Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1447-1170/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-03-29
Bylos Nr.
e1-1447-1170/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37950-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
I. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1447-1170/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37950-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.5.3.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent – ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 16.02 val., neteisėtai įgijo svetimą nukentėjusiojo E. D. (E. D.) vardu išduotą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko.

Tokiais savo veiksmais I. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, I. R. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – ji, 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 16.01 val., „Luminor“ banko bankomate „Medus ATM“, adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodama neteisėtai įgytą svetimą, nukentėjusiojo E. D. vardu išduotą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir patikrino E. D. priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių piniginių lėšų likutį, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, po ko, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, ji (I. R.), 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 16.02 val., „Luminor“ banko bankomate „Medus ATM“, adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodama neteisėtai įgytą svetimą, nukentėjusiojo E. D. vardu išduotą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino iš E. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias pinigines lėšas – 420 Eur, tokiu būdu, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, apgaule savo naudai įgijo E. D. priklausančius 420 Eur.

Tokiais savo veiksmais I. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta I. R. parodė, kad supranta kuo yra įtariama, sutinka su įtarime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. 2023 m. rugsėjo 28 d., tikslaus laiko dabar neatsimena, bet apie 16.00 val., prie geležinkelio stoties nepažįstamas vyras, kurio neatsimena ir negali apibūdinti, paprašė jos nuimti 400 Eur grynųjų pinigų bankomate, padavė „Luminor“ banko mokėjimo kortelę su PIN kodu atspausdintu ant popieriuko. Minėtas vyras pažadėjo už paslaugą 50 Eur. Ji nuėjo į autobusų stotį, ten esančiame „Medus“ bankomate įdėjo svetimą mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą, patikrino sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutį, tačiau dabar neatsimena likučio sumos. Antrą kartą įdėjo svetimą mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą ir išgrynino 420 Eur. Šiuos pinigus pasiliko sau, svetimą mokėjimo kortelę išmetė lauke, bet neatsimena kur tiksliai. Dėl tokio savo poelgio apgailestauja, taip padarė dėl sunkios materialinės padėties, gyvena su sunkiai sergančiu sugyventiniu. Pasižada atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. D. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 20.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog neturi jam priklausančios piniginės, kurios vertė 10 Eur, su joje esančiu leidimu gyventi išduotu jo vardu, kurio vertės nurodyti negali, banko „Luminor“ banko kortele, kurios vertė 10 Eur, ir 40 Eur grynųjų pinigų. Kaip dingo piniginė, jis nežino, ji dingo neaiškiomis aplinkybėmis. Piniginė buvo šviesiai rudos spalvos, nedidelio dydžio, daugiau išskirtinių požymių neturėjo. 2023 m. rugsėjo 29 d. nuvažiavo į banką „Luminor“, kur norėjo užblokuoti minėtą banko kortelę ir pasiimti naują, tačiau jo nieks nepriėmė, kadangi jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl tą pačią dieną nuėjo į Migracijos tarnybą, kurioje parašė prašymą, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje paskelbtų negaliojančiu ir jam buvo išduotas pranešimas apie leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje praradimą. Su šiuo pranešimu dar kartą nuėjo į „Luminor“ banką ir paprašė, kad jam būtų išduotas jo banko sąskaitos išrašas, kadangi ant jo prarastos „Luminor“ banko kortelės galimai buvo parašytas kortelės PIN kodas. Gavęs išrašą pamatė, kad nuo jo banko kortelės 2023 m. rugsėjo 28 d., neteisėtu būdu iš neaiškiomis aplinkybėmis dingusios banko kortelės „Luminor“ buvo išgryninti 420 Eur, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio jam padaryta apie 480 Eur turtinė žala. 2023 m. rugsėjo 29 d. bandė suspėti apie šį įvykį pranešti policijai, bet komisariatas jau nedirbo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, įpareigoti atlyginti padarytą turtinę žalą. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam yra išaiškinta. Nukentėjusysis taip pat detalizavo, kad 2023 m. rugsėjo 28 d., nuo 10.00 val. iki 11.00 val., „Luminor“ banke įgijo naują mokėjimo kortelę. Banko bankomate išsigrynino 100 Eur. Kortelę su PIN kodu įsidėjo į piniginę, kurią laikė sportinių kelnių kišenėje. Iš banko pėsčiomis atėjo prie stoties. Užėjo prie autobusų stoties ant kampo esantį alaus barą, tai buvo po pietų. Baro lauko terasoje gėrė alų. Negali pasakyti laiko, kai išėjo iš baro. Ėjo per Geležinkelio tiltą link Naujininkų, iš kur važiavo namo į (duomenys neskelbtini) autobusu Nr. (duomenys neskelbtini). Savo naujos mokėjimo kortelės tą dieną niekam nedavė, jos iš piniginės netraukė. Bare atsiskaitė grynaisiais pinigais. Jis pareiškia civilinį ieškinį 420 Eur sumai, kuri buvo neteisėtai išgryninta ir pasisavinta panaudojant jo mokėjimo kortelę. Sutinka, kad I. R. jam pilnai atlygintų padarytą 420 Eur turtinę žalą dalimis per pusmetį, pervedant pinigų sumas į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“ banke.

2023 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta viena laikmena per „Windows Media Player“ leistuvą. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „NVR_ch8_main_20230928155717_20230928160301“. Vaizdo įrašo viršuje, dešinėje pusėje matoma data 2023-09-28 ir laikas 15:57 val. Vaizdo įrašo trukmė – 5 minutės 43 sekundės. Vaizdo kamera fiksuoja koridoriaus vaizdą. 16:00:00 val. vaizdo įraše pasirodo asmuo Nr. 1 (tamsiaplaukė moteris, apsivilkusi pilkos spalvos „Adidas“ firmos sportinius batus, tamsiai pilkos spalvos kelnes ir šviesiai pilkos spalvos marškinėlius, su savimi turi juodai pilkos spalvos rankinę per petį). 16:01:38 val. asmuo Nr. 1 prieina prie bankomato. 16:01:41 val. moteris išsitraukia iš dešinės kelnių kišenės banko kortelę ir ją įdeda į bankomatą. 16:02:49 val. asmuo Nr. 1 pasiima banko kortelę ir nusiimtus pinigus, juos įsideda į savo rankinę. 16:02:57 val. išeina iš vaizdo kamerų stebėjimo teritorijos. Daugiau reikšmingos informacijos nepastebėta.

Nukentėjusysis E. D. 2024 m. kovo 6 d. pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, kuriuo prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu, kadangi nusikalstamais veiksmais jam yra padaryta 420 Eur turtinė žala.

I. R. 2024 m. kovo 7 d. įsipareigojime nurodyta, kad ji sutinka (įsipareigoja) atlyginti nukentėjusiajam E. D. padarytą 420 Eur turtinę žalą dalimis per 6 mėnesius, pervedant pinigų sumas į nukentėjusiojo E. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios I. R. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Kaltinamoji I. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai paaiškino jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Parodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d., tikslaus laiko dabar neatsimena, bet apie 16.00 val., prie geležinkelio stoties nepažįstamas vyras, kurio neatsimena ir negali apibūdinti, paprašė jos nuimti 400 Eur grynųjų pinigų bankomate, padavė „Luminor“ banko mokėjimo kortelę su PIN kodu atspausdintu ant popieriuko. Minėtas vyras pažadėjo už paslaugą 50 Eur. Ji nuėjo į autobusų stotį, ten esančiame „Medus“ bankomate įdėjo svetimą mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą, patikrino sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutį, tačiau dabar neatsimena likučio sumos. Antrą kartą įdėjo svetimą mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą ir išgrynino 420 Eur. Šiuos pinigus pasiliko sau, svetimą mokėjimo kortelę išmetė lauke, bet neatsimena kur tiksliai. Šios kaltinamosios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji, be nukentėjusiojo žinios ir leidimo, neteisėtai disponavo E. D. elektronine mokėjimo priemone, tą suvokė bei to siekė. Be kita ko, I. R. pripažino, kad savo žinioje turėdama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ja pasinaudojo, t. y. įdėjusi į bankomatą ir įvedusi turimą PIN kodą, patikrino banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutį, o antrą kartą įdėjusi kortelę į bankomatą, išgrynino joje esančius E. D. pinigus, o būtent – 420 Eur, bei šias jai nepriklausančias pinigines lėšas (nedidelės vertės svetimą turtą) pasisavino. Kaltinamosios duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė detalias savo elektroninės mokėjimo priemonės praradimo aplinkybes, be kita ko, nenurodė, kad kaltinamajai būtų leidęs ja disponuoti, o tuo labiau iš jo turimos banko sąskaitos išgryninti pinigines lėšas, t. y. I. R. akivaizdžiai veikė prieš nukentėjusiojo valią. Taip pat kaltinamosios atlikti nusikalstami veiksmai (neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule savo naudai nedidelės vertės svetimo turto įgyjimas) yra užfiksuoti objektyviu bei abejoniu nekeliančiu įrodymu – byloje esančiame vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas I. R. banko kortelės panaudojimas ir piniginių lėšų iš bankomato išgryninimas.

Taigi, kaltinamosios duotų parodymų, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma, analizės pagrindu darytina išvada, kad I. R. jai inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ne tik neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, bet ir neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. E. D. priklausančius 420 Eur. Teismo nustatyti aktyvūs kaltinamosios veiksmai atitinka visus jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, todėl I. R. trauktina baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kadangi bylos aplinkybės yra aiškios.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 7 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamoji I. R. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Be to, 2024 m. kovo 7 d. nukentėjusysis E. D. buvo informuotas dėl kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, skundas dėl to negautas.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą numatytos tos pačios analogiškos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmes I. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

I. R. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). I. R. neteista, tačiau buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. I. R. šiuo metu nedirba, bet yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to, byloje negauta duomenų, kad pastaroji gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. I. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi visas jai inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančias bei kitas svarbias aplinkybes – neteista, nedirbanti, kaip teigia, pastarosios turtinė padėtis sunki, todėl ir ryžosi nusikalstamų veikų padarymui, be to, gyvena su sunkiai sergančiu sugyventiniu, sukčiavimo būdu įgyto svetimo turto vertė ženkliai viršija 3 MGL (150 Eur), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai paskyrus prokurorės prašomas bausmes: 1) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 50 parų areštą; 2) pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 50 parų areštą; 3) pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 45 parų areštą. Prokurorės pasiūlytos bausmės, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, veikų pobūdį, parinktos pagrįstai, todėl jų mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, I. R. skirtinos bausmės yra teisingos ir proporcingos, jos darys teigiamą įtaką pastarosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad I. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jos subendrintinos apėmimo būdu, t. y. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtai bausmei apimant pagal BK 182 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę ir paskiriant 50 parų arešto bausmę. Be to, ši apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrintina su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 50 parų arešto bausme, I. R. paskiriant 90 parų arešto bausmę.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrintą bausmę I. R. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 60 parų areštą.

Įvertinus tai, kad I. R. arešto bausme nuteista pirmą kartą, tai, jog pastaroji pasirašytinai įsipareigojo per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, be to, praeityje nebuvo teista, vertintina, jog yra pagrindas pasitikėti I. R. ir atidėti jai paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant prokurorės prašomą 6 mėnesių terminą be intensyvios priežiūros, taip pat nustatant įpareigojimą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiojo E. D. pareikštą civilinį ieškinį 420 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita vertus, teismo vertinimu, atsižvelgus į I. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamosios motyvus ir tikslus, tikslinga paskirti papildomus įpareigojimus, taikytinus arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, kurie leistų iš tiesų, o ne formaliai pasiekti bausmės tikslus, t. y. numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktuose – įsidarbinti arba toliau būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. D. pareiškė civilinį ieškinį 420 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis E. D. dėl kaltinamosios I. R. nusikalstamų veiksmų prarado 420 Eur grynųjų pinigų. Byloje įrodyta, kad civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo sąlygota būtent kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų I. R. veiksmų. Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ginčas nekilo. Kaltinamoji su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir įsipareigojo atlyginti civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą per 6 mėnesius. Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamosios 420 Eur nukentėjusiojo naudai.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. kovo 5 d. nutarimu I. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra, kaltinamoji laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

I. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

I. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, subendrinti apėmimo būdu – griežtesnei bausme (50 (penkiasdešimties) parų areštui) apimant švelnesnę (45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą), ir I. R. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prie 50 (penkiasdešimties) parų arešto, pridedant dalį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės – 40 (keturiasdešimt) parų areštą, ir I. R. paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. R. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalimis, I. R. paskirtos galutinės 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jai pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktuose, 6 dalyje – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo dienos nukentėjusiajam E. D. atlyginti padarytą 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) turtinę žalą; įsidarbinti arba toliau būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo E. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš I. R. 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui: vaizdo įrašą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti I. R., kad:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

4) Jeigu nuteistoji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, ji turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Taip pat išaiškinti I. R.:

1) Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė