- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-149/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Arūnas Marcinkevičius
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. M. (K. M. ankstesnė pavardė K. N. ) ir jo gynėjų advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. liepos 28 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 10 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), padarymu.
K. M. kaltinamas tuo, kad dirbdamas TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininku, veikdamas to paties būrio vado Č. M. suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais A. L. ir A. R. , tyčia nužudė dėl nukentėjusiųjų asmenų tarnybos pareigų vykdymo Vilniaus muitinės inspektorių A. M. , Vilniaus muitinės inspektorių S. O. , Vilniaus muitinės inspektorių R. R. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės Budėtojų dalies vyresnįjį policininką A. K. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės M-12 būrio policininką J. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „ARAS“ policininką - stažuotoją A. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „ARAS“ policininką - stažuotoją M. B. , t.y. nužudė daugiau kaip du žmones ir pasikėsino nužudyti Vilniaus muitinės inspektorių T. Š. žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Č. M. 1991 m. liepos 30 d., apie 21-23 val., TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio bazėje, adresu (duomenys neskelbtini), parinko labai sunkaus nusikaltimo padarymui vykdytojus - A. L. , A. R. , K. M. , ir įsakė jiems nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus. K. M. , sutikdamas vykdyti šį įsakymą dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymo, susitarė su Č. M. , A. L. , A. R. , kad jis kartu su A. L. ir A. R. nužudys Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus.
Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. L. ir A. R. nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. M. automobiliu „UAZ“ nuvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991 m. liepos 31 d., apie 4-5 val., Vilniaus raj., netoli Medininkų kaimo buvusiame Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje kartu su A. L. ir A. R. užpuolė Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, t. y. K. M. Medininkų muitinės posto teritorijoje, siekdamas įbauginti ir išvengti galimo ginkluoto pasipriešinimo grasino A. K. ir J. J. tyrimo metu nenustatytu, nesurastu šaunamuoju ginklu — 9 mm kalibro Makarovo pistoletu (PM), iš jo ne mažiau tris kartus tyčia šovė į automobilyje „VAZ 2101“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjusį J. J. bei padarė jam mirtiną kūno sužalojimą pilve, tuo palaužęs nukentėjusiųjų J. J. ir A. K. pasipriešinimą juos nuginklavo ir neteisėtai sulaikė. Tuo pačiu metu A. L. ir A. R. grasindami šaunamaisiais ginklais palaužė Medininkų muitinės posto vagonėlyje ir šalia vagonėlio buvusių T. Š. , A. M. , R. R. , A. J. , M. B. , S. O. pasipriešinimą ir juos neteisėtai sulaikė. Sulaikytus Lietuvos Respublikos pareigūnus, tame tarpe ir sunkiai sužeistą J. J. , K. M. kartu su A. L. ir A. R. bendromis pastangomis, tikslu nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į Medininkų muitinės posto vagonėlį, kur iš tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų - dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius. Šiomis aplinkybėmis K. M. kartu su A. L. ir A. R. veikdami bendrai Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje, iš trijų tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų - dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto (PM), tyčia šovė ne mažiau 16 šūvių į Medininkų muitinės poste dirbančių - A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. , T. Š. galvas, kitas kūno vietas ir:
- A. M. padarė galvos kiauryminę šautinę žaizdą su kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų, galvos smegenų medžiagos ir dangalų pažeidimais, krūtinės ląstos dešiniosios pusės priekinio paviršiaus kiauryminę šautinę žaizdą su minkštųjų audinių pažeidimais, pilvo kiauryminę šautinę žaizdą, pažeidžiant kairiąją kepenų skiltį ir 10 šonkaulį dešinėje, kairiosios šlaunies kiauryminę šautinę žaizdą, nubrozdinimą dešiniosios šlaunies priekiniame vidiniame paviršiuje, nubrozdinimą dešiniosios plaštakos nugarėlėje, nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, nubrozdinimą dešiniosios blauzdos priekiniame paviršiuje, komplikacijas - masyvų išorinį ir vidinį kraujavimą, galvos smegenų ir plaučių edemą, nuo ko A. M. 1991-07-31 mirė;
- S. O. padarė šautinį kiaurinį galvos sužalojimą su kaukolės skliauto ir pamato priekinės daubos dešinės pusės lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymą, kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir požievyje, liestinį šautinį galvos sužalojimą su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose ir liestinį kaukolės skliauto pažeidimą, dešinės plaštakos šautinį kiaurinį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose ir I piršto delnakaulio lūžimą, nuo ko S. O. 1991-07-31 mirė;
- R. R. padarė šautinį kiauryminį galvos sužalojimą su kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, galvos smegenų vientisumo pažeidimą, kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais ir smegenų žievėje, dešinio žasto kiaurinį šautinį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų žasto audinių pažeidimu, nuo ko R. R. 1991-08-02 mirė;
- A. K. padarė šautinį kiauryminį galvos sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais ir smegenų žievėje, smegenų vientisumo pažeidimą, nuo ko A. K. 1991-07-31 mirė;
- J. J. padarė kiauryminę šautinę galvos žaizdą su kaukolės skliauto ir pamato kaulų, dangalų ir galvos smegenų medžiagos pažeidimais, kraujosruvomis po smegenų dangalais, kiauryminę šautinę krūtinės ląstos dešiniosios pusės žaizdą, pažeidžiant minkštuosius audinius, akliną šautinę pilvo žaizdą, pažeidžiant pjautuvinį kepenų raištį, dešiniosios pusės dešimtą šonkaulį prie stuburo, kiauryminę šautinę kairiosios šlaunies žaizdą, pažeidžiant minkštuosius audinius ir sutrupinant kairįjį šlaunikaulį, linijinį nubrozdinimą kaktos kairiojoje dalyje, momeninės pakaušio srities muštinę žaizdą, komplikacijas -masyvų išorinį ir vidinį kraujavimą, galvos smegenų ir plaučių edemą, nuo ko J. J. 1991-07-31 mirė;
- A. J. padarė kiauryminę šautinę galvos žaizdą su kaukolės kaulų lūžimu, daugybinėm skeveldrom, galvos smegenų medžiagos suardymu, komplikuotu stipriu išoriniu kraujavimu, nuo ko A. J. 1991-07-31 mirė;
- M. B. padarė du šautinius kiauryminius galvos sužalojimus su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose su kaukolės skliauto ir pamato dešinės pusės priekinės daubos lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymu, kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir smegenų kamiene, dešinio dilbio šautinį kiauryminį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su dilbio kaulų lūžimais, kairiojo žasto šautinį kiauryminį sužalojimą su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su žastikaulio skeveldriniu lūžimu, nuo ko M. B. 1991-07-31 mirė;
- T. Š. padarė šautinį kulkinį kiauryminį pavojingą gyvybei galvos sužalojimą, lydimą šautinės žaizdos kairiajame smilkinyje, kairio momenkaulio žvyno skylinio - skeveldrinio lūžimo, šautinės žaizdos dešiniajame momenyje, dešinio momenkaulio skylinio - skeveldrinio lūžimo ir galvos smegenų abiejų skilčių pažeidimo, kraujosruvą kairėje speninėje srityje, kaukolės pamato kaulų skersinį lūžimą vidurinėje duobėje su kraujo susikaupimu kairėje būgninėje ertmėje bei dešinės išorinės klausomosios landos plyšimu, paviršinę muštinę plėštinę žaizdą dešiniame sėdmenyje, stiprų dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus sumušimą, lydimą poodinės kraujosruvos ir giliųjų audinių hematomos, t.y. sunkų kūno sužalojimą, tačiau T. Š. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes T. Š. buvo suteikta kvalifikuota savalaikė medicininė pagalba.
Tokiu būdu K. M. , veikdamas Č. M. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su A. L. ir A. R. kaltinamas tyčia nužudęs A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. ir pasikėsino nužudyti T. Š. .
Žemesnės instancijos teismas
2007 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi K. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, 2007 m. spalio 11 d. nutarimu paskelbta jo paieška, 2007 m. spalio 30 d. išduotas Europos arešto orderis. K. M. 2007 m. lapkričio 28 d. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje, K. M. 2007 m. lapkričio 30 d. Rygos miesto Centrinio apygardos teismo sprendimu paskirtas suėmimas iki 80 parų. 2008 m. sausio 28 d. K. M. perduotas Lietuvos Respublikai. 2008 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi K. M. nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas. 2008 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi K. M. suėmimo terminas pratęstas 30 dienų. 2008 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi K. M. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas K. M. buvo tęsiamas.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog K. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, K. M. iki sulaikymo dirbo ir gyveno Latvijos Respublikoje, jis yra užsienio valstybės pilietis, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje, su Lietuvos Respublika kaltinamojo nesieja jokie socialiniai ryšiai, K. M. anksčiau yra du kartus teistas Latvijos Respublikoje, turi ryšių užsienyje, tame tarpe Rusijoje, kur slapstosi kiti K. M. inkriminuojamo nusikaltimo bendrininkai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje K. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Šalies argumentai
Kaltinamasis K. M. skundu prašo apygardos teismo nutartį panaikinti, nurodo, jog apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, priimta akivaizdžiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Kaltinamasis teigia, jog be jokių pagrindų jis yra suimtas daugiau negu 2,5 metų, šį faktą akivaizdžiai patvirtina aplinkybė, kad visose anksčiau priimtose nutartyse išvardinami vadinamieji duomenys, kurie turėtų patvirtinti jo dalyvavimo nusikaltime faktą, tačiau akivaizdžiai nurodo ne jį, o kitus asmenis, tokiu būdu, visi skundžiamoje teismo nutartyje išvardinti įrodymai niekada nebuvo, nėra ir negali būti jo suėmimo pagrindu. Kaltinamojo teigimu, tiek ankstesnėse nutartyse, tiek skundžiamoje nutartyje mechaniškai išvardijamos liudytojų pavardės, tačiau išvardintų liudytojų parodymuose atvirai ir akivaizdžiai nurodomas ne jis, o kažkokie nežinomi asmenys, todėl išvardintų liudytojų parodymai negali būti jo suėmimo pagrindu. Šios aplinkybės, anot kaltinamojo, taip pat tas faktas, kad nei vienoje nutartyje nėra nurodomi ir yra nutylimi jo ir jo gynėjų išdėstyti faktai ir argumentai, rodo, jog Lietuvos Respublikos vardu jo atžvilgiu vyksta ne teisinis, o politinis procesas, kas yra draudžiama tiek Lietuvos Respublikos įstatymais, tiek Tarptautiniais teisės aktais.
Kaltinamasis K. M. skunde nurodo, kad nusikaltimas, kurio padarymu jis nepagrįstai kaltinamas, turi būti perkvalifikuotas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 105 str., kaltinamasis aktas, kurio pagrindu vyksta baudžiamasis procesas, yra nemotyvuotas ir neatitinka įstatymų reikalavimų, senaties terminai šioje byloje atitinkamai pasibaigė ir visiškai suėjo dar 2001 m. liepos 31 d., nes jis niekada nuo nieko nesislapstė, o tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad jis slėpėsi nuo Lietuvos teisėsaugos, tai senaties terminai suėjo ir visiškai pasibaigė 2006 m. liepos 31 d. Kaltinamojo teigimu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ne tik, kad nepagrįstai išdavė Europos arešto orderį, t. y. nesant įrodymų dėl jo dalyvavimo nusikaltime, bet ir padarė tai visiškai neteisėtai, dėl ko neišvengiamai kyla tokį orderį išdavusios teisėjos ir prokuroro atsakomybės klausimas. K. M. pažymi, kad šiuo metu yra įsigaliojusi ir nepaneigta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas jo alibi, t. y. faktas, kad Medininkų muitinės posto užpuolimo ir Lietuvos muitinės ir policijos darbuotojų nužudymo metu jis buvo Vilniaus OMON bazės pastate, todėl negalėjo tuo metu būti nusikaltimo vietoje. Kaltinamasis pažymi, kad nuo 2010 m. balandžio 26 d. jis neteisėtai laikomas suėmime kalėjimo sąlygomis, kadangi jo suėmimo terminas nebuvo pratęstas laiku, kaip to reikalauja įstatymas, todėl 2010 m. balandžio 26 – 28 d. jis buvo kalėjime nesant atitinkamos sankcijos ir teismo sprendimo. Šį faktą, anot kaltinamojo, ignoravo tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnėse savo nutartyse.
K. M. teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie jo ketinimus slėptis nuo teismo, trukdyti procesui arba daryti kokius nors teisės pažeidimus, iki sulaikymo Rygoje jis nesislėpė ir nevengė tyrimo bei teismo, juolab, nepadarė nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas.
Kaltinamojo K. M. gynėjai skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir K. M. paleisti iš suėmimo. Kaltinamojo gynėjai skunde nurodo, kad K. M. jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė ir nėra prisidėjęs prie jų padarymo jokia forma, kaltu neprisipažino ir neprisipažįsta. Byloje nėra surinkta jokių K. M. kaltę patvirtinančių duomenų, t. y. duomenų apie K. M. buvimą nusikaltimo vietoje, nusikaltimo padarymo metu, duomenų apie kokius nors K. M. veiksmus žuvusių Lietuvos Respublikos pareigūnų atžvilgiu, duomenų apie K. M. veiksmų nusikalstamumą Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimams. Gynėjų teigimu, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareigūnų surašytame ir kartu su byla perduotame teismui elementarių įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos neatitinkančiame kaltinamajame akte suformuluotų ir išdėstytų kaltinimų K. M. nepatvirtina nei vienas iki šio momento apklaustas liudytojas, nei nukentėjusysis, pareikštų kaltinimų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Gynėjai pažymi, kad tiek jie, tiek jų ginamasis ne kartą reiškė prašymus raštu dėl K. M. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės panaikinimo, tačiau šie prašymai iki šio momento liko neišspręsti, o juose išsamiai išdėstyti motyvai bei pagrindai liko deramai, kaip to reikalaujama, neįvertinti, neišanalizuoti, neaptarti ir nepaneigti nei vienoje teismo nutartyje, formaliai beatodairiškai tęsiant K. M. suėmimo terminą. Kaltinamojo gynėjų teigimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje privalėjo nuodugniai ir išsamiai patikrinti kiekvieno, prokuroro įvardinto, duomens – įrodymo turinį ir reikšmingumą, taip pat privalėjo nutartyje nurodyti kokia konkrečia informacija, atskleidžiant jos esmę, rėmėsi ir remiasi, darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsi suėmimo terminą.
Gynėjai skunde nurodo, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą K. M. , neturėjo jokio pagrindo remtis skundžiamoje nutartyje išvardintų liudytojų parodymais, nes juose nekalbama apie K. M. , visi nutartyje nurodyti liudytojai nieko neparodė apie K. M. ir bet kokius jo veiksmus, lygiai taip pat, teismas neturėjo pagrindo remtis ir visais kitais, skundžiamoje nutartyje išvardintais bylos duomenimis bei įrodymais nei visumoje, nei paėmus juos atskirai.
Kaltinamojo gynėjai pažymi, kad, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, buvo privalomai būtina atsižvelgti į tą faktinę aplinkybę, jog K. M. 1991 m. liepos 30 – 31 d. nebuvo Medininkuose, nes jis nebuvo išvykęs iš Vilniaus OMON bazės. Tai patvirtina įsiteisėjusi 2003 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas alibi, jog K. M. , tuo laiku turėjęs pavardę Nikulin, negalėjo vienu ir tuo pačiu metu būti dviejose vietose, o jo buvimo Vilniaus OMON bazėje faktas neabejotinas. Tai dar kartą patvirtina, kad K. M. Lietuvos Respublikos pareigūnų žudynėse 1991 m. liepos 30 – 31 d. Medininkų pasienio muitinės ir pasienio poste nedalyvavo ir nežudė, nes tuo metu buvo kitoje vietoje. Gynėjų teigimu, šia įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta faktinė aplinkybė – alibi yra absoliučiu pagrindu nedelsiant panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą K. M. .
Gynėjai pažymi, kad byloje nėra ir niekada nebuvo reikiamų pagrindų ir privalomų sąlygų tęsti kaltinamajam K. M. suėmimo terminą, byloje nėra jokių duomenų apie bet kokį kaltinamojo K. M. ketinimą bėgti ar slėptis nuo teismo. Gynėjų teigimu, tęsti suėmimo terminą K. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos 122 str. 5 d. nuostatomis taip pat nėra jokio pagrindo. Anot kaltinamojo gynėjų, apygardos teismas suėmimo pagrindą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo grindė iš esmės vieninteliu argumentu – nusikaltimo, kurį padaręs kaltinamas K. M. , sunkumu bei įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už šio nusikaltimo padarymą, sankcijoje numatyta griežta bausme. Tokia teismo argumentacija yra labai formali ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo esmei.
Kaltinamojo gynėjai skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nuostatas tokiam nusikaltimui, dėl kurio padarymo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pareiškė kaltinimą K. M. , taikomas 15 metų senaties terminas, kuris suėjo ir pasibaigė prieš ketverius metus. Nesurinkus K. M. kaltę pagrindžiančių duomenų, esant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam alibi bei suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams šioje byloje, teismas privalėjo K. M. nedelsiant panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą ir jį paleisti.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo K. M. ir jo gynėjų skundus atmesti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. M. ir jo gynėjų skundai atmetami.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Kaltinamojo K. M. ir jo gynėjų skunduose didžiausias dėmesys skiriamas faktinių aplinkybių bei įrodymų analizei, liudytojų parodymų analizei, neigiama K. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodoma, kad byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių K. M. kaltę, taip pat dėmesys skiriamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo, baudžiamojo įstatymo galiojimo laike, senaties termino taikymo ir kitiems klausimams. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Senaties taikymo, įstatymo galiojimo laike, naujojo ir senojo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso normų taikymo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami, šiuos klausimus išspręs bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį arba nutartį.
Suimto kaltinamojo K. M. ir jo gynėjų skunduose iš esmės teisingai nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartyje išvardintuose įrodymų šaltiniuose daugiausiai yra faktiniai duomenys, įrodantys patį nusikaltimo faktą, o ne K. M. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Skundžiamoje nutartyje nurodyti duomenys – įvykio vietos apžiūros, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktinių įrodymų ir daiktų apžiūros protokolai, teismo medicinos, balistinių ir kitų ekspertizių aktai, tardymo eksperimento protokolas, liudytojų, kuriems byloje taikomas anonimiškumas, liudytojų T. G. , P. V. , V. O. , A. S. , V. C. , A. B. , I. B. , B. M. , A. S. , A. Z. , A. T. , M. Z. , G. C. , S. Z. , A. K. , M. B. , S. P. , I. G. , V. M. , kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, nukentėjusiojo T. Š. parodymai, o taip pat kiti duomenys neabejotinai įrodo patį nusikaltimo faktą, t. y., kad 1991 m. liepos 31 d. toks nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas K. M. buvo padarytas. Tačiau byloje yra ir faktinių duomenų, leidžiančių K. M. kaltinti šio nusikaltimo padarymu. Kai kurių liudytojų parodymai bylos proceso metu kito, jų vertinimas gali būti nevienareikšmiškas, tačiau, išanalizavus viso bylos proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme – surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nukentėjusiojo T. Š. , liudytojo T. G. , liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas Nr. 11 ir Nr. 12, parodymus, byloje esančius dokumentus, darytina išvada, kad šių įrodymų visetas yra pakankamas K. M. kaltinti jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu. Nukentėjusiojo T. Š. , liudytojo T. G. , liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas Nr. 11 ir Nr. 12 parodymuose esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai kaltinti K. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia K. M. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti K. M. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė K. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos 122 str. 1 d. 1 p. - kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Lietuvos Respublikos 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. K. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Skunduose teisingai nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog K. M. iki suėmimo būtų slapstęsis, jis atvykdavo šaukiamas į apklausas, duodavo parodymus. Tačiau tuo metu K. M. nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, K. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, jam gresia labai griežta bausmė. K. M. praeityje buvo du kartus teistas Latvijos Respublikoje, nors kaltinamasis iki suėmimo turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir darbą Latvijos Respublikoje, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra užsienietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio, su Lietuva K. M. nesieja jokie socialiniai ryšiai, priešingai – iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. M. palaiko nuolatinius ryšius su Rusijoje gyvenančiais asmenimis. Rusija neišduoda kitų įtariamųjų šioje byloje, todėl ir K. M. , turėdamas ryšių Rusijoje, gali bandyti slėptis šioje valstybėje. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, K. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Lietuvos Respublikos BK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, Vilniaus apygardos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
kaltinamojo K. M. ir jo gynėjų skundus atmesti.