Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9576-955/2016, kuria buvo nutraukta civilinė byla, ieškove atsisakius ieškinio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Baltoil“ kreipėsi į teismą prašydama iš dalies panaikinti atsakovės BAB „Ūkio bankas“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ 2016 m. kovo 8 d. sprendimą atšaukti varžytynes ir skelbti neparduotojo turto varžytynes iš naujo; pripažinti ieškovę varžytynių laimėtoja, tretieji asmenys byloje Valstybės įmonės Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Stateta“, uždaroji akcinė bendrovė „EMSI“Kauno apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 26 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovės atsisakymą priėmė, civilinę bylą nutraukė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovės prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Ieškovei ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos (CPK 294 str. 2 d.), todėl atsisakymas priimtinas ir civilinė byla nutrauktina, ieškovei grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 19,25 Eur (CPK CPK 87 str. 2 d.; 140 str. 1 d.). Teismas taip pat sprendė, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, nes nustatyta, kad byloje buvo vienas parengiamasis posėdis – 2016 m. birželio 6 d. Teismo vertinimu atsakovė prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašyme nurodydama, kad žinoma, jog gautas atsisakymas nuo ieškinio, nepagrįstai į bylinėjimosi išlaidas įtraukė pasiruošimą (2 val.), vykimą (4,5 val.) į 2016 m. rugpjūčio 30 d. bei dalyvavimą jame. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 94 straipsniu, atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 2 758,36 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Baltoil“ prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atsakovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, spręsdamas dėl jų priteisimo netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Nustatęs, kad ieškinio atsisakymą lėmė būtent atsakovės inicijuotas ginčo turto pardavimas, teismas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo privalėjo atmesti.Teismas atsakovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, jas priteisdamas nesivadovavo Teisingumo ministro įsakymu yra patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijomis. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovės turėtas vykimo į teismo posėdžius išlaidas, kadangi, vadovaujantis Rekomendacijomis, vykimo į posėdį išlaidos yra priteisiamos, tik jei advokatas vyksta teismo iniciatyva, o nagrinėjamu atveju atstovas vyko atsakovės iniciatyva. Teismas neturėjo pagrindo priteisti išlaidas, susijusias su atsakovės atstovavimu apeliacinės instancijos teisme (atskirojo skundo parengimo (6 val.) išlaidas), kadangi šis klausimas turėjo būti sprendžiamas apygardos teismui nagrinėjant atskirąjį skundą. Teismas, laikydamas, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos, galėjo priteisti 1 165,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė BAB „Ūkio bankas“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmeti. Nurodė, kad tik dėl pačios ieškovės veiksmų inicijuojant bylą teisme buvo patirtos BAB „Ūkio bankas“ bylinėjimosi išlaidos, kurias teismas pagrįstai priteisė. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Rekomendacijomis, išsamiai išanalizavo BAB „Ūkio bankas“ pateiktus išlaidų paskaičiavimus ir jų pagrindimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei atsisakius ieškinio. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės BAB „Ūkio bankas“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ 2016 m. kovo 8 d. sprendimo atšaukti varžytynes ir skelbti neparduotojo turto varžytynes iš naujo panaikinimo bei ieškovės pripažinimo varžytynių laimėtoja. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis ieškovės prašymas buvo patenkintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės BAB „Ūkio bankas“ atskirąjį skundą 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi jį patenkino – panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Atsakovė 2016 m. balandžio 13 d. teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad UAB „Baltoil“ negali būti pripažinta varžytynių laimėtoja, kadangi jos buvo atšauktos dėl e-varžytynių sistemos trikdžių, dėl kurių varžytynių dalyviai neturėjo galimybės kelti kainos.Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 26 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame ieškinio atsisakė, kadangi panaikinus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo parduotas turtas, buvęs varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atšaukimas buvo ginčijamas, dalyku ir tolimesnis procesas tapo beprasmiu. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškinio atsisakymą lėmė tai, kad išnyko subjektyvus ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas savo reiškiamų reikalavimų pagrįstumu, nes turtas, buvęs ginčo varžytynių dalyku, buvo parduotas. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo yra galutinė ir galiojanti, turto pardavimo ribojimų neliko, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinio atsisakymą lėmė atsakovės inicijuotas ginčo turto pardavimas, dėl ko jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas (CPK 151 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, rodančių, kad atsakovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai atliko procesines pareigas, nenustatė. Šiuo atveju ieškinio pareiškimas ir jo atsisakymas nebuvo lemtas su atsakovės elgesiu susijusių priežasčių, todėl spręstina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltė tenka ieškovei. Darytina išvada, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai (CPK 94 str. 1 d.).Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, į jas įskaičiavo atskirojo skundo parengimo išlaidas (6 val.). Apeliantės teigimu, pagal pateiktą ataskaitą vienos valandos įkainis sudarytų 101,37 Eur, kas reiškia, kad už atskirojo skundo parengimą sumokėta suma sudaro 608,22 Eur ir jas turėjo priteisti apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių, atsižvelgiant į bylos baigtį. Paprastai teismų praktikoje, jeigu byloje skundžiami tarpiniai teismo sprendimai, klausimas dėl išlaidų, susijusių su jų parengimu ir pan. parengimu, yra išsprendžiamas priimant galutinį procesinį teismo sprendimą byloje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu aukštesniosios instancijos teismas, pakeisdamas arba priimdamas naują sprendimą (nutartį), nepaskirsto bylinėjimosi išlaidų, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų reikalavimų, įtraukdamas išlaidas už atskirąjį skundą parengimą į priteistinas išlaidas, nes kaip jau minėta atsakovės atskirasis skundas buvo patenkintas. Tačiau CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyta, kad už atskirąjį skundą yra nustatytas 0,4 koeficientas, šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) taikytinas 2016 m. II ketv. – 756,90 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad atsakovės teismui deklaruotos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, patirtos apeliacinės instancijos teisme (rengiant atskirąjį skundą) viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, ir sprendžia, kad iš ieškovės atsakovei už atskirojo skundo parengimą priteistinos išlaidos mažintinos iki 302,00 Eur (756,90 Eur x 0,4). Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, bei atsakovės pateiktą ataskaitą apie suteiktas paslaugas nustatyta, kad teismas, skundžiama nutartimi taip pat priteisė iš ieškovės kitas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už šiuos veiksmus: rašto VĮ Registrų centras dėl informacijos apie varžytynių dalyvių atskleidimo parengimą – 1,5 val., pasiruošimą teismo posėdžiui – 2 val., vykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje – 4,5 val. Apeliantė nesutinka, kad buvo priteistos vykimo į teismo posėdyje išlaidos. Nustatyta, kad vykimo ir dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos priteistos už vykimą ir dalyvavimą 2016 m. birželio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios išlaidos priteistos pagrįstai, vykimo į posėdį išlaidos priskirtinos atstovavimo teisme išlaidoms, tačiau ir šių išlaidų dydis mažintinas (Rekomendacijų 8.19 p.).Įvertinus tai, jog atsakovės atstovė rengė atsiliepimą į ieškinį, taip pat vieną paklausimą, renkant bylai reikalingus įrodymus, kad parengiamasis posėdis 2016 m. birželio 6 d. vyko tik 15 min., bei atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2, 8.17, 8.18, 8.19 ir 9 punktų nuostatas, atsakovės turėtos išlaidos už šias teisines paslaugas neturėtų viršyti 2 027,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis dalyje keistina ir iš ieškovės atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 2 329,00 Eur (2 027,00 + 302,00) (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti – sumažinti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“, juridinio asmens kodas 302339116, atsakovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, juridinio asmens kodas 112020136, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, juridinio asmens kodas 135778275, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 3729,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt devynių eurų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.