Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1599-413/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
2A-1599-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
S. V., J. S.
Ieškovas
P. S.
Trečiasis asmuo
I. V., A. M., Kauno
Advokatai
Diana Višinskienė
Civilinė byla Nr. 2A-1599-413/2011
pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė.;
procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 45.6;
(S)121.15.; 121.18.;121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algimanto Kukalio,

sekretoriaujant Violetai Grigalavičienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,atsakovei S. V., jos atstovui ir atsakovui J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-230-713/2011 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams J. S., S. V., tretiesiems asmenims I. V., A. M., Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarei D. K., dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. S. 2007 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 5918, nuosavybės teise įsigijo butą, esantį Miško g. 17/11Gedimino g. 21-11 Kaune, su rūsiu, pažymėtu indeksu R-6, (4,21 kv.m.), esančiu Miško g. 19, Kaune, t.y. kitame gyvenamajame name (t.1, b.l. 18-22). Gyvenamojo namo Miško g. 19 bendratučiai atsakovė S. V. ir tretieji asmenys I. V. bei A. M. 2006 m. kovo 17 d. notarine sutartimi nustatė patalpų naudojimosi tvarką, pagal kurią ginčo patalpa (rūsys), plane pažymėtas R-6/4,21 kv.m., paskirtas nuolatinai naudotis I. V. ir A. M.. Atsakovas J. S. ir tretieji asmenys I. V. bei A. M. 2006 m. kovo 21 d. sudarė gyvenamojo namo Miško g. 19, Kaune, turinčio 181,55 kvm., dalies pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2532, pagal kurią tretieji asmenys pardavė, o atsakovas įgijo 49/100 dalis gyvenamojo namo patalpų pagal 2006 m. kovo 17 d. sutartimi patvirtintą naudojimosi tvarką.

Šalies argumentai

Ieškovas P. S. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti P. S. nuosavybės teises į rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu R-6 (4,21 kv. m), esančią pastate, pažymėtame indeksu 2A2p, adresu Miško g. 19, Kaune; 2) pripažinti iš dalies negaliojančia nuo sutarties pasirašymo momento 2006 m. kovo 17 d. sutartį, sudarytą tarp I. V. ir A. M. iš vienos pusės, ir S. V. iš kitos pusės, 2.1. punktą dalyje dėl rūsio patalpos R-6/4,21 kv.m. priskyrimo bendrai nuolatinai naudotis I. V. ir A. M., 3) pripažinti iš dalies negaliojančia nuo sutarties pasirašymo momento 2006 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp I. V. ir A. M. iš vienos pusės, ir J. S. iš kitos pusės, 5.1. punktą, dalyje dėl rūsio patalpos R-6/4,21 kv.m. priskyrimo nuolatinai naudotis atsakovui J. S.; 4) įpareigoti J. S. ir S. V. savo sąskaita ir jėgomis per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti įėjimą į rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu R-6 (4,21 kv. m), esančią pastate, pažymėtame indeksu 2A2p, adresu Miško g. 19, Kaune, o jei šio įpareigojimo J. S. ir S. V. teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti P. S. atlaisvinti įėjimą į rūsio patalpą, išieškant patirtas išlaidas iš J. S., ir S. V.; 5) priteisti P. S. iš J. S. ir S. V. bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 161-164).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš P. S. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. V. ir 87,00 Lt pašto išlaidų valstybei (t.2, b.l. 164-167).

Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija atsakovų notarine tvarka nusistatytą naudojimosi rūsio patalpa R-6, 4,21 kv.m., esančią pastate 2A2/p, Miško g. 19, Kaune, tvarką, tačiau neginčija pirminių privatizavimo sandorių ir vėlesnių sandorių, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teises į ginčo rūsio patalpą. Nenuginčijus turto įgijimo pagrindų, negalimas ieškovui palankaus sprendimo priėmimas dėl naudojimosi rūsio patalpa tvarkos sąlygų panaikinimo, kadangi CK 4.93 straipsnio 1 dalimi nustatyta prezumpcija, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisų apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atveju arba reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe (CK 4.93 str. 1 ir 2 dalys). Teismas pažymėjo, kad negali būti tenkinamas ir ieškovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybę į ginčo rūsio patalpą, kadangi atsakovai taip pat neginčijo 2007 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovo P. S., atstovaujamo K. K., ir A. L., sudarytos buto su rūsiu, esančio Miško g. 17-11/Gedimino g. 21-11, Kaune, pirkimo-pardavimo sutarties, rūsio priklausomybės ieškovui klausimo. Todėl teismas sprendė, kad toks ieškovo reikalavimas pareikštas nepagrįstai. Netenkinus ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo ieškovui nuosavybės teisės į rūsio patalpą R-6 (4,21), esančią pastate 2A2p, Miško g. 19, Kaune ir nepripažinus negaliojančiomis sutarčių dėl naudojimosi ginčo patalpa tvarkos nustatymo, teismas pripažino nepagrįstu ir kitą ieškovo reikalavimą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovus atlaisvinti įėjimą į ginčo patalpą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas su rusiu, unikalus numeris nekilnojamojo turto registre 1988-0006-7017:0009, esantis Miško g. 17-11/Gedimino g. 21-11, Kaune. Minėtam butui priklauso rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-6 (4,21 kv. m), esanti pastate, pažymėtame indeksu 2A2p Miško g. 19, Kaune. Ieškovas negali patekti i jam nuosavybės teise priklausančią minėtą rūsio patalpą, kadangi atsakovai yra užblokavę visus galimus įėjimus. Ginčijamos 2006 m. kovo 17 d. sutarties 2.1 punktas nustatė, kad I. V. ir A. M. bendrai naudosis gyvenamojo namo 2A2p patalpa R-6/4,21 kv.m. Minėtos patalpos priskyrimas naudotis tretiesiems asmenims yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi, kaip jau buvo minėta, gyvenamojo namo 2A2p patalpa R-6/4,21 kv.m. nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl ieškovas prašė iš dalies pripažinti negaliojančiu sutarties 2.1. punktą dalyje dėl patalpos R-6/4,21 kv.m. priskyrimo bendrai nuolatinai naudotis I. V. ir A. M..

2. Ginčijama 2006 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi tretieji asmenys I. V. ir A. M. pardavė atsakovui J. S. visas turimas nuosavybės teises į gyvenamąjį namą 2A2p, esantį Miško g. 19, Kaune. Minėtos sutarties 5.1. punkte numatyta, kad atsakovas J. S. nuolatinai naudosis gyvenamojo 2A2p patalpa R-6/4,21 kv.m. Kadangi šios ginčo patalpos savininkas yra ieškovas, rūsio patalpos priskyrimas naudotis atsakovui J. S. yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, priimto 1991-05-28 Nr. 1-1374 pagrindu, S. M. 1992 m. liepos 24 d. įgijo iš Kauno m. valdybos 49,55 kv.m. butą, esantį Miško g. 17-11/Gedimino g. 21-11, Kaune. Teismas nustatė, kad šioje sutartyje nėra duomenų, jog butui priklauso rūsio patalpa, todėl darė išvadą jog butų privatizavimo metu pirmoji buto savininkė gyvenamąją patalpą įsigijo be rūsio patalpos. Ši teismo išvada visiškai nepagrįsta, kadangi pagal buto įkainavimo aktą, patvirtintą Kauno miesto valdybos 1992 m. liepos 23 d. Nr. 27937 „pardavėjas“ pardavė, o „pirkėjas“ nupirko dviejų kambarių butą Nr. 11, kurio bendras plotas 49,55 kv.m, su rūsiu. Taigi, akivaizdu, kad pirmoji ieškovo turimų patalpų buto savininkė S. M. butą įgijo su rūsiu ir 2001 m. rugpjūčio 2 d. pardavė jį A. L.. Nors šioje pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog butas A. L. parduotas su priklausiniu - rūsiu, tačiau sutartyje aiškiai nurodyta, kad šis butas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Kauno filiale įregistruotas S. M. vardu ir priklauso Pardavėjams pagal Kauno miesto notarinės kontoros 1992 m. liepos 24 d. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. 21-3180; Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Kauno filialo 2001 m. rugpjūčio 2 d. išduotą pažymą Nr. 20/77202 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises įjuos. Darytina išvadą kad A. L. butą esantį Miško g. 17-11, Kaune, pirko su rūsiu.

4. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl 2010 m. kovo 4 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo Nr. (3.4.5)S-925 "Dėl buto Nr. 11, adresu Miško g. 17/ Gedimino g. 21, Kaune, registro įrašo 20/120237 ištaisymo. Šiame sprendime nurodyta, kad išnagrinėjus gyvenamojo namo lA3p adresu Miško g. 17/ Gedimino g. 21, Kaune, buto Nr. 11 kadastro ir registro byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad registro įrašo Nr. 20/120237 pastaboje (11 punktas) įrašyta informacija, kad „kadastro bylos duomenimis, rūsio patalpa 4,21 kv.m. pažymėta R-6, yra pastate 2A2p Miško g.19“, atitinka buto Nr. 11 kadastrinių matavimų bylutėje pažymėtus duomenis. Istoriniais registro duomenimis, buto Nr. 11 pirkimo pardavimo sutartyje (1992-07-24, Nr. 21-3180) pagal Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, nurodyta, kad butas Nr. 11 privatizuotas su rūsiu. Šis įrašas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl rūsio patalpa R-6, 4,21 kv.m., esanti Miško g. 19A, Kaune, priklauso butui Nr. 11, esančiam Miško g. 17/ Gedimino g. 21, Kaune.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui nenuginčijus pirminių privatizavimo ir vėlesnių sandorių, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teises į rūsio patalpą R-6/4,21 kv.m., esančią pastate 2A2/p , Miško g. 19A, Kaune, negalimas ieškovui palankaus sprendimo dėl naudojimosi tvarkos sąlygų panaikinimo, priėmimas. Teismas turėjo pasisakyti ir įvertinti tai, jog pirminiai privatizavimo sandoriai buvo sudaryti ne tuo pačiu metu, t. y. butas Nr. 11, esantis Miško g. 17/ Gedimino g. 21, Kaune, buvo privatizuotas 1992 m. liepos 24 d., o 0,49 ir 0,51 dalys gyvenamojo namo 2A2/p su rūsiu, esantys Miško g. 19, Kaune, privatizuoti atitinkamai 1992 m. spalio 19 ir 1992 m. spalio 20 dienomis. Todėl akivaizdu, kad rūsio patalpa R-6/4,21 kv.m., esanti pastate 2A2/p , Miško g. 19A, Kaune, buvo privatizuota anksčiausiai ir šiuo metu priklauso ieškovui.

6. Ieškovas ginčija atsakovų notarine tvarka nusistatytą naudojimosi tvarką rūsio patalpa R-6, 4,21 kv.m., siekdamas apginti savo kaip savininko teises. Naudojimosi tvarkos nustatymas nuosavybės teisių nesukuria. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atveju arba reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe (CK 4.93 str. 2 d.). nagrinėjamu atveju ginčo rūsio patalpos savininkas yra ieškovas, todėl teismas privalėjo apginti jo pažeistą teisę. Atsakovai neginčijo 2007 m. rugpjūčio 1 d. buto su rūsiu, esančio Miško g. 17-11/Gedimino g. 21-11, Kaune, pirkimo - pardavimo sutarties ir rūsio priklausomybės ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis sutarčių dalis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo turėjo būti patenkintas o tuo pačiu ir patenkintas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovams J. S. ir S. V. atlaisvinti įėjimą į ginčo patalpą - rūsį.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai J. S. ir S. V. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai: bylos duomenys patvirtina, kad visas gyvenamasis namas (su rūsiu) Miško g. 19, Kaune, kurio bendras plotas 181,55 kv. m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė: 51/100 namo dalis S. V., o 49/100 namo dalis - I. V. bei A. M.. Jokių kitų namo bendraturčių, kurie šiame name turėtų bet kokią nuosavybės dalį, nebuvo, todėl 2006 m. kovo 17 d. sutartis dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo yra teisėta. Teisėtos sutarties pagrindu negali būti naikinama ir vėliau sudaryta 2006 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovas klaidingai nurodo, kad pirmoji buto savininkė S. M. butą Miško g. 17 pirko su rūsiu, kadangi gyvenamajame name Miško g. 17/Gedimino g. 21 rūsio iš vis nėra. Be to, 2001 m. rugpjūčio 2 d. buto pirkimo-pardavimo sutartyje, priešingai nei teigia apeliantas, aiškiai nurodyta, kad sutuoktiniai S. M. ir A. M. parduoda bendrosios jungtinės nuosavybes teisėmis įgytą gyvenamosios paskirties dviejų kambarių butą Nr. 11, kuriame yra 49,55 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. 19/880-0067-01-7:0009, esantį trečiame aukšte statinio, kurio unikalus Nr. 19/880-0067-01-7, plane pažymėtą lA3p, Miško g. 17(septyniolika) Kaune, į kurį S. M. nuosavybę įgijo 1992 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 21-3180. Taigi, rūsio patalpos pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodomos. Nors 2006 m. kovo 20 d. A. L. VĮ RC Kauno filialo prašė patikslinti duomenis dėl rūsio patalpos, tačiau VĮ RC Kauno filialas be teisėto pagrindo nekilnojamojo turto duomenų banke įrašė, kad rūsio patalpa R-6 yra pastate 2A2p. Šis įrašas registre atsirado praėjus 15 metų po buto privatizavimo. Kiti byloje esantys nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atsakovų gyvenamojo namo rūsių plotas sudaro 57,48 kv. m. Šiame name atsakovė S. V. gyvena daugiau kaip penkiasdešimt metų, todėl jai gerai žinomos ir S. M., gyvenusios Miško g. 17-11, buto privatizavimo ir pardavimo A. L. aplinkybės 1992-07-24 buto pirkimo-pardavimo sutartyje M. (pirmoji buvo savininkė) nupirko tik 49,55 kv. m. ploto 2 kambarių butą Nr. 11, esantį Miško g. 17/Gedimino g. 21 ir rūsio patalpų neįgijo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo šalių ginčas dėl teisės į rūsio patalpas, plane pažymėtas R-6 (4,21 kv.m.), esančias gyvenamajame pastate 2A2/p, Miško g. 19 A, Kaune (buvusi numeracija Miško g. 19).

Bylos duomenimis, 1992 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu S. M. iš Kauno miesto valdybos įsigijo nuosavybėn 49,55 kv.m. butą, esantį Miško g. 17-11/Gedimino g. 21-11, Kaune su rūsiu (rūsio patalpų plotas ir vieta sutartyje nenurodyti) t.2, b.l. 97)). Gyvenamąsias patalpas buto savininkai S. M. ir A. M. 2001 m. rugpjūčio 2 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 7838, pardavė A. L.. Duomenų apie rūsio patalpas šioje sutartyje nėra (t.2, b.l. 98-99). Iš kadastrinių matavimų bylos Nr. 10857 (nekilnojamojo turto registro byla Nr. 20/120237) matyti, kad A. L. 2006 m. kovo 21 d. prašymu kreipėsi VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama patikslinti nekilnojamojo turto registro duomenis ir įrašyti į juos rūsio patalpą R-6 (4,21 kvm.) b.l. 28)). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2006 m. kovo 28 d. savo duomenų banko išraše, 11 punkte, padarė įrašą, kad kadastro bylos duomenimis gyvenamojo buto Miško g. 17-11/Gedimino g. 21-11 rūsio patalpa 4,21 kv.m., pažymėta R-6, yra pastate 2A2p adresu Miško g. 19 (ten pat, b.l. 32-33). Ieškovas P. S. 2007 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo iš pardavėjos A. L. butą su rūsiu Miško g. 17-11/Gedimino g. 21-11, Kaune. Sutarties 1.1. nurodyta, jog kadastro duomenų fiksavimo data: 2001-06-21; Registro pastaboje nurodyta, kad kadastro bylos Nr. 19/10857 duomenimis, rūsio patalpa 4,21 kv.m., pažymėta R-6, yra pastate 2A2p Miško g. 19. (t.1, b.l. 18-23). Taigi, ieškovo nuosavybės teisės į ginčo patalpas (4,21 kv.m. rūsio patalpą, pažymėtą R-6 ir esančią pastate 2A2p, Miško g. 19) įregistruotos nenuginčytu nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Ieškovo ginčijamų 2006 m. kovo 17 d. sutarties 2.1 punkto (dėl naudojimosi Miško g. 19 patalpomis tvarkos nustatymo) ir 2006 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties 5.1 punkto pagrindu gyvenamojo namo Miško g. 19 bendraturčiai tretieji asmenys I. V., A. M. ir atsakovė S. V. nusistatė gyvenamųjų ir rūsio patalpų naudojimosi tvarką, kuri liko galioti ir atsakovui J. S., įgijusiam 2006 m. kovo 21 d. sutarties pagrindu 49/100 dalis gyvenamosios paskirties pastato Miško g. 19 (t.1, b.l. 43-50).

Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai ginčo patalpa (rūsio patalpa R-6) šalims priklauso skirtingų sandorių pagrindu (ieškovui – pagal nenuginčytus nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą priskirti rūsio patalpą Miško g. 17-11/Gedimino g. 21-11 buto savininkui ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį, o atsakovams - pagal ieškovo byloje ginčijamus 2006 m. kovo 17 d. naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ir 2007 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, kiek tai liečia ginčo patalpos naudojimosi tvarką, sutartis). Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neginčijo pirminių buto privatizavimo sandorių, o atsakovai - 2007 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos buto su rūsiu, esančio Miško g. 17-11/Gedimino g. 21-11, Kaune, pirkimo-pardavimo sutarties ir rūsio priklausomybės ieškovui klausimo. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad pirmieji Miško g. 17-11/Gedimino g. 21-11 (S. M. pagal 1992-07-24 sutartį) ir Miško g. 19 (V. B. pagal 1992-10-19 sutartį ir S. V. pagal 1992-10-19 sutartį) patalpų savininkai įgijo gyvenamąsias patalpas su rūsiu, nors nei vienoje iš paminėtų butų privatizavimo sutarčių rūsio patalpų vieta, numeracija ir plotas nebuvo nurodyti. Nurodyti duomenys paaiškėjo sudarius atsakovams ginčijamus sandorius. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas turėjo pirmiausiai ginčyti pirminius privatizavimo ir vėlesnius sandorius, nenurodant kokie tai sandoriai ir kokią reikšmę šie sandoriai turi ieškovo reikalavimų pagrįstumui nustatyti, bei nustačius, kad ginčo patalpa būtų privatizavimo sandoriuose nebuvo nurodyta, pripažintinos nepagrįstomis, prieštaraujančiomis proceso dispozityvumo principui ir asmens teisei į teisminę gynybą (CPK 5 ir 13 straipsniai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimus formaliais motyvais, iš esmės šių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo netyrė (CPK 263 str. 1 d.), dėl jų nepasisakė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nebuvo atskleista bylos esmė, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Vertinant bylos rašytinius duomenis yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir kitas procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad teismas 2010 m. vasario 9 d. rezoliucija priėmė nagrinėti atsakovų priešieškinį, kuriuo jie prašė panaikinti neteisėtą registro įrašo Nr. 20/120237 pastabą apie ginčo patalpų priskyrimą ieškovui (t.1, 131-134), tačiau išnagrinėjęs bylą iš esmės dėl paminėto priešieškinio teismas savo sprendime nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai 2010 m. gegužės 24 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo papildomai prašė panaikinti vietinio ir centrinio registratoriaus 2010 m. kovo 4 d. ir 2010 m. balandžio 23 d. sprendimus, susijusius su ginčo patalpa (t.2, b.l. 34-38). Teisėjų kolegijos vertinimu priešpriešiniai atsakovų reikalavimai tiesiogiai susiję su ieškovo pradiniu ieškiniu ir tik išsprendus jų pagrįstumo klausimą, galima nustatyti, ar 2007 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyta registro pastaba apie rūsio patalpą yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėtina, kad patikslintas priešieškinys pateiktas nagrinėjant bylą parengiamajame teismo posėdyje, taigi teismas, atsisakydamas priimti šį atsakovų procesinį dokumentą (t.2, b.l. 72), netinkamai taikė ir aiškino CPK 33 straipsnio 2 dalies ir 143 straipsnio nuostatas, dėl ko šalių ginčas iš esmės nebuvo išspręstas.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko sprendimas panaikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 2 d. 4 p.).

Sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turėtų spręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje procesinį sprendimą (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRamūnas MitkusAlgimantas Kukalis