- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 2-1073-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Trečiasis asmuo
- kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“, J. D., D. C.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“, J. D., D. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) S. S. skundą atsakovui bankrutavusiai Janinos Daukšienės tikrajai ūkinei bendrijai dėl 2014 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo; tretieji asmenys kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“, J. D., D. C..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Bankrutavusios bendrijos kreditorius S. S. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti 2014 m. spalio 6 d. bankrutavusios Janinos Daukšienės tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta nekilnojamąjį turtą – pastatą – barą (unikalus Nr. 2187-1000-2018) su inžineriniais tinklais, kurie yra iš valstybės nuomojamame žemės sklype, Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Žvejų g. 8 (toliau – Pastatas, Objektas), parduoti viešose varžytynėse, nustatant pradinę pardavimo kainą – 3 630 000 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, turintis 21 277,04 Lt dydžio teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą, bei solidarus skolininkas (kaip TŪB tikrasis narys). Pareiškėjo teigimu, ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes bankroto administratorius, atsisakydamas papildyti 2014 m. spalio 6 d. TŪB kreditorių susirinkimo darbotvarkę jo siūlomu klausimu (dėl Pastato naujo vertinimo atlikimo), pažeidė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos procedūrą. Pareiškėjo nuomone, nutarimas, kuriuo buvo nustatyta pastato pardavimo kaina ir tvarka, neatitinka TŪB ir jos kreditorių interesų, o taip pat pažeidžia kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principą. Pasak pareiškėjo, ginčijamas nutarimas ekonomiškai nenaudingas, nes nustatyta Pastato pardavimo kaina yra akivaizdžiai per maža. Ataskaitoje, kuria vadovavosi kreditoriai, priimdami nutarimą, buvo nustatyta neteisinga Pastato rinkos vertė, nes pirma, joje neatsižvelgta į 2014 m. nekilnojamojo turto rinkos pokyčius; antra, ataskaitoje buvo lyginami skirtingi savo plotu ir paskirtimi objektai; trečia, nustatant Pastato vertę pajamų metodu, nebuvo atlikta išsami komercinės paskirties patalpų nuomos sandorių Klaipėdoje analizė; ketvirta, ataskaitos techninėje užduotyje nurodoma, kad vertės nustatymo pagrindas ne rinkos vertė, kaip tai nurodoma Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, bet menamas mainų sandoris; penkta, ataskaitoje nepagrįstai nurodoma, kad neigiamos įtakos pastato vertei turi tai, jog aplinkinėje vietovėje yra daug barų ir kavinių; šešta, ataskaitoje neįvertinta turtinė teisė dėl galimybės užstatyti nuomojamą valstybės žemės sklypą 100 procentų, kai dabartinis pastato plotas užima tik 50 procentų sklypo užstatymo tankio. Pagal pareiškėjo pateikiamą kitą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Pastato rinkos kaina yra 4 000 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo S. S. skundą atmetė.
Teismas nenustatė kreditorių susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarkos pažeidimų. Pasisakydamas dėl nutarimo, kuriuo nustatyta turto pardavimo kaina, pagrįstumo, teismas sprendė, kad šis nutarimas neprieštarauja ekonominei logikai. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. 2 p., bankrutavusiai įmonei priklausantis turtas turi būti parduotas iš varžytynių, teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punktą, pradinę bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant šias kainas. Teismas nustatė, kad atsakovo užsakymu turto vertintojas UAB „Inreal“ nekilnojamąjį turtą 2014 m. rugsėjo 15 d. įvertino, atitinkamai jo vertinimo dienai (2014 m. rugsėjo 15 d.) nustatydamas rinkos vertę 3 630 000 Lt. Ši turto vertė buvo nustatyta, įvertinus, kad jis yra iš valstybės nuomojamame žemės sklype. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad vertintojas, nustatydamas turto vertę, nevertino turtinės teisės dėl šimto procentų žemės sklypo užstatymo (realiai užstatyta 50 %). Tačiau teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė potencialiems pirkėjams žinoma, todėl pradinė kaina, esant daugiau pirkėjų, galės didėti. Pasak teismo, kreditorių susirinkime nustatyta pradinė turto pardavimo kaina nereiškia, jog šia kaina turtas varžytynėse bus parduotas. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktos UAB „Verslavita“ turto vertės nustatymo išvados, kurioje nurodyta Objekto investicinė vertė su specialiomis prielaidomis vertės nustatymo dieną (2014 m. spalio 28 d.) yra 4 700 000 Lt, teismas pažymėjo, kad toks vertinimas, kai į nustatomą turto vertę įskaičiuojamos numatomo pastatyti viešbučio statybos ir apstatymo išlaidos, nėra teisingas parduodant turtą iš varžytynių, kadangi gali būti parduodamas realiai esamas nekilnojamas turtas, o ne galimas pastatas. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Verslavita“ nustatyta Pastato rinkos vertė (3 280 000 Lt) yra netgi mažesnė nei kreditorių susirinkime nustatyta pradinė turto pardavimo kaina. Teismas nenustatė, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeistų imperatyvias teisės normas arba prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (nenustatyta, kad ginčijama turto pardavimo kaina yra aiškiai neprotinga bei nesąžininga), todėl sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas S. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą dėl 2014 m. spalio 6 d. bankrutavusios Janinos Daukšienės TŪB kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktą UAB „Verslavita“ atliktą turto vertinimą, kuriuo nustatyta vertinto Objekto investicinė vertė 2014 m. spalio 28 d. 4 700 000 Lt (1 361 214,09 Eur), ir teigė, kad tai ne vidutinė rinkos kaina, o turto investicinė vertė. Rinkos vertė nėra vien orientuota į vidutinę rinkos kainą, ji taip pat orientuota į geriausią ir efektyviausią turto naudojimą. Nutarimas ekonomiškai nenaudingas, nes nustatyta Pastato pardavimo kaina yra akivaizdžiai per maža.
2. Ataskaita, kuria vadovavosi kreditoriai priimdami nutarimą, nepatvirtina tikrosios Pastato kainos ir yra ydinga. Vertinant Pastatą lyginamuoju metodu buvo daroma prielaida, kad nuo 2013 m. spalio mėn. iki vertinimo datos 2014 m. rugsėjo 15 d. rinkoje nebuvo ženklių pokyčių. Šios vertintojų išvados prieštarauja VĮ Registrų centro oficialiai statistikai, pagal kurią 2014 m. balandį parduotų objektų skaičius išaugo visuose be išimčių nekilnojamojo turto rinkos segmentuose. Vadovaujantis ekonomikos dėsniais, didėjanti paklausa yra pagrindinė priežastis, sąlygojanti kainų kilimą, todėl būtina iš naujo įvertinti Pastatą, atsižvelgiant į 2014 m. nekilnojamojo turto rinkos pokyčius. Ataskaitoje buvo lyginami skirtingi savo plotu ir paskirtimi objektai, tai galimai turėjo įtakos neteisingai Pastato rinkos vertei nustatyti. Nustatant Pastato vertę pajamų metodu, nebuvo atlikta išsami komercinės paskirties patalpų nuomos sandorių Klaipėdoje analizė. Ataskaitos techninėje užduotyje nurodoma, kad vertės nustatymo pagrindas ne rinkos vertė, kaip tai nurodoma Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, bet menamas mainų sandoris. Nepagrįstai ataskaitoje nurodoma, kad neigiamos įtakos pastato vertei turi tai, jog aplinkinėje vietovėje yra daug barų ir kavinių. Pastatas ir toliau sėkmingai galėtų būti naudojamas maitinimo veiklai. Ataskaitoje neįvertinta turtinė teisė dėl galimybės užstatyti nuomojamą valstybės žemės sklypą 100 procentų, kai dabartinis pastato plotas užima tik 50 procentų sklypo užstatymo tankio.
3. Janinos Daukšienės TŪB priklausantis nekilnojamasis turtas – Pastatas yra vienintelis šeimos turtas. Turto savininkė yra pensininkė ir neįgali. Bankroto tikslas yra apginti nemokaus skolininko interesus, sudarant galimybę likviduoti skolas. Nustačius akivaizdžiai per mažą turto vertę, skolininko interesai nebus apginti. Parduodamo nekilnojamojo turto neužteks skoloms padengti ir bus išieškoma iš kito laiduotojos turto, taip dar labiau apsunkinant jos sudėtingą padėtį.
Atsakovas bankrutuojanti Janinos Daukšienės TŪB ir trečiasis asmuo UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ prašo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ prašo už nepagrįstą atskirąjį skundą paskirti apeliantui CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą, dalį iš jos paskiriant atsakovo naudai. Atsiliepimuose nurodo šiuos argumentus:
1. Pareiškėjo pateiktas UAB „Verslavita“ atliktas turto vertinimas nėra teisingas, nes jame yra nurodyta ne turto faktinė ir reali rinkos vertė, o turto investicinė vertė, t. y. kiek dar reikėtų investuoti į Objektą, kad jį būtų galima realizuoti už atitinkamą kainą. Norint pasiekti vertinime nustatytą investicinę vertę, papildomai reikėtų investuoti 1 420 000 Lt. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl potencialių pirkėjų, kurie būtų suinteresuoti įsigyti Pastatą. Varžytynėse turtas gali būti parduotas ir už didesnę nei kreditorių nustatyta pradinė kainą.
2. UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoje žemės sklypo nuomos teisė buvo vertinimo objektas. Pagal šį vertinimą Pastato rinkos vertė – 3 630 000 Lt – yra apskritai pati didžiausia šio objekto vertė, kokia tik yra buvusi nustatyta. Net UAB „Verslavita“ pateiktoje ataskaitoje minėto objekto rinkos vertė yra tik 3 280 000 Lt.
3. Turto realizavimui neturi įtakos tikrosios ūkinės bendrijos narių statusas ir / ar finansinė padėtis bei jų atsakomybės klausimas. Teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis prioritetas teikiamas kreditorių teisių ir interesų apsaugai bankroto procedūrose ir operatyvaus bankroto procedūrų vykdymui. Įmonės kreditoriai sprendžia, kokia tvarka ir už kokią kainą turtas turi būti realizuojamas. 2014 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimo suma sudarė 99,515 proc. visos teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Už skundžiamą nutarimą balsavo kreditoriai, turintys 99,23 proc. reikalavimų. Panaikinti kreditorių priimtą nutarimą remiantis ekonominio pobūdžio argumentais būtų reikalinga tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Šioje byloje apeliantas iš esmės ginčija bankrutavusios TŪB kreditorių susirinkimo nutarimo turinį, teigdamas, kad nutarimas yra ekonomiškai nepagrįstas. Nutarimo priėmimo procedūros pažeidimo klausimas, nors ir buvo keliamas pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas tokių pažeidimų nenustatė, o atskirajame skunde šios teismo išvados nėra ginčijamos.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymas yra esminis klausimas, kurį sprendžia ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma, t. y. kreditorių susirinkimas arba kreditorių komitetas (jei toks yra sudaromas).
ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi kreditoriaus turimi balsai kreditorių susirinkime ir jo galimybės balsuojant daryti įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams tiesiogiai priklauso nuo jo reikalavimų įmonei dydžio. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Teismas kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina, jeigu nustato esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, arba nustato, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus.
Ginčijamu bankrutavusios Janinos Daukšienės TŪB 2014 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 nuspręsta parduoti viešose varžytynėse bendrijos nekilnojamąjį turtą – Pastatą, nustatant pradinę pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 3 630 000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į bankroto administratoriaus užsakymu turto vertintojo UAB „Inreal“ 2014 m. rugsėjo 15 d. atliktą turto vertinimą. Apelianto teigimu, kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo kaina yra akivaizdžiai per maža. Savo poziciją apeliantas grindžia byloje pateikta jo paties užsakymu UAB „Verslavita“ 2014 m. spalio 28 d. atlikto turto vertinimo ataskaita, kurios išvadoje nurodyta Pastato investicinė vertė, su specialiomis prielaidomis, yra 4 700 000 Lt. Apeliantas taip pat ginčija UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą.
Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas jo pateiktus įrodymus ir argumentus vertino ir išvadas, kodėl juos atmeta, motyvavo. Teismas pagrįstai nurodė, kad turi būti vertinama reali parduodamo iš varžytynių turto rinkos kaina. UAB „Inreal“ ataskaitos išvadoje nurodyta vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė, tuo tarpu apelianto pateiktoje UAB „Verslavita“ ataskaitos išvadoje, kaip minėta, nurodyta investicinė vertė, t. y. turto vertė savininkui ar būsimam savininkui siekiant atskirų investavimo ar veiklos tikslų. Iš pastarosios ataskaitos turinio matyti, kad turto vertintojas į vertinamo Objekto investicinę vertę įskaičiavo ne tik Pastato rinkos vertę, bet ir numatomo pastatyti viešbučio investicinę vertę, kuri nustatyta iš apskaičiuotos viešbučio rinkos vertės atėmus statybos ir įrengimo išlaidas, kurios sudarytų 1 400 000 Lt. Tai reiškia, kad vertinime nustatyta investicinė vertė būtų gaunama papildomai investavus nurodytą pinigų sumą. Todėl vadovaujantis UAB „Verslavita“ ataskaitoje nurodyta Objekto investicine verte konstatuoti, kad kreditoriai nustatė aiškiai neteisingą iš varžytynių parduodamo turto pradinę kainą, nėra jokio pagrindo.
Apelianto argumentai, kuriais ginčijama UAB „Inreal“ atlikto turto vertinimo ataskaita, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios ataskaitos išvadoje nurodyta Pastato rinkos vertė yra akivaizdžiai per maža. Visų pirma, paties apelianto pateiktoje UAB „Verslavita“ ataskaitoje nustatyta Pastato rinkos vertė (3 280 000 Lt) yra netgi mažesnė nei kreditorių susirinkime nustatyta pradinė turto pardavimo kaina. Pagal byloje esančius duomenis, pati Janinos Daukšienės TŪB, teikdama nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2013 metus, savo turimą nekilnojamąjį turtą – Pastatą vertino 1 955 000 Lt (2 t., 169 b. l.). Antra, apeliantas akcentuoja tai, kad UAB „Inreal“ ataskaitoje neįvertinta turtinė teisė užstatyti šimtą procentų nuomojamo žemės sklypo. Pats apeliantas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kokia šiuo metu tokios turtinės teisės rinkos vertė, kiek tai galėtų turėti įtakos bendram Pastato kainos pokyčiui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė potencialiems Objekto pirkėjams bus žinoma. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina. Taigi esant keliems potencialiems pirkėjams, jie kainą gali padidinti. Trečia, apeliantas, teigdamas, kad turtas parduodamas per pigiai, nepateikė jokių įrodymų apie potencialius pirkėjus, kurie būtų suinteresuoti įsigyti Pastatą.
Kiti atskirojo skundo argumentai dėl Janinos Daukšienės TŪB narių sunkios finansinės padėties, jų subsidiarios atsakomybės, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas neprieštarauja ekonominei logikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, imperatyviosioms ĮBĮ ar kitų įstatymų normoms. Todėl atmesdamas pareiškėjo skundą, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Trečiasis asmuo UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo pripažinti, kad atskirasis skundas pateiktas nesąžiningai, piktnaudžiaujant savo procesine teise, todėl šis prašymas atmetamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.