Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja I. R. kreipėsi su pareiškimu apie tai, kad 2025 m. sausio 25 d. apie 19:31 val. jos kaimynas G. M. pastatė automobilį ne pagal kelių eismo taisykles. Pareiškėja teigė, jog jai nebuvo galimybės patekti į savo kiemą, nes automobiliu užblokavo kelią.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2025 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena G. M. atžvilgiu nutraukt, konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismo posėdyje pareiškėja I. R. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad atvykę pareigūnai ėmėsi veiksmų patraukti automobilį, kuris, jos teigimu, užstojo pravažiavimą. Paaiškino, jog kieme yra kiekvieno asmens individuali dalis ir bendro naudojimo dalis. Tą dieną grįžusi nebegalėjo įvažiuoti į savo teritoriją. Pažymi, jog G. M. automobilį statosi ant servitutinės, bendro naudojimo, žemės. Pareigūnai remiasi neaiškios datos „google maps“ nuotraukomis, kurios tinkamai neatspindi buvusios situacijos. Jos teigimu pareigūnai nurodė kreiptis į savivaldybę dėl servitutinio kelio užstatymo.

Liudytojas R. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis pradėjo teiseną ir ją nutraukė. Jis peržiūrėjo vaizdo įrašus, visą kitą bylos medžiagą. Kolegos jam nurodė, kad tarpas pravažiuoti ten yra, galima manevruoti, tai taip pat matosi ir vaizdo įrašuose. Nurodo, jog bendravo su G. M., jam G. M. pasakė, kad su kaimyne nebendravo, vengia bendrauti, neigia, jog trukdė pravažiuoti automobiliu. Vaizdo įraše matėsi kieme stovintis automobilis, kuris nebandė išvažiuoti, todėl nebuvo įrodymų, jog automobilis negali pravažiuoti. Buvo remtasi pareiškimu, nebuvo apklausta I. R., taip pat nebuvo apklausti pareigūnai dalyvavę įvykyje. Į įvykio vietą nebuvo papildomai nuvykta vykdant tyrimą.

Liudytojas K. M. teismo posėdyje paaiškino, kad vienas iš G. M. automobilių stovėjo ten, kur negali stovėti ir užstojo kelią. Jis negalėjo išvažiuoti, kai kilo poreikis apie 21.00 val. Pastatytas automobilis užėmė apie pusę servitutinio kelio. Policija atvykusi stūmė automobilį, nes automobilis buvo užstojęs įvažiavimą.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena G. M. atžvilgiu dėl galimai netinkamai pastatyto automobilio. Institucijos 2025 m. vasario 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, konstatavus, kad G. M. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Pareiškėja I. R. su tokiu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesutinka, teigdama, kad nebuvo tinkamai įvertinti pateikti įrodymai, nebuvo nurodyta, kodėl, jei automobilis neužstatė pravažiavimo, pareigūnai ėmėsi veiksmų jį patraukti. Pareiškėja prašo nutarimą panaikinti ir tyrimą tęsti.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nėra pagrįstas, nes priimtas iš esmės neatlikus jokių tyrimo veiksmų, be to, nutarimas visiškai nemotyvuotas. Išvada, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, yra deklaratyvi, nepagrįsta jokia surinktų duomenų analize, jų gretinimu, lyginimu tarpusavyje ir jų vertinimu. Todėl toks nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtoji teisena gali būti nutraukta

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.

Remiantis Kelių eismo taisyklių 150.10. punktu, sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Iš byloje esančių duomenų PRĮR matyti, kad 2025 m. sausio 25 d. apie 21.30 val. I. R. pranešė, kad dėl kaimyno netinkamai pastatyto automobilio ji negali patekti į savo asmeninę teritoriją, iškvietė policiją. Į iškvietimą atvyko ekipažas K1048, kurie įvykio rezultatuose nurodė, kad atvykusiems pareigūnams pranešėja paaiškino, kad automobilis Audi trukdo jai įvažiuoti į savo kiemą ir nurodė kam priklauso minėtas automobilis. Iš (duomenys neskelbtini) išėjusi moteris, vardu D. M., paaiškino, kad automobilis priklauso jai ir jis pats galėjo pariedėti, kadangi nebuvo įjungtas stovėjimo stabdis. Minėtas automobilis buvo pastumtas, kad pranešėja galėtų įvažiuoti į savo kiemą. Nurodyta, kad šiuo metu pareiškimas negautas.

Taip pat matyti, kad iš esmės analogišką informaciją I. R. pateikė teikdama pareiškimą per epolicija sekančią dieną, t. y. 2025 m. sausio 26 d., kur nurodė, jog dėl kaimyno netinkamai pastatyto automobilio negalėjo įvažiuoti į savo kiemą, kad kvietė policiją, kad į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas K1048 (duomenys neskelbtini) Hyundai automobiliu, nurodė, kad dėl užblokuoto servitutinio kelio negalėjo pravažiuoti ir K. M..

Iš liudytojo R. A., pareigūno, atlikusio tyrimą ir priėmusio skundžiamą nutarimą, parodymų ir jo 2025 m. vasario 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vertindamas aplinkybes jokių tyrimo veiksmų iš esmės jis neatliko – apsiribojo tik jau esančia rašytine medžiaga ir jos vertinimu. Liudytojas tik susipažino su rašytiniais įrodymais, t. y. pareiškimu bei PRĮR, ir peržiūrėjo pareiškėjos pateiktą įrašą, taip pat telefonu klabėjo su galimu pažeidėju. Liudytojas nurodė, kad remiantis šiais duomenimis padarė išvadą, kad pažeidimas nebuvo padarytas, tačiau toks tyrimas akivaizdžiai yra neišsamus, nevisapusiškas ir surinktų duomenų akivaizdu nepakanka padaryti išvadą, kad pažeidimas nebuvo padarytas, priešingai, šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pažeidimas buvo padarytas, nes apie tai pranešė pareiškėja, buvo kviesta policija, kuri atvykusi į įvykio vietą net patraukė automobilį, kas jau savaime suponuoja išvadą, kad automobilis buvo galimai pastatytas netinkamai ir trukdė pareiškėjai įvažiuoti ar naudotis savo asmenine teritorija. Esant tokiems duomenims, tam, kad išsiaiškinti tikrąsias faktines aplinkybes, t. y., kur ir kaip įvykio metu buvo pastatytas minimas automobilis, ar jis tikrai trukdė kažkam, nebejotinai buvo būtina surinkti papildomą informaciją, t. y. apklausti į įvykį atvykusius pareigūnus, peržiūrėti jų kūno kamerų įrašus, be to, buvo būtina apklausti pareiškėją I. R., liudytoją, kurį ji nurodė, tačiau nei vienas šių veiksmų nebuvo padarytas.

Atsiliepime nurodoma, kad byloje apskritai nenustatyta, kad kas nors norėjo įvažiuoti į kiemą, kadangi pateiktuose vaizdo įrašuose nefiksuotas nei vienas bandymas įvažiuoti ar išvažiuoti į pareiškėjos kiemą, pareiškėjos teritorijoje, už vartų stovintis automobilis visuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas nejudinamas, tiek iki G. M. paliekant stovėti automobilį, tiek ir atvykus policijos pareigūnams. Visų pirmą, pažymėtina, jog vien to, kad vaizdo įraše nefiksuoti automobiliai, kurie bandytų važiuoti, nepakanka konstatuoti, kad automobilis buvo tinkamai pastatytas ir netrukdė pravažiuoti, nes asmenys, matydami, kad jiems nepavyks pravažiuoti, saugumo sumetimais, saugodami savo ir kitų turtą, gali to net ir nebandyti realiai daryti, kai mato, jog to padaryti saugiai nepavyks.

Atsiliepime taip pat teigiama, jog vaizdo įraše pavadinimu „G. u stato man va iavim mano kiem .mp4“, matyti prieš Pareiškėjos įvažiavimą esantis baltomis linijomis pažymėtas plotas, kuris nebuvo užstatytas, į jį įvažiuoja galimai G. M. vairuojama transporto priemonė, kuri tame plote telpa, manevruoja ir iš jo išvažiuoja. Remdamiesi šiuo faktu pareigūnai teigia, jog identiškai įvažiuoti galėjo ir I. R. automobilis, bei automobilis esantis teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame įraše matoma, kaip automobilis įsuka į minėtą plotą. Sulyginus atliekamą manevrą vaizdo įraše „G. u stato man va iavim mano kiem .mp4“ su automobilio stovėjimo vieta vaizdo įraše „pareig nai stumia M. automobil (1).mp4“, matant tik labai mažą dalį servitutinio kelio, negalima teigti, jog pravažiavimas buvo įmanomas, kadangi nenustatyta kitų galimai pastatytų automobilių buvimo vieta, nepateikta jokia informacija apie pravažiavimo galimybes būtent įvykio metu. Tokią išvadą padaryti buvo galima tik apklausus į įvykį sureagavusius pareigūnus, patikrinus, peržiūrėjus kūno kamerų įrašus, ir gautą informaciją sulyginus su kita jau turima informacija ir duomenimis, tačiau tai nebuvo padaryta. Pateikti „google maps“ vaizdai, nors ir parodo, kaip atrodo teritorija būtent „google maps“ nuotraukos padarymo metu, tai nėra tinkamas įrodymas vertinant pravažiavimo sąlygas būtent įvykio metu. Be to, kaip nurodo pareiškėja, atvykę pareigūnai ėmėsi veiksmų patraukti Audi automobilį, prieš tai paprašius jį patraukti, bet nesant galimybei to padaryti. Šis faktas užfiksuotas 2025 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodoma, jog „automobilis buvo pastumtas, kad pranešėja galėtų įvažiuoti į savo kiemą“. I to kyla pagrįstas manymas, jog šiuo atveju kelias galėjo būti nepravažiuojamas.

Kaip jau minėta, pareigūnai byloje nebuvo apklausti, kūno kamerų medžiagos prie bylos nebuvo pateikta, todėl pilnai įvertinti situaciją galimybių nėra. Be to, pažymėtina, jog pati Pareiškėja, tiriant administracinio nusižengimo bylą, kaip liudytoja taip pat nebuvo apklausta, taip pat nebuvo apklaustas liudytojas K. M., buvo apklaustas tik G. M., jam paskambinus telefonu, kuris nurodė, jog pravažiavimo neužstatė, nors, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, jis asmeniškai, atvykus pareigūnams, nedalyvavo, kadangi, kaip nurodė D. M., buvo neblaivus. Esant šioms aplinkybėms, priimto nutarimo laikyti teisėtų ir pagrįstu nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Asmuo už administracinio nusižengimo padarymą gali būti traukiamas atsakomybėn tik jei nustatomi visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai.

Pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tenka institucijai, priimančiai nutarimą.

Įstatymas įpareigoja visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, nes būtent šios sąlygos ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą realizuoti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir tikslus – tinkamai pritaikyti įstatymą ir patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas skubotai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nesiėmus visų priemonių pašalinti prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias faktines neteisėtos veikos aplinkybes, be to, pačiame nutarime sprendimo nepagrindžiant jokiomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, jokiu surinktų duomenų vertinimu.

Apibendrinant visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2025 m. vasario 5 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, naikintinas kaip nepagrįstas, neteisėtas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

I. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2025 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.