Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-13 · Byla Nr. N-62-9-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
N-62-9-12
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-05863-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-9/2012Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05863-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu pripažino V. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 178¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam subendrintą nuobaudą – 600 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad V. V. 2010 m. spalio 8 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme gėrė alų Tauras „Tradicinis“, 6 % alkoholio tūrio, sulaikymo metu stumdėsi norėdamas išvengti sulaikymo, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nebuvo apklausti visi įvykio dalyviai, kas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Paaiškina, kad 2010 m. spalio 8 d., apie 22.30 val. iš namų ėjo link mokyklos. Pamatė link savęs einantį pareigūną, kuris liepė prieiti prie jo. Tuomet pareigūnas sugriebė už rankos, pradėjo tampyti, liepė eiti su juo. Pareigūnas nieko neaiškino, trenkė iš kelio, pargriovė ant žemės, spyrė koja, tačiau nepataikė. Tai pamačiusi apelianto draugė V. B. pribėgo prie jų šaukdama, kad pareigūnas nusiramintų ir nuskubėjo pas V. V. tėvus. Pareigūnui liepus, pakėlė nuo žemės plastikinį alaus butelį, nors šis buvo ne jo. Nuėjus prie tarnybinio automobilio, pribėgo tėvai, jie prašė pareigūnų paleisti sūnų. Teigia, jog komisariate į alkotesterį nepripūtė, kadangi nieko negėrė. Pabrėžia, kad byloje neapklaustas kitas jaunuolis, kurį pareigūnai nurodė sulaikę. Atkreipia dėmesį, kad lauke buvo daugiau vaikų, todėl nežinia, kuriuos jaunuolius pareigūnai gaudė. Tuo tarpu jis nebuvo gaudomas, nesipriešino, neįžeidinėjo pareigūno, alkoholinių gėrimų negėrė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. V. kaltė, padarius ATPK 187 straipsnio1 ir 2 dalyse bei 178¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo tinkamai. V. V. jam inkriminuotus pažeidimus neigia iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, be to, neapklausęs liudytoju kito sulaikyto vaikino.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius pareigūnus ir kitus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareigūnų parodymais, kuriuos išanalizavus kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog esminių prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Tuo tarpu paties apelianto, jo draugės V. B., apelianto tėvo A. V. parodymais pagrįstai nesivadovauta, kadangi visų pirma, tėvas paties įvykio nestebėjo, jis matė tik tą momentą, kai pareigūnai sulaikytą sūnų atvedė prie automobilio. Paties apelianto ir jo draugės paaiškinimuose gausu neatitikimų, prieštaravimų, nenuoseklumų, kas kelia pagrįstų abejonių jų keliamos versijos tikrumu ir leidžia ją vertinti kaip pasirinktą gynybos strategiją, siekiant išvengti atsakomybės. Dėl papildomo liudytojo apklausos pažymėtina, kad visų pirma, jis nematė V. V. sulaikymo fakto, be to, tokio prašymo apeliantas nebuvo išreiškęs pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tuo tarpu įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o byloje surinktų įrodymų pakanka tikrosioms įvykio aplinkybėms atkurti.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK yra įtvirtintos specialios nuobaudų skyrimo taisyklės nepilnamečiams. ATPK 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse. Teismų praktikoje laikoma, kad remiantis ATPK 24 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nepilnamečiui skiriama bauda neturi būti mažesnė nei pusė sankcijoje numatytos baudos minimumo ir neturi būti didesnė nei pusė sankcijoje numatytos baudos maksimumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-370/2009 ir kt.). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 24 straipsnio aspektu neįvertino, kad V. V. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas nepilnametis.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinė nuobauda – bauda – buvo skirta pažeidžiant baudos skyrimo taisykles. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas atitinkamai keičiamas, sumažinant paskirtas baudas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. V. (V. V.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimą V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti nepilnametį V. V. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir skirti šias nuobaudas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 300 (tris šimtus) litų, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį – 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178¹ straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimt) litų. Baudas subendrinti, skiriant galutinę subendrintą 300 (trijų šimtų) litų baudą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas