- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-35-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00380-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Vytautas Norkūnas, Tomas Zdanavičius (pran.), Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- I. B.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajai I. B., gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažinta kalta pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteista vienerių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I. B. nuteista už tai, kad ji 2010 m. balandžio 11 d., apie 19 val., iš UAB Maxima LT priklausančio prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, slapta pagrobė svetimą, L. B. priklausantį turtą – dviratį 500 litų vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji I. B. prašo sušvelninti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu jai paskirtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir labai gailisi, savo noru gražino dviratį, nukentėjusioji nuostolių neturėjo.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji bei pastarosios gynėjas advokatas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apeliantės kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 1 d. Nuteistoji apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jos veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su paskirta, jos manymu, per griežta bausme ir prašo ją švelninti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio valstybė siekia nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas I. B. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti motyvai dėl nuteistajai skirtinos bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir pagal apeliacinio skundo prašymą I. B. švelninti bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas I. B. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į tai, kad ji padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą nuosavybei, į nustatytą ir pripažintą I. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino I. B. asmenybę. Nuteistoji anksčiau teista tris kartus ir kaip matyti, visus kartus už tokio pat pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, padarymą, veiką, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdama neišnykusį teistumą, niekur nedirba, bausta administracine tvarka, įskaitant ir smulkų svetimo turto pagrobimą (ATPK 50 str.), charakterizuojama patenkinamai. Kolegijos nuomone, tokiu savo elgesiu nuteistoji demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad I. B. yra recidyvistė (BK 27 str. 1d.), t.y. būdama teista už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.), pagrįstai apeliantei skyrė laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies I. B. skirti nėra pagrindo. Apylinkės teismo už inkriminuojamą nusikalstamą veiką paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, todėl nėra aiškiai per griežta. Aptartas apeliantės nusikaltimo ir jos asmenybės pavojingumas nesuteikia pagrindo manyti, kad yra pagrindas nesilaikyti BK 56 str. 1 d. numatytos bausmės skyrimo recidyvistui taisyklės ir I. B. skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas rūšies bausmę ar švelninti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino apeliantės skunde nurodytą aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl nėra pagrindo į ją atsižvelgti dar kartą.
Byloje nėra nustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių I. B. turėtų būti švelninama bausmė. Apeliantė nenurodė jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį bei nustatant bausmės trukmę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistosios I. B. apeliacinį skundą atmesti.