- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-16
- Bylos Nr.
- PK-109-111/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Kaltinamasis
- J. S.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotoju - kontrolieriumi, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. S. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
2009 m. rugsėjo 13 d., apie 21 val. 30 min. jis, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ eidamas vairuotojo – kontrolieriaus pareigas, viešojo transporto stotelėje „Kalvarijų turgus“, esančioje adresu Kalvarijų g. 61, Vilniuje kartu su kitais kontrolieriais R. S., J. M., L. S. tikrino 10 maršruto troleibuso keleivių važiavimo bilietus. Patikrinęs keleivės N. N. vienkartinį bilietą, J. S. pareiškė, kad jos bilietas pažymėtas ne toje transporto priemonėje, kadangi neužtenka vienos žymos, ir pareikalavo išlipti iš troleibuso. Keleivei N. N. atsisakius vykdyti jo nurodymus, jis griebė ją už rankų ir pradėjo tempti link troleibuso durų. Tuomet prie jos priėjo kitas troleibuse buvęs kontrolierius R. S., kuris padėjo ją tempti iš troleibuso, tačiau netrukus jis liovėsi tai daręs. Matydamas, kad nesusitvarkys su keleive N. N., J. S. užlaužė jai rankas už nugaros, antrą savo ranką uždėjo jai ant galvos ir, lenkdamas ją žemyn, tempė ją pro duris. Tempdamas link kontrolierių autobusiuko, jis stūmė keleivę kojomis, dėl ko ji nukrito ant kelių. Ją pakėlęs, J. S. vėl užlaužė keleivei rankas, kita savo ranka laikydamas už galvos ir lenkdamas ją žemyn, jis toliau stūmė keleivę link kontrolės autobusiuko, tuo sukeldamas N. N. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis J. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepripažino ir paaiškino, kad keleivės buvo paprašyta išlipti, tačiau ji nevykdė jų tiesioginio nurodymo. Jų taisyklėse yra parašyta, kad kontrolierius turi teisę išlaipinti iš troleibuso ar autobuso keleivį, kuris atsisakė sumokėti baudą arba pateikti asmens tapatybės dokumentus. Troleibusas stovėjo apie 10 minučių. Nebuvo tokio didelio fizinio pažeidimo. Paaiškino, jog jei keleivis neišlipa, kontrolieriai turi teisę panaudoti fizinę jėgą ir išlaipinti keleivį, tačiau negali tiksliai pasakyti, kokiose taisyklėse tai numatyta. Kontrolieriai nuo visų komposterių paėmė žymas. Įrodinėjo keleivei, kad bilietas ne tas. Bilietas iš viso buvo ne tas, ne skylučių ten trūko. Keleivė pradėjo triukšmauti, įžeidinėti kontrolierius. Net keleivėms vaikams, važiavusiems kartu, buvo rodyta, kad bilietėlis ne tas. Visi komposteriai troleibuse vienodi, antraip būtų baudžiamas vairuotojas. Buvo patikrinti visi troleibuse buvę komposteriai. Keleivė vilkėjo stiuke, todėl ją paėmė už striukės. Kontrolieriai niekada neima už rankų. Keleivės paprašius išlipti, ji sudavė jam per veidą, dėl smūgio nukrito akiniai. Kitas kontrolierius R. S. stovėjo prie vidurinių troleibuso durų. R. S. pakėlė jo akinius. Tuomet jie dviese išvedė keleivę už rankų iš troleibuso ir nusivedė į autobusiuką. Kadangi iš N. N. pusės buvo smulkus chuliganizmas, jis iš karto dėl to parašė pareiškimą. Pripažįsta, kad N. N. jie išvedė už rankų, bet rankų jie nesuko, mėlynių nepadarė. Nuo troleibuso iki autobuso vedė už parankių, paėmę iš skirtingų pusių. Rankų už nugaros nespaudė, užlaužę nebuvo. Keleivė nebuvo nukritusi ir jis jos nekėlė. Keleivei nieko nesuplėšė. Nepripažįsta nei turtinės, nei neturtinės žalos.
Apklausta teisme nukentėjusioji N. N. paaiškino, jog kontrolierius J. S. jos atžvilgiu elgėsi sadistiškai. 2009-09-13 ji su vaikais važiavo 10 troleibusu. Tai buvo vėlus vakaras, apie 21-22 val. Įlipo kontrolieriai, pradėjo tikrinti bilietus. Jos biliete neužteko skylučių. Iš viso buvo 4 kontrolieriai, jie ją apsupo. Kontrolieriaus R. S. nebuvo, jis tikrino bilietus kažkur gale. Paskui J. S. pasakė „išeinam, išeinam“ ir, nieko jai nesakęs, griebė jai už rankų ir pradėjo tempti. Paklausė jo, kokią jis turi teisę taip elgtis. Jis pasakė: „išeinam, išsiaiškinsim ten“. Jis ją pradėjo tempti, o ji pradėjo atsitraukinėti. Tada priėjo antras kontrolierius (R. S.) ir jie dviese ją tempė iš troleibuso. Paklausė, kokią jie teisę turi. Antras kontrolierius (R. S.) iš karto atstojo ir nuėjo į autobusiuką, kaip ji suprato, rašyti protokolo, o J. S., matydamas, kad su ja taip nesusitvarkys, užlaužė jai rankas už nugaros, antrą savo ranką uždėjo jai ant galvos, ją lenkė žemyn ir tempė pro duris. Ji pradėjo šaukti „žmonės, padėkite, iškvieskite jam policiją“. Jis ją dar kojomis stūmė, ji nukrito ant kelių. Jis ją pakėlė ir vėl toje pačioje pozoje, užlaužęs už nugaros ranką, kita savo ranka laikydamas už galvos ir lenkdamas ją žemyn, paspirdamas stūmė ją. Visi žmonės išlipo iš troleibuso, jie šaukė „paleiskit moterį“. O jis nieko negirdėjo ir tempė ją į autobusiuką. Ji patyrė stiprią fizinę traumą, psichologinę traumą ir moralinę traumą. Pradėjo svaigti galva, pusę metų vaikščiojo pas gydytoją. Dėl panaudoto fizinio smurto susisuko aorta, apie tai yra pažyma. Tuos sadistiškus veiksmus matė visi žmonės iš troleibuso. Ir netgi po to, kai ją pasodino į autobusiuką, žmonės, kurie stovėjo stotelėje, patys nuėjo į policiją. Jų buvo keturi, visi greitai pasirašė protokolą ir atidavė į policiją. Įrodyti kitko neįmanoma, jie visada kartu, jų visa kompanija ir vienas kitą palaiko, nes jie finansiškai priklausomi. Papildomai nukentėjusioji paaiškino, jog ji klausė gydytojų, dėl ko tie sužeidimai kaklo srityje, o jie pasakė, kad nuo fizinio smurto, gali prireikti operacijos. Ji pramušė bilietėlį teisingai. Sumokėjo didelę baudą. Gali būti, kad neprasimušė skylutė. Ji mano, jog prasimušė gerai. Važiavo trise su vaikais, tris bilietus pramušė. Matomai vienas iš jų prasimušė silpnai. Bilietus mušė ne po vieną, o visus tris iš karto: savo ir savo vaikų. Bilietai buvo pramušti vienoje stotelėje, viskas padaryta pagal taisykles. Bilietas buvo naujas, anksčiau jis pramuštas nebuvo. Prašo iš J. S. priteisti 100 litų turtinės žalos už suplėšytą rankinę ir palaidinę bei 2000 litų neturtinės žalos nurodydama, kad po įvykio gavo traumą ir jai reikės daryti operaciją, prarado sveikatą.
Apklaustas teisme liudytojas R. S. paaiškino, jog dirbo Kalvarijų turgaus sustojime. Prisimena, jog buvo skandalas. Patikrinus buvo nustatytas pažeidimas – ar tai kitą bilietą keleivė pateikė, ar neišmuštas buvo. Moteriškei buvo aiškinama, kad turi susimokėti baudą arba pateikti dokumentą ir išlipti su jais. Moteriškė visiškai nereagavo, apie jokius pažeidimus kalbėti nenorėjo. Apie J. S. teisėtų nurodymų vykdymą net kalbos nebuvo. Prasidėjo triukšmas, pradėjo šaukti, įžeidinėti. Sakė, jokių baudų nemokės, jokių dokumentų neduos, niekur nelips. Kadangi jis dar stovėjo lauke prie autobuso durų, tą visą situaciją matė. Po to moteriškė, bešaukdama ir beįžeidinėdama, susmūgiavo ir trenkė J. S. į veidą, jam net nukrito akiniai. Kadangi jis tada dirbo brigadoje padėjėju, buvo imtasi atitinkamų priemonių, kadangi prasidėjo smurtas iš jos pusės. Užėjo į troleibusą, dar kartą pareikalavo, kad vykdytų jų nurodymus. Ji toliau šaukė „ne“, nesuvaldomas buvo dalykas. Ją paėmė už rankovės ir kartu su J. S. išvedė iš transporto. Įsivedė ją į autobusiuką. Apsisuko, nuvežė į komisariatą. Komisariate parašė pareiškimą. O ji iš karto komisariate pareiškė, kad „aš čia mėlynę turiu, aš dabar parašysiu ant jūsų pareiškimą“. Tos mėlynės tokioje vietoje, kur jos net nieks nelietė. Apskritai už striukės ima visą laiką, jeigu reikia taip tvarkytis. Kitos išeities nebuvo. Jei bandoma pasišalinti, jei nesuvaldomas konfliktas, tai tada reikia pavartoti šiek tiek jėgos. Papildomai liudytojas paaiškino, jog gintis turi teisę kiekvienas žmogus ir jei kitas žmogus grubiai pažeidinėja viešąją tvarką, gali savo nuožiūra pristatyti į policijos komisariatą. Iš autobuso išlipo kartu. Instrukcijoje numatyti tokie veiksmai: jei nepateikia dokumento arba nenori pateikti, ar jo neturi, arba nemoka vietoje baudos, galima pristatyti į policijos komisariatą. Jeigu žmogus nenori lipti, galima važiuoti į galinę maršruto stotelę ir kviesti policijos pareigūnus. Bet čia buvo smurto veiksmai. Gavus per ausį, antrą kartą niekas nelauks, kol dar duos, reikia imtis atitinkamų priemonių. Su moteriške važiavo dar giminės kažkokie, sūnus, dar kažkas. J. S. liepė keleivei išlipti, ji troleibuse nesutiko nieko mokėti, atsistojo, pradėjo užgaulioti ir mostelėjo. Keleivė buvo pristatyta į policijos komisariatą, kuris buvo šalia.
Apklausta teisme liudytoja B. S. paaiškino, jog tai buvo prieš metus, rugsėjo 13 dieną, apie 21 val. Ji tuo metu stovėjo stotelėje. Toje stotelėje buvo raudonas kontrolierių autobusiukas. Atvažiavo troleibusas, kontrolieriai įlipo į jį ir po kurio laiko ji pamatė, kad vienas kontrolierius, kuris buvo su barzda ir ūsais, išstūmė jėga moterį iš troleibuso. Jinai nukrito ant kelių ir jis paskui jai užlaužė ranką už nugaros ir nutempė iki autobusiuko. Jos vaikai, kurie buvo su ja, išlipo kartu su keliais liudytojais ir paprašė jų kontaktų, kad paskui galėtų paliudyti prieš šio kontrolieriaus veiksmus. Papildomai liudytoja paaiškino, jog tuo metu, kai moterį vedė iki autobusiuko, ji nukrito ant kelių, jai užlaužė ranką už nugaros ir tempė iki autobusiuko. Ji vaitojo iš skausmo ir prašė, kad ją nuvežtų į policiją. Kai ją tempė, jai užlaužė ranką ir ją stūmė. Neprisimena, kaip ji buvo apsirengusi. Ji buvo dar vasariškai apsirengusi, nes dar nešalta buvo. Bet buvo tamsu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. atpažino moterį, kurios atžvilgiu buvo pavartota prievarta, ir nurodė, jog tai N. N..
Apklaustas teisme liudytoju V. N. nurodė, kad yra nukentėjusiosios N. N. sūnus, ir paaiškino, jog jis su sese ir mama važiavo troleibusu. Jie su sese sėdėjo toliau nuo mamos. Važiuojant 10 troleibusu, stotelėje „Kalvarijų turgus“ įlipo keleivių kontrolė. Pradėjo tikrinti bilietus. Mamai iškilo kažkokia problema su bilietu, ar skylutės neužteko, ar kažkas kita, kažkas nerimta. Ją apsupo kontrolieriai ir pradėjo aiškintis. J. S. priekyje nebuvo, jisai tikrino bilietus troleibuso gale. Bet po to jis staiga pribėgo ir pradėjo sakyti „greitai, greitai išbėgam, išlipam“. Mama norėjo išsiaiškinti, kas vyksta, kas per problema. Bet jis nenorėjo klausyti. Jis stvėrė ją už viršutinių rankų dalių ir pradėjo stumdyti iš vietos. Bet mama norėjo išsiaiškinti. Ji pasakė „ką jūs čia sau leidžiat“. Bet jis nenorėjo aiškintis, pakvietė kitą kontrolierių, kuris padėjo ją ištraukti iš vietos. Po to antras kontrolierius nubėgo į autobusiuką ir nieko nedarė. Toliau veikė vienas J. S.. Mama norėjo išlaisvinti savo rankas, verkė, netgi prašė, kad žmonės iškviestų policiją, nes ji buvo šokiruota tuo, kas vyksta. Jis, kad jam būtų lengviau vykdyti savo veiksmus, užlaužė jai vieną ranką už nugaros, o kita savo ranka palenkė jai kaklą ir tokioje padėtyje pradėjo ją stumdyti link vidurinių durų, link išėjimo. Mama verkė, nes jai skaudėjo, čia jau prievarta buvo. Išstūmęs ją, jisai stovėjo iš galo, iš užpakalio ir netgi stumdė ją kojomis, spardė stovėdamas iš galo. Ji netgi nukrito nuo laiptų ant asfalto, kai jisai ją stumdė. Nukrito ant kelių. Bet jisai ją stvėrė ir toje pačioje padėtyje, užlenkęs ranką ir kaklą, palenkęs tokioje padėtyje ją stumdė toliau link autobusiuko. Daugelis žmonių buvo šokiruoti, nes mama verkė, prašė, kad iškviestų policiją. Ji norėjo nuvažiuoti į policiją išsiaiškinti, kas vyksta. Žmonės išlipo iš troleibuso. Ten policija buvo labai arti. Daugelis žmonių nuėjo į komisariatą. Bet reikėjo ilgai laukti, nes buvo daug žmonių, visų nebūtų priėmę, nes policininkai užimti savo reikalais. Kažkiek žmonių išėjo, bet kas liko, paliko savo parodymus. Papildomai liudytojas paaiškino, jog mama nedarė nieko tokio, kad akiniai nukristų. Gal galėjo netyčia užgauti. Jis to nematė, bet jei taip galėjo atsitikti, tai, jo manymu, dėl to, kad ji norėjo išsilaisvinti. Paaiškino, jog neatsimena, ar tuo metu buvo šalta. Keliais mama nesiskundė, atrodo, kad nestipriai užsigavo. Ji su kelnėmis buvo, tai nieko ir nebuvo. Bet mėlynės buvo stipriai matomos rankų viršutinėse dalyse.
Apklausta teisme liudytoja A. N. nurodė, jog yra nukentėjusiosios dukra ir paaiškino, jog važiavo su mama 10 troleibusu. Ji su broliu sėdėjo toliau nuo mamos. „Kalvarijų turgaus“ stotelėje įlipo kontrolieriai, pradėjo tikrinti bilietus. Pamatė, kad pas mamą buvo kažkas negerai su bilietu. Paskui kontrolieriai mamą apsupo. Po kurio laiko priėjo kontrolierius J. S. ir pasakė „išlipinėjam, išlipinėjam“. Mama norėjo išsiaiškinti, kas ten su bilietu negerai, bet jis tiesiog stvėrė ją, tiesiog bandė nuo sėdynės nutraukti. Stvėrė už rankų viršutinės dalies. Neatsimena, kaip mama buvo apsirengusi. Jis pradėjo ją tempti. Mama bandė išsisukti, pasakė „kodėl jūs mane liečiate rankomis“. Jie pradėjo stverti nei iš šio, nei iš to. Bet jis neklausė, pakvietė savo antrą padėjėją. Abu ją nutraukė nuo sėdynės. Toliau antras nedalyvavo, nubėgo į autobusiuką, o šitas toliau ją tempė. Mama pradėjo išsisukinėti. Tada jis užsuko jai ranką už nugaros, prispaudė kaklą ir taip ją tempė iki vidurinių durų. Paskui nustūmė ją. Mama šaukė pagalbos, prašė iškviesti policiją. Paskui vėl ją stūmė, pakėlė, vėl užsuko jai ranką, prispaudė ir tokioje padėtyje stumdė iki autobusiuko. Ji su broliu išlipo, dar išlipo keli liudytojai. Mama nesudavė J. S. per veidą, per akinius. Jinai negalėjo suduoti, neįmanoma buvo. Ten net išsisukti neįmanoma buvo. Po įvykio mėlynės buvo. Ranka buvo visa mėlyna. Čia išgąstis tikrai buvo. Jinai dejavo, šaukėsi pagalbos. Tai ją stipriai paveikė.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisme liudytojas S. D. paaiškino, jog jis su drauge važiavo iš mokslų, iš paskaitų. Įlipo kontrolė, tikrino bilietėlius. Buvo taip, kad moteris aiškinosi dėl bilietėlio. Kontrolierius su ja kalbėjo. Tada priėjo J. S. ir pradėjo su ja kalbėti pakeltu tonu. Tuomet pamatė, kad jis tą moterį kelia už rankų, agresyviai, brutaliai. Išvedė iš troleibuso ir užlaužė jai ranką. Moteris verkė ir prašė iškviesti policiją. Papildomai liudytojas paaiškino, jog jis išlipo, nes norėjo padėti moteriai. Matė, kad užlaužė ranką, ją stumdė labai šiurkščiai, vedė į autobusiuką, prispaudė prie autobusiuko sienos, kitas kontrolierius atidarė duris ir jis ją įvedė į autobusiuką, nuvažiavo į komisariatą. Incidentą visą laiką stebėjo. Nukentėjusioji niekur nesudavė J. S., nenumetė jam akinių.
M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3665/09 (01) nurodyta, kad 2009-09-16 apžiūrėjus N. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jai padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste su odos nubrozdinimu, paveikus kietais, bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2009-09-13. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 6-7).
Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad N. N. buvo padaryti sužalojimai (b. l. 8-9).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2009-09-30 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad N. N. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. požymių, kadangi nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Minėtu nutarimu taip pat nustatyta, kad J. S. ir R. S. veikoje įžiūrimi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., požymiai. (b. l. 4-5).
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 1245846-0 kopijos matyti, jog N. N., 2009-09-13, apie 21 val. 28 min. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jos vienkartinis bilietas pažymėtas ne toje transporto priemonėje ir dėl to jai paskirta 80 litų bauda (b. l. 22-23).
Iš VšĮ Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės ligos istorijos Nr. 2010/8225 epikrizės matyti, jog jei po neurologinio gydymo simptomai (svaigimas, mirgėjimas akyse) kartosis, N. N. bus reikalinga kairės slankstelinės arterijos rekonstrukcija. (b. l. 26).
Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. S., kilus konfliktui dėl vienkartinio troleibuso bilieto su N. N., tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Tokia išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiosios parodymus. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes nukentėjusiosios parodymai yra pagrįsti ir kitais įrodymais, o būtent specialisto išvada, kad N. N. padarytas sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kad sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais galimai 2009-09-13, taip pat ir liudytojų B. S., V. N., A. N., S. D., tiesiogiai mačiusių įvykį, parodymais. Teismas kaltinamojo J. S. bei liudytojo kartu dirbančio R. S. parodymus vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo parodymai paneigti aukščiau paminėtais įrodymais.
N. N. pareiškė civilinį ieškinį 100 Lt dydžio turtinei bei 2000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė, jog jai buvo suplėšyta rankinė, palaidinė. Po įvykio ji gavo traumą ir galimai jai reikės daryti operaciją. Ji gulėjo ligoninėje, jai darė tyrimus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismui nekelia jokių abejonių tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, kurios metu patyrė fizinį smurtą, tačiau, teismo manymu, prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Šiuo atveju dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajai N. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ir ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste su odos nubrozdinimu. Šis sužalojimas kurį laiką kėlė fizinį skausmą, neatmetama galimybė, jog ateityje bus reikalinga kairės slankstelinės arterijos rekonstrukcija. Patirtas smurtas ir sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai ir dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos miegas. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę – nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais veiksmais, kaltinamasis dėl poelgio nesigaili, nukentėjusiosios neatsiprašė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertina 800 Lt.
N. N. taip pat pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai (dėl suplėšytos rankinės, palaidinės, dėl gydymo išlaidų) atlyginti. Tačiau teismui ji šių daiktinių įrodymų nepateikė bei nepateikė jokių kitų įrodymų apie jai padarytą turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, nėra įrašytas į Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitą, į narkologinę įskaitą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas skiria J. S. laisvės apribojimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Iš dalies tenkinti N. N. civilinį ieškinį ir iš J. S. priteisti N. N. 800 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.