- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-625-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01812-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Atsakovas
- N. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei N. S. dėl negrąžintos paskolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės N. S. (toliau – atsakovė) 472,75 Eur negrąžintą paskolą, 349,70 Eur palūkanas, 175,46 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 015,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 992,20 Eur už advokato teisines paslaugas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė (iki reorganizavimo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“) 2018 m. spalio 25 d. pasirašė daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį Nr. E/D-46JO-P0769/66 (toliau – ir Paskolos sutartis, sutartis) su UAB „Jonavos paslaugos“ dėl 426 850,49 Eur paskolos daugiabučio namo(duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui), gavimo. Paskolos sutartį butų ir kitų patalpų savininkų naudai pasirašė UAB „Jonavos paslaugos“. Paskolos (naudos) gavėjai, kurie turi prievolę mokėti įmokas pagal minėtą sutartį, yra daugiabučio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, kurie 2017 m. lapkričio 23 d. susirinkime priėmė sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir paskolos sutarties daugiabučio namo atnaujinimui su ieškove sudarymo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė yra daugiabučio namo(duomenys neskelbtini), buto Nr. 56, savininkė, kuri turi prievolę mokėti paskolos įmokas pagal grąžinimo grafiką, tačiau šios prievolės tinkamai nevykdė, dėl ko susidarė įsiskolinimas.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 472,75 Eur negrąžintą paskolą, 349,70 Eur palūkanas, 175,46 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 323 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.16., 1.22. ir 5.6. punktai bei specialiųjų sąlygų 3 punktas apibrėžia naudos gavėjos (atsakovės nagrinėjamoje byloje) įsipareigojimų mokėti atlygį (palūkanas) ribas ir metinių palūkanų dydį (3 procentai), taipogi – įtvirtina paskolos grąžinimo atidėjimo nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 472,75 Eur negrąžintą paskolą ir 349,70 Eur palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.
6. Teismas nurodė, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.9. punktą, praleidus sutartyje numatytus paskolos ar jos dalies grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminą, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną paskolos davėjui mokami specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Specialiųjų sutarties sąlygų 16 punkte šalys susitarė dėl 0,04 proc. delspinigių. Byloje konstatavus sutartinių prievolių neįvykdymo faktą, ieškiniu reikalaujamo dydžio delspinigiai priteistini ieškovei iš atsakovės (CK 6.71 – 6.72 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 992,20 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas dydžio pagrįstumo, teismas pažymi, kad, viena vertus, už ieškinio surašymą patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2. punkto nuostatų. Antra vertus, nagrinėta civilinė byla nebuvo didelės apimties, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, ruošti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, todėl, teismo vertinimu, nereikalavo didelio pasiruošimo bei apžvalgos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad analogiško turinio ieškinius (dėl paskolos iš daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų priteisimo) rengia tas pats ieškovės atstovas, iš esmės tik paredaguodamas atsakovus ir reikalavimo dydį, todėl remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad išlaidų, patirtų už advokato teisines paslaugas, suma yra neproporcingai didelė ir mažintina iki 300 Eur (CPK 3 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei priteisti 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Maksimali priteistina suma už ieškinio rengimą tuo metu buvo 4 899,75 Eur (1 959,90X2,5). Ieškovė byloje patyrė 820 Eur + PVM (172,20 Eur) išlaidų už advokato teisines paslaugas. Ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas ne tik, kad neviršija Rekomendacijoje numatyto dydžio, tačiau yra beveik 6 kartus mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Teismo priteista 300 Eur suma yra net 16 kartų mažesnė už Rekomendacijose nurodytą maksimumą. Ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma t. y. 300 Eur nepadengia advokato mokamų mokesčių, kas nėra suderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
1.2. Svarbu pažymėti ir tai, jog jau yra suformuota teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei analogiško pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl skolų priteisimo iš renovuotų daugiabučio namo savininkų, tačiau pirmosios instancijos teismas vietoj to, jog vadovautųsi analogiškose bylose suformuota praktika, formuoja savo ydingą praktiką ir nepagrįstai mažina ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas nuo 992,20 Eur iki 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas byloje, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai, privalėjo vadovautis teismų sprendimais, kuriais ieškovės naudai iš atsakovų buvo priteistos 992,20 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (ieškinio rengimą ir pateikimą).
1.3. Ieškovės atstovas (advokatas) privalo analizuoti skirtingus dokumentus, kadangi paskolos sutartys yra sudaromos atskirai su kiekvieno daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais, o ne įrašyti skolos dydžius ir skolų susidarymų laikotarpius, kaip nepagrįstai teigia pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti ieškovės patirtas išlaidas už advokato pagalbą iki 300 Eur, tuo pagrindu, jog neva ieškovės atstovas ieškiniuose pakeičia tik skolų sumas ir skolų susidarymo laikotarpius, yra niekuo nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Tokiu teismo sprendimu iš esmės skatinama nesinaudoti profesionalia teismine gynyba, sumenkinamas advokato darbas, nors įstatymas bylos šalims suteikia teisę turėti atstovus. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes dirbti ir atlyginti ieškovės faktiškai dėl jos kaltės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei (apeliantei) priteista dalis bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos sprendimo dalies negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo (CPK 98 straipsnis). Apeliantė prašė priteisti 992,20 Eur išlaidų, o pirmosios instancijos teismas priteisė 300 Eur. Teismas nurodė, kad byla nebuvo didelės apimties, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, nereikalavo didelio pasiruošimo bei apžvalgos, todėl prašomą sumą teismas laikė neproporcingai didele.
12. Apeliantė nurodo, kad teismo priteista 300 Eur suma yra mažesnė, negu kad advokatas turės sumokėti mokesčių nuo gauto 992,20 Eur honoraro ((duomenys neskelbtini)20 Eur, gyventojų pajamų 123 Eur, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo 100,74 Eur), todėl toks sumažinimas nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
13. Šis apeliantės argumentas yra atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos ne advokatui, o išlaidas patyrusiai bylos šaliai. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023). Todėl advokato gautų pajamų apmokestinimas neturi reikšmės, kokia dalis patirtų išlaidų bus priteista iš pralaimėjusios šalies bylą laimėjusiai šaliai. Nuo teismo priimto sprendimo priteisti išlaidų daugiau ar mažiau, advokato gautas honoraras nesikeičia.
14. Kitas apeliantės argumentas yra tas, kad panašiose bylose yra priteisiama po 992 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas esą turėjo laikytis šios praktikos. Su šiuo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl precedento kaip teisės šaltinio taikymo sąlygų, pagal kurią, sprendžiant dėl teismo precedento laikymosi, reikia nustatyti, ar: 1) skirtingose nutartyse pasisakyta dėl tų pačių teisės nuostatų; 2) tos pačios nuostatos taikomos esant tapačiam ginčo teisinio santykio teisiniam reglamentavimui; 3) visos galiojančios ir teisiškai reikšmingos teisės nuostatos analizuotos ir taikytos priimant teismo sprendimą ar nutartį; 4) tokios nuostatos išsamiai analizuotos teismo motyvuose; 5) tokios nuostatos tinkamai pagrindžiamos teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos argumentais; 6) teisės nuostatos taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis; 7) teismų sprendimų ar nutarčių teiginiai yra esminės, nusprendžiančios bylos baigtį pagal tas faktines aplinkybes išvados, ar yra tik motyvai, argumentai arba kitos tik papildomai vartojamos motyvavimo aplinkybės. Tai – nebaigtinis kriterijų sąrašas, nes gali būti ir kitokių aplinkybių, iš kurių gali būti sprendžiama, ar atitinkamu klausimu yra suformuota teismų praktika, ar turi būti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais. Taigi, teismo precedentas turi būti taikomas atsižvelgus į kiek galima daugiau išvardintų kriterijų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012).
16. Šiuo atveju apeliantė tik nurodo eilę apylinkių teismų sprendimų, priimtų už akių dėl nedalyvavusių atsakovų, kuriuose buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos po 992 Eur, tačiau nurodyti sprendimai nebuvo skundžiami apeliacine tvarka, bylinėjimosi išlaidų dydis nebuvo teismo analizuojamas, nebuvo pagrįstas teisės aktais, teismų praktikos argumentais, ir pan., kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidų dydis cituojamose bylose nebuvo svarstymo objektas, todėl nurodyti pavyzdžiai neatitinka teismo precedento kriterijų, išvardintų šios nutarties 15 pastraipoje, todėl šiais pavyzdžiais nėra pagrindo vadovautis.
17. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
18. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
19. Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 38 punktas). Teismų praktika pripažįsta, kad tokios aplinkybės kaip bylos nesudėtingumas ir nedidelė ginčo suma gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 28 punktas).
20. Šioje byloje teismas nurodė, kokiais kriterijais vadovaudamasis sumažino priteistiną išlaidų advokatui dydį: tai ir bylos pakartotinumas, ieškinio dydis, sprendžiamų klausimų pobūdis, pan. Sutiktina, kad teismo nurodyti kriterijai yra tinkami, numatyti Rekomendacijose, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias priteistinų išlaidų advokato pagalbai dydį, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, kurio keisti nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.