Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-788-651/2013

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00135-2012-1

2013 m. spalio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir N. B. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė N. B. nustatyta 2 (dveji) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2009-05-19 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė V. K. nustatyta 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2013 m. birželio 14 d.

V. K. išteisintas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kardomoji priemonė panaikinta.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš N. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 664,47 Lt O. B. gydymo išlaidų.

O. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš N. B. 659,26 Lt turtinės žalos atlyginimo, 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš N. B., V. K. ir V. S. priteista V. B. po 333 Lt iš kiekvieno jo turėtų išlaidų atstovo pagalbai sumokėti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. B., V. S. ir V. K. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką. N. B. taip pat nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Tai yra N. B., V. S. ir V. K., 2012-02-18, apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, siekdami pademonstruoti pranašumą dėl menkavertės priežasties – ankstesnių grupinių žodinių konfliktų – užpuolė O. B., I. M., A. R. ir E. S.. V. S. pastūmus I. M., V. K. sudavė I. M. kumščiu į veidą, N. B. užpuolė E. S., pargriovė ją ant žemės ir gulinčiai ne mažiau kaip 2 kartus įspyrė į viršutinę kūno dalį, sukeldamas fizinį skausmą. Po to N. B. iš už nugaros užpuolė A. R. ir ne mažiau kaip vieną kartą sudavė jam kumščiu į sprandą, sukeldamas fizinį skausmą. Išgąsdintiems užpultiesiems pradėjus bėgti N. B. kartu su V. S. ir V. K. ėmė vytis bebandantį pabėgti O. B.. Pasivijus O. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. 11, N. B., V. S. ir V. K. apsupo pargriuvusį nukentėjusįjį, sudarydami jam grėsmingą situaciją, N. B. ne mažiau kaip 1 kartą smogė kumščiu O. B. į galvą ir smūgiu jį pargriovė ant žemės, taip O. B. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – odos nubrozdinimą nosyje ir nosies kaulų lūžį. Dėl smurto prieš O. B. veiksmų nepataisomai sugadinti O. B. 400 Lt vertės akiniai. Dėl grupinio užpuolimo išgąsdinti ir papiktinti O. B., I. M., E. S., A. R., kartu sutrikdyta visuomenės rimtis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė atmesti apeliacinius skundus, nuteistasis, nuteistųjų atstovai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo V. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, jog V. K. anksčiau teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, neatlikęs bausmės už ankstesnį teistumą, charakterizuojamas neigiamai. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas ir nesiekia pasikeisti, todėl teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skyrus laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsti. Nors apeliantas teigia, kad už viešosios tvarkos pažeidimą paskirta bausmė yra per giežta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, skirdamas bausmę, apeliantui skyrė artimą vidurkiui įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmę, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iš ankstesnio teistumo išvadų nedaro, dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo taip pat matyti, jog, apelianto manymu, teismas nepagrįstai subendrindamas bausmes į bausmės laiką neįskaitė atliktos bausmės laiką nuo 2012-08-27 iki 2013-06-14.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 ir 64 str. BK 63 str. 1 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 str. 9 d. nustato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 64 str. taikomas tada, kai nusikalstamos veikos padaromos po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai nauji nusikaltimai padaromi per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog V. K. Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-19 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m. 2010-06-15 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, 2011-11-03 paleistas lygtinai, neatlikus 1 m. 1 mėn. 14 d. laisvės atėmimo bausmės, 2012-07-18 nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį. Taigi V. K., neatlikęs pakirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 str. Pagal BK 64 str. 1 d. teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Nurodytu atveju skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, kitų bausmių subendrinimo būdų įstatymas nenumato. Visiškas ar dalinis bausmių sudėjimo taikymas yra teismo prerogatyva, atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju teismas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie naujai paskirtos 1 metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį neatliktos bausmės pagal 2009-05-19 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 1 mėnesį terminuoto laisvės atėmimo. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę tinkamai subendrino ir įskaityti į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės laiką nuteistojo apeliaciniame skunde prašomą laikotarpį nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo N. B. apeliacinio skundo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog N. B. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir prašo dėl nuteisimo pagal šį straipsnį išteisinti.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad N. B. įvykdė jam inkriminuotą veiką ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Nuteistasis N. B. pripažįsta konflikto su A. R. faktą, tačiau teigia, kad daugiau su nieko nekonfliktavo, nukentėjusiojo O. B. prie parduotuvės iš viso nematė ir nežino, kas jį sumušė. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O. B. davė nuoseklius parodymus ir abejoti jų patikimumu nėra jokio pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis nuo pat pirmos apklausos parodė, jog 2012-02-18, apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, nuteistieji N. B., V. S. ir V. K. sukėlė konfliktą, o po to, kai nukentėjusysis bandė pabėgti, N. B. ir V. K. jį vijosi. Nukentėjusysis parodė, jog pasivijus jis buvo mušamas ir matė, kaip smūgį į veidą jam sudavė N. B.. Tai, kad N. B. vijosi nukentėjusįjį, patvirtino ir liudytojai J. S., I. M. bei E. S.. Pastaroji taip pat parodė, kad girdėjo, kaip nukentėjusysis šaukė: „už ką“. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis iš karto po įvykio susitikęs su kartu buvusiais draugais pasakė, jog jį sumušė N. B., todėl apelianto teiginiai, kad nukentėjusysis pats nežinojo, kas jį sumušė, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog neva nukentėjusiojo O. B. parodymams įtaką darė jo tėvas V. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusysis jį apkalba, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl nukentėjusysis bando jį apkalbėti, duomenų apie tai, kad nukentėjusysis turėjo kokį nors pagrindą duoti melagingus parodymus, byloje nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog O. B. davė parodymus būdamas įspėtas dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą, o nuteistasis, kaip įtariamasis (vėliau – kaltinamasis), atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynybos priemonę, todėl manyti, kad jo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. B. nuteisė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo taip pat matyti, jog, nuteistojo manymu, iš jo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra labai didelis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, jog asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam O. B. iš nuteistojo N. B. priteistas 659,26 Lt turtinės žalos atlyginimas, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 664,47 Lt O. B. gydymo išlaidų, taip pat nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą V. B. priteista 333 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, nes kaip matyti iš bylos duomenų, nurodytų turėtų išlaidų dydis yra realus, pagrįstas rašytiniais įrodymais, priteista suma nėra didelė, todėl šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra pagrindo.

Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nukentėjusiajam O. B. priteistas 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis, bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiajam po sumušimo buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis, dėl to jam buvo atlikta operacija, dėl turimų lėtinių ligų – bronchito ir alerginio rinito – nukentėjusiajam pablogėjo sveikata, be to, išsivystė postresinis sindromas. Taigi nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, be to, iki šiol jaučia neigiamas pasekmės. Kolegijos nuomone, nustatyta atlygintinė 7 000 Lt neturtinė žala pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo O. B. atstovas pagal įstatymą V. B. prašo priteisti atstovavimo išlaidas. Kartu su atsikirtimu į apeliacinius skundus pateiktas advokato M. G. kontoros 2013-07-19 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 731261 400 Lt sumai.

Atsikirtimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų, todėl nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą turėjo teisę kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsikirtimą. Prašoma suma nėra aiškiai per didelė, pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl vadovaujantis su BPK 106 str. 2 d., šios išlaidos priteistinos iš nuteistųjų apeliantų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų V. K. ir N. B. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš N. B. ir V. K. nukentėjusiojo O. B. atstovui pagal įstatymą V. B. po 200,00 (du šimtus) Lt iš kiekvieno jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.