Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. V. įgaliotojo atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2016-06-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. D. surašė administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. 30N-53402793-16 ir nurodė, jog 2016-01-25 13.35 val. Dubysos g. 31, Klaipėdoje, A. V. vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš teritorijos į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, kuri trenkėsi į jo automobilio galą. Įvykio metu apgadinti du automobiliai ir sužalotas kito automobilio vairuotojas, jam sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo nutarimu A. V. už Kelių eismo taisyklių 9, 102 punktų pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį, ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 180 Eur baudą.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutarimu A. V. skundą tenkino iš dalies ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-06-21 nutarimą Nr. 30N-53402793-16 pakeitė. Už teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, A. V. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 144 Eur baudą. A. V. advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutarimą ir bylą A. V. nutraukti. Nurodo, kad su priimtu nutarimui A. V. nesutinka, nes jam inkriminuotų pažeidimų jis nepadarė. Pažymi, kad A. V. įvažiuojant į Dubysos gatvę, nebuvo jokių transporto priemonių, kurioms būtų kliudęs. Autoįvykis įvyko Dubysos g. važiuojant dviem automobiliams, t. y. A. L. vairuojamas automobilis BMW važiavo dideliu greičiu ir ta pačia kryptimi kaip ir A. V. automobilis, todėl įsirėžė į A. V. vairuojamo automobilio galą ir būtent A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o ne A. V.. Būtent didelis A. L. automobilio greitis, aiškiai viršijantis toje vietoje leidžiamą greitį, ir buvo priežastis, dėl ko transporto priemonės susidūrė.Nurodo, kad Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyti bendro pobūdžio reikalavimai eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Tai, kad įvyko šis autoįvykis, rodo, kad ne visi jo dalyviai laikėsi šiame Kelių eismo taisyklių punkte nustatytų reikalavimų. Mano, kad būtent automobilio BMW vairuotojas nesilaikė šio Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų, nes važiavo žymiai didesniu nei toje vietoje buvo galima važiuoti, ir savo dėmesį buvo nukreipęs kitur. Tuo tarpu A. V., išvažiuodamas iš teritorijos į Dubysos g., neturėjo galimybės numatyti, jog kito automobilio vairuotojas vairuoja automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilių susidūrimas įvyko A. V. užbaigus įsukimo į pagrindinį kelią manevrą ir spėjus nuvažiuoti pagrindiniu keliu daugiau nei 30 metrų. Jei automobilio BMW vairuotojas nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tai autoįvykio nebūtų buvę.Pažymi, kad automobilio BMW vairuotojas A. L. taip pat buvo nubaustas administracine tvarka dėl šio autoįvykio už nustatyto greičio viršijimą. Mano, jog tai patvirtina A. V. teiginį, kad būtent dėl šios aplinkybės ir įvyko autoįvykis, o A. V., išvažiuodamas iš šalutinio kelio, neturėjo galimybės numatyti, kad iš toli atvažiuojanti transporto priemonė viršija leistiną toje vietoje nustatytą greitį. Pažymi ir tai, kad tikrasis automobilio BMW greitis nebuvo nustatinėjamas, nes policija apsiribojo A. L. prisipažinimu, kad pastarasis važiavo 60 km per val., gal truputį didesniu greičiu.Advokato manymu, teismas turėjo vadovautis byloje esančiu 2016-05-17 ekspertizės aktu Nr. 11K-188(16). Mano, kad ekspertizės akto išvados leidžia teigti, kad dėl autoįvykio yra kaltas automobilio BMW vairuotojas A. L., nes jeigu A. L. būtų vairavęs atidžiai ir nebūtų viršijęs leistino greičio, būtų turėjęs galimybę išvengti automobilių susidūrimo. Taip teigdamas advokatas dėsto ekspertizės akte pateiktus atstumo, leistino greičio apskaičiavimus.Taip pat skunde akcentuoja, kad pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio nuostatas, administracinė atsakomybė už turto sugadinimą, nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra numatyta tik vairavusiems transporto priemonę asmenims, neturintiems teisės jos vairuoti arba esant neblaiviems.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti. Apeliacinis skundas netenkintinas.Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas A. V. kaltės klausimu, o tai, kad apeliantas ir jo atstovas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams ir išvadoms. Nors A. V. ginčija savo kaltę ir teigia, kad jei automobilio BMW vairuotojas A. L. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tai autoįvykio nebūtų buvę. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas tokius pažeidėjo argumentus laiko nepagrįstais. A. V. kaltę dėl padarytų pažeidimų įrodo ekspertizės aktas 2016-05-17 Nr. 11K-188(16), eismo įvykio vietos schema ir kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad kilę padariniai (transporto priemonių sugadinimas, kito automobilio vairuotojo sužalojimas) yra tiesiogiai susiję su A. V. Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, ir Kelių eismo taisyklių 102 punkto, nustatančio, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), pažeidimais. Kritiškai vertintinas ir apelianto skundo argumentas, jog kaltas yra tik A. L., kuris vairavo savo automobilį nesilaikydamas didžiausio leistino greičio tame kelio ruože ir būtent todėl įvyko eismo įvykį. Apeliantas nurodė, kad jam įvažiuojant į Dubysos gatvę, nebuvo jokių transporto priemonių, kurioms būtų kliudęs. Atkreiptinas dėmesys, kad A. V. į pagrindinį kelią įvažiavo iš teritorijos. Taigi, sukdamas iš teritorijos, apeliantas privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Išsukdamas į kelią iš teritorijos su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalėjo duoti kelią eismo dalyviams. Pirmumo teise šiuo atveju naudojosi automobilio BMW vairuotojas A. L.. Jis važiavo pagrindine Dubysos gatve tiesiai, todėl neprivalėjo įleisti į pagrindinį kelią iš teritorijos sukantį A. V.. Apelianto teiginys, jog jis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, neturėjo galimybės numatyti, kad iš toli atvažiuojanti transporto priemonė viršija leistiną toje vietoje nustatytą greitį, taip pat apeliacinės instancijos teismo vertintinas kritiškai, kadangi atsargumo priemonių prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią turėjo imtis būtent apeliantas, tačiau to nepadarė. O tai, kad nebuvo nustatinėjamas tikrasis automobilio BMW greitis, nepaneigia A. V. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Pažymėtina ir tai, jog A. L. paskirta administracinė nuobauda todėl, kad buvo nustatyta abipusė eismo įvykio dalyvių kaltė dėl sukelto eismo įvykio. A. V. advokato teigimu, teismas turėjo vadovautis byloje esančiu 2016-05-17 ekspertizės aktu Nr. 11K-188(16), nes ekspertizės akto išvados leidžia teigti, kad dėl autoįvykio yra kaltas automobilio BMW vairuotojas A. L.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl A. V. kaltės būtent ir vadovavosi ekspertizės akte 2016-05-17 Nr. 11K-188(16) padarytomis išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akto išvadose pasisakyta ne tik dėl A. L. veiksmų, tačiau nurodyta ir tai, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. V. veiksmai – įvažiavimas į gatvę iš kiemo nedavė kelio gatve važiavusiam automobiliui BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Remdamasis aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad A. V. vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš teritorijos į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, kuri trenkėsi į jo automobilio galą. Įvykio metu apgadinti du automobiliai ir sužalotas kito automobilio vairuotojas. A. V. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 102 punktų reikalavimus. Tačiau šiuo atveju sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad pagal šiuo metu galiojančio ANK 423 straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė už turto sugadinimą, nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra numatyta tik vairavusiems transporto priemonę asmenims, neturintiems teisės jos vairuoti arba esant neblaiviems.Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, ir pažymėjo, jog įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis, BK 3 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas nusprendė, kad A. V. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 127 straipsnio 1 ir 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 3 straipsnyje numatytas tik ANK galiojimo laikas, t. y. nustatytas bendras principas, jog pasikeitus nors vienai ANK normai, pagal šio straipsnio 2 dalį švelninantis ar panaikinantis įstatymas, galiojęs iki jo pakeitimo, turi grįžtamąją galią ir priešingai, sunkinantis asmens padėtį neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 2, 3 dalys). Esant ginčui dėl dviejų skirtingų įstatymų (ANK ir ATPK) taikymo, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, įtvirtinančiu ANK ir ATPK taikymą, įsigaliojus naujajam ANK, o ne taip, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. A. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pastebėtina, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti, blaivaus ir neapsvaigusio asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ANK yra įtvirtintas 423 straipsnis, kuris, be kita ko, reglamentuoja, kad „Neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia <...> (1 dalis)“; „Neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia <...> (3 dalis)“. Minėtas straipsnis neapima situacijos, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), padaro asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir nevengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pat po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartojęs alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. A. V. teisę vairuoti transporto priemones įvykio metu turėjo, nenustatyta, kad jis būtų neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar atitiktų kitas ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes, todėl šiuo atveju veikos perkvalifikavimas pagal ANK 423 straipsnį negalimas. Kita vertus, ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse (ANK 417 straipsnio 8 dalis). Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 102 punkte nustatyta, kad vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Atsižvelgiant į tai, kad A. V. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai neidentifikuoti atskiruose ANK straipsniuose, jo veika atitinka ir kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ir užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 417 straipsnio 8 dalyje mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis, be to, nenumatyta galimybė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, A. V. veiksmai iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 Eur iki 289 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 579 iki 868 Eur. ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą šiuo atveju atitinka ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 600 iki 850 Eur. ANK 423 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų. Šiuo atveju matyti, kad pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį atsakomybė numatyta griežtesnė negu pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį ši veika neperkvalifikuojama.Perkvalifikavus A. V. padarytą nusižengimą pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį, turi būti iš naujo išspręstas nuobaudos skyrimo klausimas. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuobaudų už pažeidimus A. V. skyrimo klausimą, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai A. V. skyrė sankcijoje numatytas minimalias baudas. Atsižvelgiant į pasikeitusį A. V. veiksmų kvalifikavimą, kai ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcija yra švelnesnė, A. V. skirtina taip pat minimali ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose numatyta administracinė nuobauda. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda A. V. skirtina neperžengiant ATPK 127 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų.

14. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo netenkina, pripažįsta, kad apylinkės teismas tiek A. V. kaltės klausimu, tiek bausmės jam individualizavimo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kita vertus, dėl pasikeitusio įstatymo, kuris švelnina pažeidėjo atsakomybę, skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

A. V. įgaliotojo atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimą pakeisti:

A. V. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti jam 10 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. V. galutinę subendrintą nuobaudą – 144 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.