- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-284-483/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Rūta Mickevičienė, Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nuteistasis
- D. L., J. J., V. L., R. V., V. S., D. M., R. M., T. M., V. K.
- Advokatai
- Nikolajus Kuznecovas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.5Užstatas (BPK 133 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
gynėjams advokatams: Mindaugui Vaivadai, Stanislovui Butkevičiui, Algirdui Putnai, Gintarui Algirdui Peredniui, Artūrui Jucevičiui, Juozapui Puškoriui, Faustui Vrubliauskui, Aleksandrui Palamarčukui, Eleonorai Adai Unčiurienei, Birutei Paukštienei, Sigitui Lukauskui, išteisintajai J. K., nuteistiesiems: D. L., J. J., V. L., R. V., V. S., D. M., R. M., T. M., V. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistųjų T. M., V. K., D. M. ir jų gynėjų prašymus dėl jiems paskirtų kardomųjų priemonių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 1A-353/2013 Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose; T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu D. M., V. K. ir T. M. panaikintos jiems taikytos kardomosios priemonės: užstatai ir rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, suimant juos teismo salėje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, numatyta užstatus grąžinti užstatų davėjams.
Teismo posėdyje nuteistieji T. M., V. K., D. M. ir jų gynėjai pateikė prašymus panaikinti jiems paskirtus suėmimus, paliekant paskirtus užstatus. Nurodo, kad taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų nepažeidė, o taikyti kardomąją priemonę – suėmimą nėra BPK numatytų pagrindų ir sąlygų. Prokuroras prašė nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus atmesti ir palikti jiems paskirtus suėmimus, nes tam yra BPK 122 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos.
Nuteistųjų T. M., V. K., D. M. ir jų gynėjų prašymai tenkintini iš dalies.
BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad griežčiausios procesinės prievartos priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso įstatymas leidžia kardomąsias priemones taikyti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, tame tarpe ir tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, dar nėra įsiteisėjęs.
Vienas iš BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – netrukdomas teismo nuosprendžio įvykdymas. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu T. M., V. K. ir D. M. jau paskirtos ilgalaikės (aštuonių ir vienuolikos metų) laisvės atėmimo bausmės. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visi trys nuteistieji – T. M., V. K. ir D. M. nėra saistomi tvirtais socialiniais ryšiais, nedirbo, anksčiau teisti. Pasislėpimo tikimybę sustiprina ir tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias T. M., V. K. ir D. M., apėmė ne tik Lietuvos, bet ir kitų užsienio valstybių teritorijas.
BPK 133 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu priimtas sprendimas nutraukti procesą, įsiteisėjo nuosprendis arba nuspręsta, kad taikyti užstatą kaip kardomąją priemonę netikslinga, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad sprendimas panaikinti nuteistiesiems T. M., V. K. ir D. M. taikytas kardomąsias priemones, paskiriant suėmimą, taikomas iš karto, suimant nuteistuosius teismo posėdžių salėje, tačiau užstatai negrąžinami jį davusiems asmenims. Paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, T. M., V. K. ir D. M. paskirti užstatai nedelsiant turi būti grąžini juos davusiems asmenims.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, 133 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
panaikinti nuteistajam T. M. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi paskirtą 30 000 Lt dydžio užstatą, grąžinant jį davusiam asmeniui – R. M..
Panaikinti V. K. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartimi paskirtą 30 000 Lt dydžio užstatą, grąžinant jį davusiam asmeniui – O. K..
Panaikinti D. M. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi paskirtą 15 000 Lt dydžio užstatą, grąžinant jį davusiam asmeniui – R. M..
Nutartis galutinė ir neskundžiama.