Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visi keliai“ atstovei advokato padėjėjai Eglei Pranckūnienei,

atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Hegelmann transporte“ atstovui advokato padėjėjui Michail Bron,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Visi keliai“ ieškinį atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė UAB ,,Hegelmann transporte“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 3982,25 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Visi keliai“ ir trečiasis asmuo UAB „Hegelmann transporte“ sudarė krovinių vežimo organizavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu trečiasis asmuo pateikė ieškovei užsakymą (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo maršrutu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Visi keliai“ autovežiu pervežė krovinį - visiškai naujus lengvuosius automobilius Citroen - maršrutu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) CMR važtaraštį. Atvežus ir iškraunant krovinį iš autovežio, iškrovimo metu ieškovės vairuotojas apgadino automobilį Citroen Berlingo, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio apgadinimas buvo užfiksuotas fotografijose, taip pat gavėjo, priimant krovinį, ir pridėtas prie CMR važtaraščio. Dėl apgadinto krovinio ieškovei buvo pateikta trečiojo asmens UAB „Hegelmann transporte“ pretenzija, kuria reikalaujama atlyginti 5482,25 Eur žalą, žalos dydį sudaro sugadinto automobilio remonto išlaidos, taip pat automobilio nuvertėjimas, kadangi apgadinto ir suremontuoto automobilio nebegalima parduoti kaip visiškai naujo, automobilio gabenimo, dokumentų, vertės perskaičiavimo išlaidos. Ieškovė žalą pagal pretenziją dėl krovinio apgadinimo bei jo vertės sumažėjimo sudengė su mokėjimais už pervežimo paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) tarpusavio užskaitymo aktą. Ieškovė UAB „Visi keliai“ draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį apdraudžiama vežėjo atsakomybė pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau - CMR konvencija), 300 000 Eur sumai apdraudžiama draudėjo rizika pagal pretenzijas dėl krovinio apgadinimo ar praradimo pagal 1956 m. CMR konvenciją. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, draudimo bendrovę, dėl draudimo išmokos bei pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, tarp jų ir krovinio gavėjo Prancūzijoje atliktą apgadinto automobilio ekspertizę, kuria nustatyta, jog krovinio gavėjas dėl krovinio sugadinimo patyrė 5407 Eur žalą, kurią sudaro 4122 Eur automobilio prekinės vertės sumažėjimas, kadangi dėl sugadinimo bei remonto automobilis iš naujo perkvalifikuotas į naudotą, 785 Eur automobilio remonto išlaidos, gabenimo išlaidos 100 Eur, dokumentų išlaidos 200 Eur, vertės perskaičiavimo išlaidos 200 Eur. Draudikas (duomenys neskelbtini) įvykį, kurio metu pristačius krovinį pastebėta, kad krovinys, t.y. lengvasis automobilis Citroen Berlingo, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas, (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažino draudžiamuoju, sutiko atlyginti sugadinto automobilio remonto išlaidas 785 Eur, gabenimo išlaidas 100 Eur, dokumentų išlaidas 200 Eur bei vertės perskaičiavimo išlaidas 200 Eur, tačiau kadangi šios išlaidos sudarė 1285 Eur ir neviršijo 1500 Eur išskaitos pagal draudimo sutartį, jokia draudimo išmoka ieškovei išmokėta nebuvo, tuo tarpu apgadinto automobilio vertės sumažėjimo išlaidų draudimo bendrovė nepripažino, kadangi ieškovė tariamai nepateikė svarių įrodymų dėl vertės netekimo. 2020 m. vasario 7 d. sprendimu atsakovas perskaičiavo draudimo išmoką, vadovaudamasis turto vertintojo M. L. 2020 m. vasario 6 d. pažyma dėl automobilio prekinės vertės netekimo, kuria nustatė, jog automobilio prekinės vertės netekimas sudaro 395,71 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė jai iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 3982,25 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3982,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2456,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi apelianto (atsakovo) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikęs materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės (nenustatė, ar pagrįstai ir ar pagrįsto dydžio žalą atlygino ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Hegelmann transporte“, dėl to negalėjo pagrįstai nuspręsti, ar yra pagrindas priteisti ieškovės reikalaujamą draudimo išmoką ir patenkinti kitus ieškinyje pareikštus reikalavimus, o pagal byloje surinktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas esant žalos atlyginimo pagrindus, numatytus CMR konvencijoje, nepagrįstai taikė šios teisės normos nuostatas, kadangi krovinio siuntėjas ir gavėjas buvo tos pačios šalies (Prancūzijos) teritorijoje.

Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 3982,25 Eur draudimo išmoką, 6 % procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, nurodė, jog dėl prievolės atlyginti žalą ir dydžio turi būti nuspręsta pagal žalos padarymo vietos – Prancūzijos teisės normas, kadangi šioje šalyje buvo padaryta ir atlyginta žala (žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007, 2007 m. liepos 11 d., Dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“), 4 straipsnio 1 dalį). Todėl, kaip jau pradiniame ieškinyje buvo nurodžiusi ieškovė, tokie draudimo bendrovės veiksmai, kai Prancūzijoje pervežto ir vežėjo apgadinto krovinio žalos dydžiui nustatyti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojančiais automobilio prekinės vertės netekimą Lietuvoje visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Ieškovės ir atsakovo pasirašytoje draudimo sutartyje nurodyta, kad apdraustos rizikos apima pretenzijas dėl krovinių apgadinimo ar praradimo, vadovaujantis 1956 m. CMR konvencija, finansinius nuostolius, atsakomybę prieš trečiuosius asmenis už žalą padarytą vežamu kroviniu, krovinio gelbėjimo išlaidas. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pervežimo metu įvykusį automobilio apgadinimą pripažino draudžiamuoju įvykiu, taigi atsakovui kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką, nagrinėjamu atveju draudikas pripažino, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į draudimo išmoką, tačiau nesutiko su ieškovės nurodyta ir dokumentais pagrįsta prekinės vertės netekimo suma. Ieškovė dėl draudžiamojo įvykio atlygino 5482,25 Eur žalą ir pateikė draudikui (atsakovui) visus, tiek žalos faktą, tiek ir žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, atsakovui buvo pateiktas CMR važtaraštis, patvirtinantis sugadinto automobilio pervežimo faktą, taip pat krovinio priėmimo aktas, kuriame nurodyti krovinio, t.y. vežto automobilio apgadinimai, apgadinto automobilio fotografijos, automobilio gavėjo Prancūzijoje atlikta krovinio apgadinimo ekspertizė, kurioje nurodomos tiek automobilio remonto išlaidos, tiek ir vertės sumažėjimas, visi nuostolių atlyginimą krovinio gavėjui patvirtinantys dokumentai, sąskaitos faktūros bei tarpusavio įskaitymo aktai, todėl vežėjas, t.y. ieškovė, prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus bei atlygino žalą už apgadintą krovinį. Kadangi vežėjas savo civilinę atsakomybę pagal pretenzijas dėl krovinio sugadinimo buvo apdraudęs, o draudikas įvykį pripažino draudžiamuoju, ieškovė visiškai pagrįstai tikėjosi, jog ši žala jai bus kompensuota, išmokant draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, kadangi atsakovui buvo pateikti visi tiek žalos faktą, tiek ir nuostolių dydį pagrindžiantys dokumentai. Todėl atsakovui atsirado pareiga sumokėti draudėjui (t. y. ieškovei) draudimo išmoką, lygią atlygintos žalos 5482,25 Eur ir besąlyginės 1500 Eur išskaitos skirtumui - 3982,25 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, nurodo, kad Prancūzijos Civilinio kodekso 1782 straipsnyje reglamentuojama, kad sausumos ir vandens vežėjai yra atsakingi už patikėtų daiktų saugojimą ir išsaugojimą, jiems taikomi tokie pat įsipareigojimai, kaip ir užeigų savininkams, kurie apibrėžti indėlių ir turto arešto skyriuje. 1784 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad jie (vežėjai) atsako už jiems patikėtų daiktų praradimą ir sugadinimą, nebent įrodo, kad praradimai ar sugadinimai įvyko dėl įvykio, kurio neįmanoma išvengti, ar nenugalimos jėgos. Prancūzijos Transporto kodekso L1432-1 straipsnis reglamentuoja, kad kelių, upių ir oro transporto sutartims taikomos Prekybos (komercinio) kodekso L. 133-1 - L. 133-9 straipsnių nuostatos. Prancūzijos Prekybos (komercinio) kodekso L 133-1 straipsnyje nurodyta, kad vežėjas yra atsakingas už gabenamų daiktų praradimą, išskyrus force majeure atvejus. Jis yra atsakingas už žalą, išskyrus padarytą dėl būdingo daikto trūkumo ar dėl nenugalimos jėgos. Bet kuri priešinga išlyga, įterpta į važtaraštį, kainoraštį ar bet kurį kitą dokumentą, yra negaliojanti. Iš nurodytų Prancūzijos civilinio kodekso nuostatų akivaizdu, kad pagal Prancūzijos teisę, kaip ir pagal CMR konvenciją ar Lietuvos Respublikos teisės aktus, vežėjas yra atsakingas už kroviniui padarytą žalą, t. y. Prancūzijos teisės aktai taip pat įtvirtina griežtąją (objektyviąją) vežėjo sutartinę atsakomybę: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių (force majeure). Ieškovė kaip vežėja, gabendama krovinį pagal trečiojo asmens pateiktą krovinių pervežimo užsakymą, buvo materialiai atsakinga už jai patikėtą turtą krovinio transportavimo metu ir kadangi jį sugadino, turėjo prievolę atlyginti žalą krovinio gavėjui. Jau priimdamas krovinį, krovinio gavėjas pareiškė pretenziją dėl krovinio žalos, automobilio apgadinimai užfiksuoti fotografijose, krovinio gavėjas padarė įrašą CMR važtaraštyje bei pridėjo prie CMR važtaraščio krovinio sugadinimo aktą, kuriame užfiksuoti konkretūs pažeidimai, buvo atlikta ir vežėjui pateikta nepriklausoma ekspertizė žalos dydžiui dėl krovinio sugadinimo Prancūzijoje nustatyti. Prancūzijos teisės aktai nereglamentuoja žalos dydžio, taip pat nėra valstybės lygmeniu nustatyto reglamentavimo prekinės vertės sumažėjimui nustatyti. Ieškovė kreipėsi į Prancūzijoje praktikuojantį advokatą su prašymu pateikti konsultaciją, ar nustatant dėl automobilio sugadinimo padarytą žalą Prancūzijoje būtų vadovaujamasi Prancūzijoje atlikta DEKRA ekspertize, ar vežėjo iškrovimo metu apgadintas automobilis pagrįstai perkvalifikuotas iš naujos į naudotą transporto priemonę. Prancūzijoje praktikuojantis advokatas F. B. pateikė teisinę nuomonę, pagrįstą Prancūzijos teismų praktika. Teisinėje nuomonėje pirmiausia nurodoma, kad pagal Prancūzijos kasacinio teismo, kuris yra aukščiausia bendrosios kompetencijos Prancūzijos teisminė institucija, 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 04-20432, užsakant naują daiktą tikimasi gauti naują, visiškai nesugadintą daiktą, taigi, principas labai aiškus: nuo to momento, kai transporto priemonė sugadinama, nors ir nežymiai, ji nebegali būti parduodama kaip nauja transporto priemonė. Iš šio sprendimo daroma išvada, kad ekspertinių paslaugų bendrovės DEKRA sprendimas naują transporto priemonę klasifikuoti kaip naudotą, CITROEN BERLINGO transporto priemonės atveju Prancūzijos pozityviosios teisės požiūriu nėra diskutuotinas. Transporto priemonę sugadinus atsiradusi žala jokiu būdu negali būti apribota vien remonto išlaidomis, būtina įtraukti finansinius nuostolius, kylančius dėl to, jog transporto priemonės neįmanoma parduoti kaip naujos. Antra, Prancūzijos teisėje nėra jokios skalės, kurią turėtų naudoti bylą iš esmės nagrinėjantys teisėjai, kurie civilinės atsakomybės srityje žalą turi vertinti in concreto, remdamiesi visiško žalos atlyginimo principu. Tam atlikti teisėjai paprastai vadovaujasi neteismine ar teismine tvarka atliktų ekspertizių ataskaitomis. Byloje ekspertizę neteismine tvarka atliko nacionaliniu mastu veikianti bendrovė DEKRA, kuri specializuojasi teikdama paslaugas automobilių srityje, viena jų - ekspertizės. Neturi jokių priežasčių suabejoti tokio eksperto išvadomis nei ekspertizės objektyvumu. Šiuo atveju bendrovės DEKRA nustatytas vertės sumažėjimas atrodo visiškai pasvertas ir adekvatus: ginčą pateikus nagrinėti Prancūzijos teismui yra didelė tikimybė, kad šis patvirtintų 20 proc. vertės sumažėjimą. Bet kokiu atveju aišku, kad Prancūzijos teismas šiuo atveju patvirtintų didelį vertės sumažėjimą ir laikytųsi šalių ar draudikų įgalioto (neteismine ar teismine tvarka atliktos ekspertizės) eksperto išvadų. Kadangi DEKRA ekspertizė atlikta Prancūzijoje, nepriklausomų ekspertų, joje apskaičiuotas automobilio Citroen Berlingo vertės sumažėjimas Prancūzijoje, kaip matyti iš Prancūzijoje veiką vykdančio advokato teisinės nuomonės, pagrindo abejoti DEKRA ekspertų išvadomis bei objektyvumu nėra, akivaizdu, kad draudikas neturėjo jokio teisinio pagrindo sumažinti draudimo išmoką dėl krovinio pažeidimo. DEKRA ir Lietuvos teismų praktikoje pripažinta kaip viena didžiausių pasaulyje transporto priemonių ir techninių sistemų patikros įmonių (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-265-459/2019, Kauno apygardos teismo 2018-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-264/2018, Panevėžio apygardos teismo 2017-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-326-212/2017 ir kitos), todėl nėra jokio pagrindo abejoti DEKRA Prancūzijoje atliktos ekspertizės/vertinimo objektyvumu ar patikimumu. Atsakovo veiksmai dėl žalos už krovinio sugadinimą kompensacijos sumą skaičiuojant ne pagal automobilio vertės sumažėjimą Prancūzijoje ir vadovaujantis Prancūzijoje teisiniu reglamentavimu, o pagal Lietuvos teisės aktus yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi bei prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išaiškinimams byloje.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su ieškovės įrodinėjamu prekinės vertės netekimo dydžiu (20 proc. nuo naujo automobilio kainos). Aptariamas 20 proc. naujo automobilio nuvertėjimas automatiškai buvo taikomas UAB „Hegelmann transporte“ (sutartiniai santykiai su krovinio siuntėju (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, vėliau - atitinkamai ieškovės atžvilgiu (sutartiniai santykiai su UAB „Hegelmann transporte“ pagal Krovinio pervežimo užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) punktą, kuriame nurodyta, jog vežėjas patvirtina, kad yra susipažinęs su <...> (duomenys neskelbtini) <...> krovimosi instrukcijomis bei automobilių nuvertėjimo taisyklėmis). Šias nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu pripažino tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Hegelmann transporte“. Darytina išvada, kad DEKRA ekspertizėje automobilio prekinės vertės netekimo dydis 20 proc. yra numatytas tarp šalių (krovinio siuntėjo - ekspeditoriaus - faktinio vežėjo) sudarytuose susitarimuose ir/ar tarpusavyje prisiimtuose įsipareigojimuose. Atsakovas, kaip ieškovės draudikas, yra įsipareigojęs atlyginti įrodymais pagrįstą, objektyviai nustatytą žalą, bet nei pagal draudimo sutartį, nei pagal jos sudedamąją dalį - Taisykles, atsakovas nėra įsipareigojęs atlyginti tokią žalą, kurios dydis yra tarp krovinio siuntėjo ir vežėjų iš anksto susitartas. Taip pat kurios dydis, pagrįstai tikėtina, apima ir sutartinę baudą vežėjui už krovinio sugadinimą. Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tarp krovinio siuntėjo - ekspeditoriaus - faktinio vežėjo esantys susitarimai, įskaitant prekinės vertės netekimo procento dydį, teisiškai saisto ir įpareigoja tik šiuos susitarimus sudariusias šalis, bet ne draudimo bendrovę, kuri jokiu statusu atitinkamuose susitarimuose nedalyvavo. Atsakovas per savo užsienio partnerius kreipėsi į Prancūzijos teismo ekspertą C. R. Ekspertizės ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sertifikuotas automobilių ekspertas nurodė, kad jeigu automobilis bus remontuojamas pagal DEKRA ataskaitoje pateiktą metodiką, tokiu atveju automobiliui taikytinas 15 proc. nuvertėjimas (prekinės vertės netekimas). Atsižvelgiant į Prancūzijos teismo eksperto išvadą bei tai, kad naujas automobilis Citroen Berlingo pagal gamintojo pateiktą sąskaitą kainuoja 20 610 Eur, darytina išvada, kad jo vertės sumažėjimas (15 proc.) sudaro 3091,50 Eur (be PVM).

Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovas atsiliepimu pripažįsta ieškinio dalį 2695,79 Eur sumai. Atsakovo ekspertas nurodo, kad, įvertinęs vienintelę nuotrauką ir DEKRA ekspertizę, jis siūlo taikyti 15 proc. nuvertėjimą automobiliui, o ne konstatuoja, kad taikytinas 15 proc. prekinės vertės sumažėjimas. Ieškovė krovinio gavėjui kompensavo būtent 20 proc. arba 4122 Eur prekinės vertės sumažėjimą, dėl ko faktiškai patyrė išlaidas ir pateikė atsakovui visus, nuostolių, tarp jų ir prekinės vertės sumažėjimo, atlyginimą krovinio gavėjui patvirtinančius dokumentus, bei atlygino žalą už apgadintą krovinį. Atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo sumažinti draudimo išmoką dėl krovinio pažeidimo.

Atsakovas triplike teigia, kad ieškovė patikslintame ieškinyje yra nurodžiusi, kad Prancūzijoje nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų prekinės vertės sumažėjimo apskaičiavimą, jo metodiką, todėl darytina išvada, kad prekinės vertės dydžio nustatymas yra konkretaus turto vertintojo (eksperto) dispozicija. Žalos bylos administravimo metu UAB „Hegelmann transporte“ elektroniniame laiške, skirtame draudimo bendrovei, buvo nurodžiusi, kuo vadovaujantis buvo nustatytas prekinės vertės netekimo procentas (20 proc.), pacituodamas ištraukas iš „standartinių nuvertėjimo taisyklių“. Atitinkamai atsakovas kreipėsi į savo partnerius Prancūzijoje su prašymu nustatyti paminėtų „standartinių nuvertėjimo taisyklių“ juridinę galią, jį išleidusį subjektą. Atsakovas buvo informuotas, kad aptariamos „standartinės nuvertėjimo taisyklės“ yra viešai prieinamos internete, įskaitant ir UAB „Hegelmann transporte“ elektroniniame laiške cituotus taisyklių 1.1., 1.2.punktuose ir kurios yra ne kas kita, kaip (duomenys neskelbtini) (krovinio siuntėjo) nustatytos ir taikomos taisyklės visiems vežėjams, sukėlusiems žalą, gabenant (duomenys neskelbtini) naujus automobilius; taisyklės taikomos neatsižvelgiant į tai, ar automobiliai buvo gabenami Prancūzijoje, ar tarptautiniu mastu. Taigi aptariamose taisyklėse esantis 20 proc. dydžio naujo automobilio nuvertėjimo procentas yra taikomas automatiškai visiems vežėjams, apgadinusiems naują automobilį, dėl to šis procentas yra pagrįstai perkeltas į DEKRA ekspertizę, kaip taikytinas (duomenys neskelbtini) pasamdyto vežėjo atžvilgiu. DEKRA ekspertizėje nurodytas automobilio nuvertėjimas (20 proc.) yra ne kas kita, kaip eksperto tiesiog pritaikytas tarp (duomenys neskelbtini) ir jos vežėjų iš anksto susitartas naujo automobilio nuvertėjimo dydis jo sugadinimo atveju, tačiau tai automatiškai nereiškia (CPK 179 straipsnis), kad aptariamas 20 proc. yra taikomas ir draudimo bendrovės atžvilgiu. Kaip buvo nurodyta atsiliepime į patikslintą ieškinį, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje per savo užsienio partnerius kreipėsi į Prancūzijos teismo ekspertą C. R., kuris Ekspertizės ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jo nuomone, automobiliui taikytinas 15 proc. nuvertėjimas (prekinės vertės netekimas). Atsižvelgiant į Prancūzijos teismo eksperto išvadą bei tai, kad naujas automobilis Citroen Berlingo pagal gamintojo pateiktą sąskaitą kainuoja 20 610 Eur, darytina išvada, kad jo vertės sumažėjimas (15 proc.) sudaro 3091,50 Eur (be PVM).

2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko patikslintame ieškinyje nurodytus motyvus. Ginčo, kad tai draudiminis įvykis, nėra. Ginčas kyla dėl apgadinto krovinio prekinės vertės sumažėjimo. Ieškovė pateikė visus žalą pagrindžiančius dokumentus (CMR ir kt.). Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes neva vertės sumažėjimas nepagrįstas. Atsakovas atliko vertinimą Lietuvoje, bet turi būti vertinama pagal Prancūzijos teisę. Pagal Prancūzijos teisę vežėjai atsakingi už sugadintą krovinį. Ginčas dėl žalos dydžio. Ieškovė grindžia DEKRA ekspertize, kuri turi teisę atlikti tokią ekspertizę, taip pat advokato išvada. Nėra žalos apskaičiavimo metodikos Prancūzijos teisėje. Nustatoma pagal ekspertizę. Atsakovas pateikė Prancūzijos ekspertizę, kurioje nurodoma (siūlo) 15 proc. nuvertėjimą, atliko pagal vieną stogo nuotrauką ir DEKRA ekspertizę. Pažymėjo, kad DEKRA ekspertizė atlikta iškart po įvykio, „gyvai“. Atsakovės pateikta ekspertizė neturi didesnės įrodomosios galios prieš DEKRA ekspertizę. Teiginys, kad 20 proc. vertės sumažėjimas buvo sutartas, nepagrįstas, nes DEKRA nenurodoma, kad dydis sutartinis. Ieškovei užklausus DEKRA dėl 20 proc. sumažinimo, pateiktas atsakymas, kad buvo įvertinti remonto darbai (dideli pažeidimai, darbai truko 6 val.). Skaičiavo pagal remonto darbus, o ne dėl sutartinio susitarimo. DEKRA skaičiavime nurodyta 5407 Eur, o atlygino ieškovė 5482,25 Eur, nes atlygino pagal sąskaitą, kokią gavo iš trečiojo asmens, taip pat žalos administravimo mokestį.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus. DEKRA suma 5407 Eur lygi žalai, nuo kurios gali būti skaičiuojama išmoka, bet ieškovė prašo daugiau, į sumą įeina ir žalos administravimo mokestis. Dėl 75,25 Eur ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes privalėjo pagal sutartį atlyginti, nesusiję su žalos dydžio apskaičiavimu. Draudikas tokių sumų neatlygina. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sumokėjo 180,71 Eur; (duomenys neskelbtini) – 2695,79 Eur. Taigi ginčo suma yra 1050,30 Eur. Nėra ginčo, kad konkretaus metodo, kaip suskaičiuoti vertės sumažėjimą, nėra. Pagal DEKRA – 20 proc. Atsakovas mano, kad 20 proc. paimta iš standartinių sąlygų. Draudikas nėra sutartinių santykių dalyvis. Vilniaus apygardos teismas nurodė skaičiuoti pagal Prancūzijos teisę, turi būti vertinama, kodėl 20 proc. nuvertėjimas. Advokato nuomonė nėra lygi ekspertizei, tai tik teisininko nuomonė. Nėra ginčo, kad DEKRA ekspertizė tinkama. Atsakovas kreipėsi į ekspertą, buvo pateikta ir DEKRA ekspertizė, iš kurios matosi, kas buvo remontuojama. Ekspertas 15 proc. nurodė įvertinęs DEKRA duomenis. Tuo vadovaujantis atsakovas išmokėjo draudimo išmoką.

Trečiojo asmens atstovas posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad į žalos sumą įtrauktas ir žalos administravimo mokestis (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Žalos administravimo kaštai susiję su žala. 75 Eur įtrauktini į bendrą žalos sumą. Atsakovo pozicija kito proceso metu. Dėl vertės sumažėjimo skirtumas 5 proc. DEKRA vadovavosi pagal Prancūzijos standartus – automobilis buvo naujas; paprastas taisymas, sugadinimas ir 30 proc. sumažėja vertė (visuotinai žinoma aplinkybė). Turi būti taikoma 20 proc., nes tai pirminė išvada. DEKRA nenurodė, kad 20 proc. yra pagal sutartį, tai yra standartas. DEKRA išvada nėra paneigta. DEKRA – tarptautinė ekspertų asociacija, veikia visoje Europoje. Išvada pagrįsta, nėra pagrindo netaikyti 20 proc. nuvertėjimą.

Ieškovės atstovė advokato padėjėja baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad 20 proc. vertės sumažėjimas yra pagrįstas DEKRA ekspertize, kurioje nenurodyta, kad sutartinis dydis (neįrodė to ir atsakovas). Jei būtų sutartinis, nebūtų reikėję ekspertizės, bet gavėjas užsakė nepriklausomą ekspertizę, kuri patvirtino 20 proc. nuvertėjimą, pridėtas eksperto paaiškinimas. Draudikas stengėsi išvengti išmokos mokėjimo, ją minimizuoti, vis reikalavo naujų dokumentų. Ieškovė pagrindė žalos dydį (papildomi 75 Eur dėl ikiteisminės žalos administravimo). Bylinėjimosi išlaidas sąlygojo atsakovo vengimas išmokėti, užtruko bylinėjimasis. Pripažino 70 proc., todėl turi būti atlyginamos visos išlaidos. Prašo priteisti draudimo išmoką, minusavus sumokėtas sumas. Reikalauja sumažintos sumos.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja baigiamojoje kalboje nurodė, kad draudimo bendrovės įsipareigojimai apibrėžiami draudimo sutartyje. Apmokėta, kas susiję su DEKRA. Atsakovas teikė užklausas elektroniniu paštu, iš kur atsirado 20 proc., ieškovė nurodė (duomenys neskelbtini) taisykles. Draudikas prašė nurodyti, kokia kaina pardavė, negavo atsakymo. Automobilis gali būti parduotas už tą pačią kainą. Nurodė, kad labai didelės bylinėjimosi išlaidos – apeliacinės instancijos teisme nelaimėjo abi šalys. Sąskaitose įvardina teisines paslaugas, neaišku, ar susiję su šia byla. Dėl 556,60 Eur nėra apmokėjimo dokumento.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs UAB „Visi keliai“ civilinę atsakomybę Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), draudimo polise numatyta, kad besąlyginė išskaita pretenzijoms dėl krovinio ar jo dalies apgadinimo pagal CMR konvenciją – 10 proc., bet ne mažiau kaip 1500 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Visi keliai“ ir trečiasis asmuo UAB „Hegelmann transporte“ sudarė krovinių vežimo organizavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu trečiasis asmuo pateikė ieškovui užsakymą (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo maršrutu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Visi keliai“ autovežiu pervežė krovinį - naujus lengvuosius automobilius Citroen - maršrutu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) CMR važtaraštį, kurių vieną – Citroen Berlingo, pristatymo krovinio gavėjui metu apgadino vežėjo vairuotojas, sugadindamas automobilio stogą. Krovinio gavėjas atliko automobilio ekspertizę Prancūzijoje įmonėje DEKRA, kuri nustatė, jog automobilio vertės sumažėjimas Prancūzijoje sudaro 20 proc. nuo naujo automobilio kainos. Kadangi naujas automobilis Citroen Berlingo pagal gamintojo pateiktą sąskaitą kainuoja 20 610 Eur, jo vertės sumažėjimas sudaro 4122 Eur (be PVM), ekspertizėje apskaičiuotos ir automobilio remonto išlaidos – 785 Eur, gabenimo išlaidos 100 Eur, dokumentų išlaidos 200 Eur bei vertės perskaičiavimo išlaidos 200 Eur, iš viso – 5407 Eur. Ieškovė papildomai atlygino su pretenzijos pateikimu susijusias išlaidas, t. y. trečiajam asmeniui UAB „Hegelmann transporte“ iš viso ieškovė dėl krovinio apgadinimo atlygino 5482,25 Eur žalą dėl krovinio apgadinimo bei jo vertės sumažėjimo. Ieškovė kreipėsi į draudiką (atsakovą) dėl draudimo išmokos, tačiau draudikas, (duomenys neskelbtini) įvykį (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažinęs draudžiamuoju, sutiko atlyginti sugadinto automobilio remonto išlaidas 785 Eur, gabenimo išlaidas 100 Eur, dokumentų išlaidas 200 Eur bei vertės perskaičiavimo išlaidas 200 Eur, tačiau kadangi šios išlaidos sudarė 1285 Eur ir neviršijo 1500 Eur išskaitos pagal draudimo sutartį, draudimo išmoka ieškovei išmokėta nebuvo. 2020 m. vasario 7 d. sprendimu atsakovas perskaičiavo draudimo išmoką, vadovaudamasis turto vertintojo M. L. 2020 m. vasario 6 d. pažyma dėl automobilio prekinės vertės netekimo, kuria nustatė, jog automobilio prekinės vertės netekimas sudaro 395,71 Eur, todėl (duomenys neskelbtini) ieškovei sumokėjo 180,71 Eur. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsakovas pripažino ieškinio dalį dėl 2695,79 Eur, (duomenys neskelbtini) ieškovei sumokėjo 2695,79 Eur.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) įvykis, kurio metu ieškovės UAB „Visi keliai“ vairuotojas apgadino autovežiu pervežamą naują lengvąjį automobilį Citroen Berlingo, yra draudžiamasis, o ieškovė turi teisę į draudimo išmoką. Ieškovė atlygino trečiajam asmeniui 5482,25 Eur žalą, todėl, minusavus išskaitą, prašė priteisti 3982,25 Eur draudimo išmoką. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino dalį ieškinio reikalavimų, sumokėjo 2876,50 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti draudimo išmoką, minusavus sumokėtas atsakovo sumas.

Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio, t. y. dėl sugadinto naujo automobilio vertės sumažėjimo ir žalos administravimo išlaidų. Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, ginčo suma yra 1105,75 Eur.

Nustatyta, kad ieškovė trečiajam asmeniui atlygino 5482,25 Eur žalą, kuri susideda iš automobilio vertės sumažėjimo – 4122 Eur, automobilio remonto išlaidų – 785 Eur, gabenimo išlaidų – 100 Eur, dokumentų išlaidų – 200 Eur, vertės perskaičiavimo išlaidų – 200 Eur, žalos administravimo išlaidų – 75,25 Eur.

Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje nurodytus išaiškinimus, byloje spręstina, ar pagrįstai ir ar pagrįsto dydžio žalą atlygino ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Hegelmann transporte“.

Ginčo eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, todėl žalos atlyginimo pagrindo ir dydžio, kas lemia draudimo išmokos sumokėjimo pagrindą ir dydį, nustatymui taikytina žalos padarymo vietos – Prancūzijos teisė (CPK 808 straipsnis). Ieškovė byloje pateikė informaciją apie Prancūzijoje taikytinos teisės nuostatas, Prancūzijoje praktikuojančio advokato teisinę nuomonę dėl ginčo, kurioje pateikta aktuali ginčui teismų praktika, žalos dydį grindė Prancūzijoje įmonėje DEKRA atlikta automobilio ekspertize. Ieškovės pateikta informacija apie užsienio teisės turinį neužkirto kelio atsakovui teikti įrodymus ir įrodinėti kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieškovė, tačiau atsakovas procesine teise teikti įrodymus nepasinaudojo (CPK 42 straipsnis). Atsakovas, nesutikdamas su DEKRA ekspertizės metu nustatytu automobilio vertės sumažėjimu (20 procentų), pateikė Prancūzijos teismo eksperto Ekspertizės ataskaitą, kurioje siūloma taikyti 15 procentų nuvertėjimą.

Prancūzijos civilinio kodekso 1782 straipsnyje reglamentuojama, kad sausumos ir vandens vežėjai yra atsakingi už patikėtų daiktų saugojimą ir išsaugojimą, jiems taikomi tokie pat įsipareigojimai, kaip ir užeigų savininkams, kurie apibrėžti indėlių ir turto arešto skyriuje. Prancūzijos civilinio kodekso 1784 straipsnyje nurodyta, kad vežėjai atsako už jiems patikėtų daiktų praradimą ir sugadinimą, nebent įrodo, kad praradimai ar sugadinimai įvyko dėl įvykio, kurio neįmanoma išvengti, ar nenugalimos jėgos. Prancūzijos transporto kodekso L1432-1 straipsnis reglamentuoja, kad kelių, upių ir oro transporto sutartims taikomos Prekybos (komercinio) kodekso L. 133-1 - L. 133-9 straipsnių nuostatos. Prancūzijos prekybos (komercinio) kodekso L.133-1 straipsnyje nurodyta, kad vežėjas yra atsakingas už gabenamų daiktų praradimą, išskyrus force majeure atvejus. Jis yra atsakingas už žalą, išskyrus padarytą dėl būdingo daikto trūkumo ar dėl nenugalimos jėgos. Bet kuri priešinga išlyga, įterpta į važtaraštį, kainoraštį ar bet kurį kitą dokumentą, yra negaliojanti. Taigi pagal Prancūzijos teisę vežėjas yra atsakingas už kroviniui padarytą žalą, t. y. vežėjas atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių (force majeure). Prancūzijos teisės aktai nereglamentuoja žalos dydžio. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos Prancūzijoje praktikuojančio advokato teisinės nuomonės, Prancūzijos teisėje nėra jokios skalės, kurią turėtų naudoti bylą iš esmės nagrinėjantys teisėjai, kurie civilinės atsakomybės srityje žalą turi vertinti in concreto, remdamiesi visiško žalos atlyginimo principu. Tam atlikti teisėjai paprastai vadovaujasi neteismine ar teismine tvarka atliktų ekspertizių ataskaitomis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo sugadinta visiškai nauja, nenaudota transporto priemonė, kuri, net ir ją suremontavus, neturi tokios pačios vertės kaip naujas automobilis. Pagal Prancūzijos kasacinio teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 04-20432, užsakant naują daiktą tikimasi gauti naują, visiškai nesugadintą daiktą, taigi nuo to momento, kai transporto priemonė sugadinama, nors ir nežymiai, ji nebegali būti parduodama kaip nauja transporto priemonė (DOK-119388). Pažymėtina, kad Prancūzijos ekspertinių paslaugų bendrovė DEKRA sugadintą naują transporto priemonę vertino kaip naudotą. Dėl aplinkybių, kad dėl įvykio atsakinga ieškovė ir naujo automobilio sugadinimo atveju turi būti skaičiuojamas vertės sumažėjimas, ginčo nėra, tačiau tarp šalių kilo ginčas, kokio dydžio vertės sumažėjimas turi būti skaičiuojamas šiuo konkrečiu atveju.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Ieškovas žalos dydžiui, taip pat apgadinto automobilio vertės sumažėjimui pagrįsti teismui ir draudikui (atsakovui) pateikė iškart po įvykio, t. y. (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje DEKRA atliktą ekspertizę. Ekspertizė atlikta apžiūrėjus automobilį ir ekspertui įvertinus sugadinimų mastą. Ekspertizės ataskaitoje padaryta išvada, kad remonto išlaidos – 785 Eur, transporto priemonė perklasifikuota iš naujos į naudotą, automobilio vertės sumažėjimas nustatytas 20 proc. naujo automobilio kainos.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateikta Ekspertizės ataskaita, pateikė 2021 m. liepos 6 d. Prancūzijos teismo eksperto Ekspertizės ataskaitą, kuri parengta pagal apgadinto stogo nuotrauką ir DEKRA ataskaitą (DOK-135151). Atsakovo pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad nuotraukoje matoma didelė stogo skardos deformacija, gilūs įbrėžimai, patariama prie ataskaitos sumos pridėti priekinio stiklo pakeitimo kainą (788,32 Eur be PVM), t. y. iš viso 1573,32 Eur be PVM. Atskaitoje padaryta išvada, kad jeigu automobilis bus remontuojamas pagal DEKRA ekspertizės ataskaitoje pateiktą metodiką, siūloma taikyti 15 procentų nuvertėjimą.

Atsakovo teigimu, DEKRA ekspertizėje automobilio prekinės vertės netekimo dydis 20 proc. yra numatytas tarp šalių (krovinio siuntėjo – ekspeditoriaus – faktinio vežėjo) sudarytuose susitarimuose ir/ ar tarpusavyje prisiimtuose įsipareigojimuose. Teismas pažymi, kad DEKRA ekspertizės ataskaitoje nenurodyta, kad 20 proc. vertės sumažėjimas grindžiamas krovinio siuntėjo taisyklėmis. Kaip matyti iš DEKRA eksperto paaiškinimo, atsakant į ieškovės atstovės klausimą dėl metodų/ metodologijos, taikytos apskaičiuojant žalos dydį ir vertės sumažinimą, eksperto ataskaitoje nurodoma, kad priekinės stogo dalies remontas truko 6 valandas, vadinasi, buvo dideli pažeidimai. DEKRA ekspertas kartu su paaiškinimu pateikė Naujų transporto priemonių eksploatacijos nutraukimo kriterijus, kuriuose taip pat nėra nustatyti vertės sumažėjimo procentai. Kaip matyti iš ieškovo atsakovui persiųsto trečiojo asmens UAB „Hegelmann transporte“ elektroninio laiško (2020-05-05 atsiliepimo 3 priedas), jame cituojamos (duomenys neskelbtini) naujų transporto priemonių žalos administravimo taisyklės, kurių 1.2 punkte nustatyta, kad žalos dydį sudaro 20 procentų nuolaida nuo kainos, remonto kaina, papildomos išlaidos. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad krovinio siuntėjo (duomenys neskelbtini) taisyklėse nustatytas 20 proc. dydis sprendžiant dėl žalos, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad DEKRA nustatytas 20 proc. vertės sumažėjimas yra būtent pagal (duomenys neskelbtini) taisykles.

Abiejų šalių pateiktose ekspertizių ataskaitose nustatyta, kad naujo automobilio sugadinimai dideli. Tai, kad DEKRA nustatytas vertės sumažėjimas yra adekvatus ir teisingas, patvirtina ir tai, jog pagal atsakovės pateiktą ekspertizę vertės sumažėjimas yra tik 5 proc. mažesnis nei nustatytas DEKRA.

Teismas pažymi, nors, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo iki ginčo nagrinėjimo teisme, atsakovas kėlė klausimus, pagal kokią metodiką DEKRA paskaičiuotas žalos dydis, tačiau atsakovo pateiktoje ekspertizėje taip pat nepagrindžiama, kodėl vertės sumažėjimą siūloma nustatyti būtent 15 proc.

Vertinant visumą byloje esančių įrodymų, svarbu tai, kad, kaip nurodyta Prancūzijoje praktikuojančio advokato konsultacijoje, Prancūzijos teisėje nėra jokios skalės, kurią turėtų naudoti bylą iš esmės nagrinėjantys teisėjai, teisėjai paprastai remiasi neteismine ar teismine tvarka atliktų ekspertizių ataskaitomis, nagrinėjamu atveju nėra jokių priežasčių abejoti bendrovės DEKRA, kuri specializuojasi teikdama paslaugas automobilių srityje (viena jų – ekspertizės), eksperto išvadomis bei ekspertizės objektyvumu. Konsultacijoje nurodoma, kad ginčą pateikus nagrinėti Prancūzijos teismui yra didelė tikimybė, kad šis patvirtintų 20 proc. vertės sumažėjimą – bet kokiu atveju aišku, kad Prancūzijos teismas šiuo atveju patvirtintų didelį vertės sumažėjimą ir laikytųsi eksperto išvadų.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Esant iš dalies skirtingoms šalių pateiktoms ekspertizės išvadoms, teismas įvertina tai, kad DEKRA ekspertizė atlikta iškart po įvykio, apžiūrint transporto priemonę, o tai leidžia daryti išvadą, kad ekspertai turėjo pakankamai duomenų ir informacijos tinkamai atlikti ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės pateiktą DEKRA ekspertizės ataskaitą pripažįsta tinkamu, pakankamu ir patikimu įrodymu. Atsakovės pateikta ekspertizė atlikta remiantis DEKRA ataskaita ir viena nuotrauka. Šiuo atveju atsakovės pateikta ekspertizės ataskaita, parengta neatlikus sugadinto automobilio individualaus vertinimo bei įvertinus tik kitos ekspertizės ataskaitą ir pateiktą nuotrauką, negali būti laikoma išsamia ekspertų išvada dėl automobilio sugadinimo.

Teismas pažymi, kad, vertinant įrodymų visumą, svarbu, ar šalių pozicijos, jų paaiškinimai ginčo klausimu yra nuoseklūs. Nustatyta, kad ieškovė DEKRA išvada rėmėsi kreipdamasi į draudiką dėl draudimo išmokos, taip pat viso civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas iš esmės neneigia jo kaip draudiko pareigos sumokėti ieškovei draudimo išmoką, pripažino įvykį draudžiamuoju, iki ieškinio pateikimo 2020-02-07 sprendimu pripažinęs 1680,71 Eur žalos dydį (iš kurių 395,71 Eur prekinės vertės netekimas pagal eksperto M. L. ekspertinę pažymą), išskaičiavus besąlyginę 1500 Eur išskaitą, sutiko išmokėti 180,71 Eur draudimo išmoką, kurią sumokėjo bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsakovas pateikė 2021 m. liepos 6 d. Prancūzijos teismo eksperto Ekspertizės ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios išvadas atsakovas pripažino ieškinio reikalavimų dalį ir dėl 2695,79 Eur, (duomenys neskelbtini) ieškovei sumokėjo 2695,79 Eur.

Teismas, įvertinęs visumą įrodymų, faktinių aplinkybių, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, skaičiuojant padarytą žalą dėl naujo automobilio sugadinimo, pagrįstai buvo skaičiuojamas 20 proc. vertės sumažėjimas (t. y. 4122 Eur).

Byloje pateikti tiek žalos faktą, tiek ir žalos dydį pagrindžiantys įrodymai, taip pat įrodymai, kad ieškovė trečiajam asmeniui atlygino 5482,25 Eur žalą. Atsižvelgiant į visiško žalos atlyginimo principą, įvertinus pateiktus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai atlygino trečiajam asmeniui 5482,25 Eur žalą. Kadangi ieškovė (vežėjas) savo civilinę atsakomybę dėl krovinio sugadinimo buvo apdraudusi, ji pagrįstai tikėjosi, jog žala bus kompensuota, išmokant draudimo išmoką pagal draudimo sutartį.

Atsakovas nesutinka dėl 75,25 Eur įtraukimo į žalos dydį, nes, pasak atsakovo, tai nesusiję su žalos dydžio apskaičiavimu.

Ieškovę ir atsakovą sieja draudimo teisiniai santykiai. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnio 1 dalis). Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Remiantis Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 038.2 1.21 punktu, draudimo išmoka – pinigų suma, išmokama įvykus draudžiamajam įvykiui arba suteiktos paslaugos, jei tai numatyta draudimo sutartyje.

Nustatyta, kad ieškovė trečiajam asmeniui atlygino 5482,25 Eur, iš kurių 75,25 Eur yra žalos administravimo mokesčių. Teismo vertinimu, į žalos atlyginimą pagrįstai įtrauktos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas), nes šios išlaidos susiję su padaryta žala ir jos atlyginimu.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius žalos faktą ir dydį, o atsakovas, turėdamas pareigą pagrįsti savo priimtą sprendimą, kuriuo iš pradžių atsisakyta išmokėti draudimo išmoką ieškovui (kaip neviršijančią išskaitos), vėliau – išmokėti 180,71 Eur ir 2695,79 Eur draudimo išmoką, to nepadarė, teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 3982,25 Eur draudimo išmoką pagrįstas. Kadangi atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu iš dalies patenkino ieškinį ir atlygino 2876,5 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1105,75 Eur draudimo išmoka (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovės prašymas priteisti 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1105,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Ieškovės ieškinys atsakovės iš dalies buvo pripažintas ir reikalavimai įvykdyti bylos nagrinėjimo metu, kita ieškinio reikalavimų dalis patenkinta visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas ir prašo atlyginti 5150,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 90 Eur žyminis mokestis, 2366,76 Eur atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme (konsultacijos rengiant ieškinį, paklausimų ir kitų dokumentų, reikalingų renkant bylai reikalingus įrodymus, susijusius su atstovavimu, rengimas, ieškinio rengimas), 1016,40 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 1316,48 Eur atstovavimo išlaidų bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, 300 Eur už Prancūzijos advokato konsultaciją dėl Prancūzijos teisės taikymo, 60,82 Eur vertimo išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, rengtus procesinius dokumentus, teismo posėdžių skaičių (byla nagrinėta pirmosios instancijos teisme du kartus), teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovui dalį ieškinio reikalavimų įvykdžius bylos nagrinėjimo metu, kitus ieškinio reikalavimus teismui patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 5150,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas (kartu su prašymu tokias išlaidas priteisti), tačiau ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 16,40 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 16,40 Eur (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo UAB „Visi keliai“, juridinio asmens kodas 304452582, ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Visi keliai“, juridinio asmens kodas 304452582, iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 1105,75 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkių eurų 75 centų) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1105,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5150,46 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų 46 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, į valstybės biudžetą 16,40 Eur (šešiolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.