- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 1-1878-806/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- S. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje S. V. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. V. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo svetimą asmens dokumentą, o būtent:
jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje radęs R. D. priklausantį Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo jį įgijo – pasiėmė, laikė, gabeno ir panaudojo jį, 2014-08-30 apie 7.30 val., Geležinio Vilko g. - Čiurlionio g. sankryžoje, Vilniuje, pateikdamas pareigūnams, kurie sustabdė jo vairuojamą automobilį Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. V. pripažino savo kaltę ir parodė, kad jis 2014 m. žiemą, kada tiksliai nepamena, Belmonto aikštelėje rado ant žemės vairuotojo pažymėjimą, išduotą R. D. vardu. Jis S. V. jį pasiėmė ir įsidėjo į piniginę, ir visą laiką nešiojosi su savimi. Kodėl nenunešė į policiją nežino. 2014-08-30 ryte jis, S. V. važiavo nusipirktu automobiliu Ford Escord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonė jo vardu neužregistruota, nes nespėjo, turi tik pirkimo – pardavimo sutartį), jis vairavo automobilį, nors niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Jį, S. V. kažkur apie 7.30 val. sustabdė policijos pareigūnai netoli Geležinio Vilko g. – Čiurlionio g. sankryžoje ir paprašė vairuotojo pažymėjimo. Kadangi vairuotojo pažymėjimo neturi, jis, S. V. pareigūnui pateikė R. D. vardu išduotą pažymėjimą. Pareigūnui kilo įtarimas, nes jis, S. V. nepanašus į R. D., nei išvaizda, nei pagal metus neatitinka. Todėl pareigūnas paprašė jo, S. V. asmens dokumento. Jis, S. V. jam padavė asmens tapatybės kortelę, išduotą jo vardu. Jis, S. V. pareigūnui prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Jis, S. V. buvo sulaikytas, dėl to, kad vairavo išgėręs, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir pateikė ne savo dokumentą. Dėl to labai gailisi. (b. l. 26)
Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. V. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai ir pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. (b.l. 55)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. V. parodė, kad 2014-08-30 apie 07.30 val., patruliavimo metu kartu su vyr. patrule M. S., Geležinio Vilko gatvėje, tarp Viaduko ir Pietario gatvės, Vilniuje, pastebėjo automobilį Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo blaivumas sukėlė įtarimą, be to pastebėjo, kad automobilis be techninės apžiūros lipduko. Jis, S. V. sustabdė minėtą automobilį ir vairuotojo paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė transporto priemonės registracijos dokumentus, tada jis, S. V. dar paprašė pateikti techninės apžiūros dokumentus ir draudimo dokumentus, vairuotojas atsakė, kad jų neturi, o paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pastarasis pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio jis netikrino, o padavė savo kolegei M. S. patikrinti. O jis, S. V. tuo metu tikrino blaivumą. Patikrinus vairuotojo blaivumą, buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tada M. S. jam, S. V. pranešė, kad pateiktame vairuotojo pažymėjime esanti nuotrauka neatitinka pateikusio jį asmens. Tuomet jis, S. V. vairuotojo paprašė pateikti asmens dokumentą, pastarasis pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą S. V. vardu, kur ir nuotrauka atitiko jį pateikusį asmenį. Asmens tapatybės kortelė buvo sulyginta su pateiktu vairuotojo pažymėjimu ir buvo nustatyta, kad S. V. pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, o R. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. S. V. paaiškino, kad šis vairuotojo pažymėjimas pastarojo draugo, jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo ir neturi teisės vairuoti, todėl paprašė draugo, kad jis duotų savo vairuotojo pažymėjimą, jis jam davė ir jis juo naudojasi. S. V. buvo pristatytas į komisariatą su pateiktu R. D. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu. (b.l. 11)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. parodė, kad 2014-08-30 apie 07.30 val., patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu S. V., Geležinio Vilko gatvėje, tarp Viaduko ir Pietario gatvės, Vilniuje, pastebėjo automobilį Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo blaivumas sukėlė įtarimą, be to pastebėjo, kad automobilis be techninės apžiūros lipduko. S. V. sustabdė minėtą automobilį ir paprašė vairuotoją pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurį S. V. padavė jai, M. S. patikrinti. S. V. tuo metu tikrino vairuotojo blaivumą. Ji, M. S. patikrino pateiktą vairuotojo pažymėjimą ir pastebėjo, kad vairuotojo pažymėjime esanti nuotrauka neatitinka pateikusio jį asmens. Tuomet S. V. vairuotojo paprašė pateikti asmens dokumentą, jis pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą S. V. vardu, kur ir nuotrauka atitiko jį pateikusį asmenį. Asmens tapatybės kortelė buvo sulyginta su pateiktu vairuotojo pažymėjimu ir buvo nustatyta, kad S. V. pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, o R. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). S. V. paaiškino, kad šis vairuotojo pažymėjimas pastarojo draugo, jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo ir neturi teisės vairuoti, todėl paprašė draugo, kad jis duotų savo vairuotojo pažymėjimą, jis jam davė ir jis juo naudojasi. S. V. buvo pristatytas į komisariatą su pateiktu R. D. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 12)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad šiuo metu jis turi vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį turi vietoj pamesto pažymėjimo, bet kada prieš tai buvusį pažymėjimą pametė, jis pasakyti negali, nes neprisimena, kaip ir neprisimena visų aplinkybių, kaip jis būtent pametė savo vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu jis, R. D. dirbo autobuso vairuotoju ir galimai jį pametė su pravažiavimo bilietais, arba jis iškrito iš kišenės, bet tiksliai pasakyti kaip jis jį pametė negali. Dėl pamesto vairuotojo pažymėjimo jis, R. D. į policiją nesikreipė ir dėl jo praradimo jokio pareiškimo nerašė, tik kreipėsi į „Regitrą“ dėl naujo pažymėjimo išdavimo, kur ir paminėjo, kad pametė pažymėjimą. Pamesto pažymėjimo jis, R. D. niekam davęs nebuvo, S. V. jis nepažįsta, tokio asmens jis nežino. Naujas vairuotojo pažymėjimas jam, R. D. buvo išduotas 2009-09-15. (b.l. 14-15)
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo 2014-08-30 duomenimis, Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patrulis S. V. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 16)
Dokumento apžiūros protokolo 2014-09-04 duomenimis, apžiūrėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. D. vardu. (b. l. 17)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad S. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. S. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., kadangi neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo svetimą asmens dokumentą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Paskelbus įtariamajam S. V. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, su prokuroro siūlomos baudos dydžiu sutiko. (b.l. 97)
Skirdamas bausmę S. V., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant S. V. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, baigęs 9 klases, nevedęs, nedirbantis, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 2007-03-16, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2013-05-07 iki 2013-05-10, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. V. baudą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra S. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad S. V. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-05-09 iki 2015-05-22 (14 dienų).
Prokurorė prašo skirti S. V. 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę bausmę – 24 MGL (903,84 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., skiriant bausmę, įskaityti suėmime praleistą laiką. Baudos dydis nėra per didelis, nes pagal įstatymą už veiką, kurios padarymu yra kaltinamas S. V. gali būti paskirta bauda iki 1000 MGL, be to už tokią veiką įstatymu numatyti areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Kadangi S. V. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, S. V. paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus S. V. taikyta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintina.
Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – naikintina įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.
Bylos (b. l. 60) esančiame voke S. V. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintina S. V..
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. D. vardu, laikomas bylos esančiame voke (b. l. 18), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas, -
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir skirti jam 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio baudą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 24 MGL (903,83 eurų) dydžio bauda.
Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą ir suėmimą, t.y. 14 dienų, prilyginant šį laiką 28 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad S. V. atlikęs bausmę.
Kardomąją priemonę S. V. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – panaikinti įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.
S. V. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti S. V..
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. D. vardu, laikomą bylos esančiame voke (b. l. 18), teismo baudžiamajam įsakymui palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.