nuteistasis nurodė, kad jie abu su nukentėjusiąja žinojo tikrąją K. N. buvimo vietą, bet liudytojai N. S. nesakė tiesos, nes norėjo išnaudoti šį pretekstą kaip galimybę dar kartą pasimylėti su sena drauge.
Liudytoja N. S. teisme parodė, kad tik atvykusi pas ją nukentėjusioji perdavė anūkės prašymą duoti dukters F. N. buto raktus, kad galėtų su drauge A. Š. pernakvoti, tačiau ji jai raktų nedavė. A. Š. teisme patvirtino, kad ji su drauge K. N. buvo Tauragės mieste ir girdėjo, kaip draugė prašė nukentėjusiosios iš močiutės parvežti motinos buto raktus ir kad nukentėjusioji išvažiavo jų parvežti. Po to K. N. paskambino nuteistasis ir liepė pareiti į motinos butą, parėjusios jos jau rado nuteistąjį su drauge ir dukra. Gynėjo teigimu, iš to darytina išvada, kad nukentėjusiosios parodymai neatitinka tikrovės, nes iš liudytojų N. S. ir A. Š. parodymų matyti, kad nukentėjusiajai dar iki susitikimo su nuteistuoju buvo žinoma, jog K. N. su drauge A. Š. yra ne pastarosios namuose kaime, o Tauragės mieste. Todėl, gynėjo manymu, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, neabejotinais ir nuosekliais parodymais yra laikytini ne nukentėjusiosios, o nuteistojo parodymai, kad jis su nukentėjusiąja važiavo į kaimą ne ieškoti K. N., o lytiškai santykiauti su ja ir kad jiems abiems buvo žinomi tikrieji šios išvykos tikslai.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji neigė nuteistojo parodymus apie ankstesnius intymius jų santykius. Tačiau liudytoja N. S. teisme parodė, kad po to, kai nuteistojo motina jai papasakojo apie nukentėjusiosios užsidarymą tualete su jos sūnumi anūkės krikštynų metu ir dėl to įvykusį triukšmą bei prasidėjusius nemalonumus, jos duktė F. N. užpyko ant nukentėjusiosios. Siekiant nustatyti tiesą, teismui buvo pareikštas prašymas apklausti kaip liudytojus bendrus nuteistojo ir nukentėjusiosios pažįstamus V. T. ir V. N. bei buvusią nuteistojo sugyventinę F. N. . Prie prašymo buvo pridėtas pastarosios ranka rašytas paaiškinimas, kuriame ji teigia, kad jai dar gyvenant su nuteistuoju, jis ir nukentėjusioji ją apgaudinėjo.
Teismas šį prašymą patenkino iš dalies ir nutarė apklausti tik F. N., tačiau vėliau persigalvojo ir nusprendė nebeapklausinėti šios liudytojos, nors tuo metu neturėjo jokių žinių apie teismo šaukimo jai įteikimą ar neįteikimą. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas, kadangi iš gynybos buvo atimta galimybė lygiomis teisėmis su kaltintoju teikti įrodymus, ginčyti jo argumentus nagrinėjant bylą kylančiais klausimais. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nuteistasis prieš pradėdamas lytinį aktą sudavė jai į galvą, kad ji su nuteistuoju grūmėsi ir nuo grumtynių liko mėlynės ant jos rankų ir kojų, kad ji suplėšė nuteistojo marškinėlius. Tačiau tokius jos parodymus visiškai paneigė ne tik specialisto išvados, bet ir pats teismas, teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjęs ir neradęs jokių suplėšimo žymių marškinėliuose, neteisėtai paimtuose iš K. N. ir nuosprendžiu neginčijamai priskirtuose nuteistajam. Nepaisant to, teismas nuosprendyje konstatuoja, kad netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, kadangi A. Š. teisme patvirtino, kad nukentėjusioji iš pradžių pradėjo skųstis išžaginimu, buvo susivėlusi, paraudusi, kalbėjo drebančiu balsu, verkė, ir tik po to pamatė kitame kambaryje miegančią nuteistojo draugę. Teismas neatkreipė dėmesio, kad A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nesutampa su kitos liudytojos K. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi abiejų jų apklausų protokolai surašyti vienodai ir nelogiškai, taip, kad jos kiekviena atskirai klausinėjo nukentėjusiosios, kas jai nutiko, o ši joms atskirai pasakė, kad buvo išžaginta. Esant tokiems parodymų neatitikimams, buvo pareikštas prašymas teisme apklausti K. N., tačiau teismas, pirma nusprendęs prašymą patenkinti, vėliau savo sprendimą pakeitė taip pat, kaip ir sprendimą dėl F. N. apklausos. Teismas, grįsdamas nukentėjusiosios parodymus liudytojos A. Š. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji kitaip aiškino tas pačias aplinkybes, kad ši liudytoja yra nepilnametė, kad nuteistasis ją anksčiau buvo griežtai sudrausminęs už netinkamą elgesį, kad jos parodymai, kaip ir nukentėjusiosios, iš esmės skiriasi nuo I. K.-T. parodymų. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. Š. įvykio dieną policijos pareigūnams perdavė marškinėlius, kuriuos nešiojo nuteistasis ir kuriuos ji surado pagal nukentėjusiosios nurodytus požymius, todėl netikėti jos parodymais nėra pagrindo, nors iš tikrųjų šie marškinėliai buvo paimti ne iš A. Š., reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad sportinius marškinėlius tyrėjui pateikė K. N. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas prašymas paskirti DNR ekspertizę, turint tikslą nustatyti, ar K. N. tyrimui pateikti marškinėliai yra nuteistojo. Teismas šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą, vėl suvaržydamas įstatymo garantuotą gynybos teisę teikti įrodymus. Taigi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pažeidė LR BPK 1 str. 1 d., 20 str. 5 d., 44 str. 5 d.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadas, kurių nepatvirtina faktiniai bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir atlikęs įrodymų tyrimą BPK 324 str. 6 d. nustatyta tvarka daro išvadą, kad byloje surinkti ir išnagrinėti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 d.).
Vertindamas byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiosios ir liudytojų kaltinamąjį kaltinančiais parodymais ir nesirėmė jį teisinančiais parodymais, nevisiškai ištyrė ir neanalizavo byloje nustatytų aplinkybių visumos.
Išvadą, kad kaltinamasis G. T., siekdamas patenkinti lytinę aistrą, išžagino nukentėjusiąją pavartodamas prieš ją fizinį smurtą, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tik nukentėjusiosios parodymais. Teismo medicinos specialisto išvados, kurioje konstatuota, kad objektyvaus tyrimo metu nukentėjusiosios kūne sužalojimo žymių nėra, teismas nevertino, padaręs išvadą, jog sužalojimo žymių ant nukentėjusiosios kūno neradimas neįrodo, kad prieš nukentėjusiąją nebuvo pavartotas fizinis smurtas. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, atliko įrodymų tyrimą, apklausė tyrimą atlikusį teismo ekspertą, kuris apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad atlikdamas ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotį, apžiūrėjęs nukentėjusiąją J. N. Ji buvo apžiūrėta vidurdienį, jos kūne jokių sužalojimo žymių neradęs. Papildomai specialistas paaiškino, kad atlikti prievartinį lytinį aktą, nepaliekant sužalojimo žymių nukentėjusiosios kūne, neįmanoma. Teismo medicinos specialistas parodė, kad nukentėjusiajai paaiškinęs jog ji turinti atvykti pakartotinai apžiūrai, jeigu sužalojimo žymės atsirastų vėliau. Šią eksperto nurodytą aplinkybę patvirtino ir pati nukentėjusioji, paaiškindama, kad pas ekspertą papildomai apžiūrai nevykusi, nes sužalojimo žymės neatsiradusios. Visų apklausų metu nukentėjusioji nurodė, kad priešinosi G. T., grūmėsi su juo automobilio salone apie 3 val., kad grumtynių metu padarė sužalojimus nuteistajam, suplėšė jo marškinėlius. Todėl visiškai neįtikėtina, kad per tokį ilgą ir, kaip teigia nukentėjusioji, intensyvių grumtynių laiką nukentėjusioji nepatyrė jokių kūno sužalojimų. Ypač atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad ji iš priekinės sėdynės buvo pertempta ant užpakalinės automobilio sėdynės, kur, nukentėjusiosios teigimu, G. T. atliko su ja prievartinį lytinį aktą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji į įvykio vietą atvažiavo G. T. automobiliu „Ford Probe“. Šis automobilis yra sportinių automobilių konstrukcijos, žemas. Pati nukentėjusioji nurodė, kad būtent toks yra šio automobilio salonas, jame mažai vietos, todėl akivaizdu, kad atlikti tokį veiksmą nepaliekant žymių ant 1 m 67 cm ūgio ir sveriančios 60 kg (b. l. 82, t. 2) nukentėjusiosios kūno yra neįmanoma, tuo labiau, tokios konstrukcijos automobilio salone. Tokią nuomonę apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškė ir apklausiamas teismo medicinos specialistas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti medicinos specialisto kvalifikacija ir jo papildomais paaiškinimais. Specialisto išvada ir jo papildomi paaiškinimai kategoriškai paneigia nukentėjusiosios teiginius, jog įvykio metu prieš ją buvo pavartotas fizinis smurtas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nukentėjusiosios nurodytus teiginius, jog grumtynių metu ji nuteistajam taip pat padarė sužalojimus, kąsdama jam į veidą, suplėšė jo marškinėlius. Tokios aplinkybės byloje nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, priešingai nukentėjusiosios aiškinimui, kad ji gindamasi suplėšė G. T. marškinėlius, įrodo reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo (b. l. 19, t. 1), specialisto išvados duomenys, kurie patvirtina, kad DNR tyrimui buvo paimti G. T. marškinėliai, jie nebuvo suplėšyti. Tokių aplinkybių nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme apklaustos liudytojos.
Šios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai kelia abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Iš teismo nuosprendyje padarytų išvadų matyti, kad pirmosios instancijos teismas besąlygiškai patikėjo nukentėjusiosios parodymais, kurie nėra vienodi ir tapatūs. Pirmosios apklausos metu (b. l. 4–6, t. 1) tyrėjos apklausiama kaip liudytoja, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (b. l. 9–11, t. 1) nukentėjusioji nurodė, kad po patirto išžaginimo jai svarbiausia buvo įsitikinti, jog jos krikšto dukra buvo namuose. Ji parodė, kad atvykusi į butą buvo rami, nežinojo, kad bute yra ir G. T. draugė I., kurią pamatė gulinčią lovoje ir kuri ją išplūdo. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog tokia nepalanki ir nepageidaujama situacija sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas ir pyktį G. T. Ši aplinkybė taip pat leidžia manyti, kad tai turėjo esminės įtakos pareiškimui dėl išžaginimo.
Pirmosios instancijos teismas šią kaltinamojo gynybos versiją paneigė nukentėjusiosios, liudytojų A. Š. ir E. T. parodymais, padaręs išvadą, kad nukentėjusioji apie išžaginimą pirmiausiai pasakiusi A. Š., ir tik po to pamačiusi G. T. draugę. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia teismo padaryta išvada, nes ji prieštarauja pačios nukentėjusiosios pirminiams parodymams ir liudytojos A. Š. parodymams. Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisme nėra vienodi ir nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė (b. l. 37, t. 1), kad ji pati paklausė nukentėjusiosios, „ar G. jos neišprievartavo“, teisiamajame posėdyje ji nurodė, kad „J. jai pasakiusi, kad G. ją išprievartavo prie (duomenys neskelbtini) upės“, atliekant įrodymų tyrimą apeliacine tvarka, A. Š. parodė, kad į kambarį J. atėjo iš paskos G. T., rankose laikė batus, suknelė atrodė netvarkingai, buvo apsiverkusi, į jos klausimą nieko neatsakiusi, nuėjo prašyti iš G. T. raktų, o jų negavusi iškvietė policiją. Šie liudytojos parodymai tik patvirtina tą aplinkybę, kad nukentėjusioji atvykusi į butą apie išžaginimą A. Š. pasakiusi tik po to, kai nuėjusi į kambarį, kuriame miegojo G. T., prašyti raktų, pamatė kartu gulinčią jo merginą I.. Tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė J. N. (P.) (b. l. 4–6, 9–11, t. 1).
Taigi nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji į butą, kuriame gyveno G. T., atvažiavo savo noru. Byloje nėra nustatytos kokios nors aplinkybės, kurios leistų teigti, kad J. N. (P.) į šį butą buvo atvežta prievarta. Nepaneigtas ir nuteistojo teiginys, kad jis siūlęs nukentėjusiajai parvežti ją į namus (b. l. 125, t. 1). Šios aplinkybės neneigė ir pati nukentėjusioji apklausiama teisiamajame posėdyje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje jau pareiškusi, kad šios aplinkybės ji negali nei paneigti, nei patvirtinti.
Nukentėjusioji ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme policijos pareigūnų iškvietimo aplinkybes nurodė vienodai, teigdama, kad policijos pareigūnus kvietusi tik dėl to, kad G. T. užrakino buto duris ir ji iš jo išeiti negalėjusi. Jos aiškinimas, kad bijojusi G. T. ir todėl policijai iš karto nepranešusi apie tai, kad G. T. ją išžagino, yra nelogiškas ir nepaaiškinamas, nes atvykus policijos pareigūnams, jiems pasiteiravus apie iškvietimo priežastį, ji nurodžiusi tą pačią priežastį, kad yra neišleidžiama iš buto. Esant tokiai situacijai, J. N. (P.) joks pavojus patirti G. T. agresiją ar smurtą nebegrėsė, esant jos nurodytoms aplinkybėms, turėjo galimybę ir kartu pareigą pranešti policijos pareigūnams apie G. T. įvykdytą nusikaltimą, t. y. jos išžaginimą. Nukentėjusioji ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nurodė, kad pareiškimą dėl jos išžaginimo parašė tik po ilgų policijos pareigūnų įtikinėjimų. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, to neneigia ir pati J. N., kad įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Iš alkotesteriu užfiksuotų duomenų matyti, kad 8 val. 47 min. nukentėjusiajai užfiksuotas 0,82 promilių girtumas. Tai leidžia teigti, kad įvykio metu (J. N. (P.) teigimu, apie 3 val.) jos organizme buvo didesnis alkoholio kiekis, t. y. buvo labiau apsvaigusi nuo alkoholio ir tai galėjo turėti įtakos jos apsisprendimui turėti lytinius santykius su G. T. Bylos duomenys ir pačios J. N. (P.) paaiškinimai leidžia teigti, kad ji su G. T. buvo pažįstama ne vienerius metus. Nuteistasis G. T. yra K. patėvis, o nukentėjusioji K. krikšto motina. Ši aplinkybė paneigia nukentėjusiosios teiginius, kad ji G. T. mažai pažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (b.l. 38-39 t.1, 85 t. 2) apklausta liudytoja N. S. parodė, kad jai geriant šampaną su J. N., skambino G. T., domėjosi dėl K., nes ja rūpinosi. Ji pasakiusi, kad į svečius yra atvykusi J. N. Jis, pakalbėjęs telefonu su J. N., netrukus atvažiavo. Ji sakiusi J. N., kad nevažiuotų kartu su G. T., nes yra išgėrusi, tačiau J. N. jos patarimo nepaklausė ir išvažiavo kartu su G. T. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad išvykti iš N. S. buto suinteresuotumą turėjo ir G. T., ir J. N. (P.). Nukentėjusiosios aiškinimas, jog po patirto išžaginimo svarbiausias jos tikslas buvo įsitikinti, ar K. grįžo į namus, prieštarauja sveikai logikai ir yra nepriimtinas.
Visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina kaltinamajam G. T. pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Vertindamas bylos duomenis ir grįsdamas kaltinamojo kaltę, remdamasis nukentėjusiosios ir liudytojos A. Š. parodymais, jog bute prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas, nesant tam objektyvių duomenų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo kaltinamojo veiksmus bute su kaltinime nurodytais veiksmais, jog prievartinį lytinį aktą kaltinamasis atliko pavartodamas fizinį smurtą. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad automobilyje turėjo lytinius santykius su J. N., teigdamas, kad tai įvyko abiems to norint. Lytinių santykių buvimą patvirtina ir specialisto išvada atlikus DNR tyrimą, tačiau tai nėra pagrindas vertinti šiuos bylos duomenis kaip įrodymus, patvirtinančius, kad nuteistasis atliko prievartinį lytinį aktą, t. y. lytiškai santykiavo, pavartodamas smurtą prieš J. N.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad 2007 07 21, apie 3 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, automobilio „Ford Probe“ salone kaltinamasis G. T., pavartodamas fizinį smurtą, išžagino J. N. Nesant šio nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių, kaltinamasis išteisintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendį panaikinti.
G. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, G. T. iš suėmimo paleisti.