Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-02 · Civilinė byla Nr. 2A-42-278/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-02
Bylos Nr.
2A-42-278/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Atsakovas
S. V.
Ieškovas
E. V.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-42-278/2010
2-08-3-02104-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.15;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,dalyvaujant J. V., adv. Strončikui,atsakovui S. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. globėjos J. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4519-452/2009 pagal ieškovės E. V., atstovaujamos globėjos J. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, bylos dalyvių paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės E. V. atstovė globėja J. V. nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-09-15 sprendimu E. V. yra pripažinta neveiksnia, nes dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Nurodo, kad jos pragyvenimui (maistui, rūbams, avalynei, mokesčiams už butą) reikalinga apie 800 Lt per mėnesį, o padidėjus mokesčiams už butą, padidėja ir būtinos išlaidos. Teigia, kad E. V. pajamas sudaro 772 Lt šalpos pensija neįgaliajam. Prašė teismą priteisti iš atsakovo išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo S. V. priteisė po 50 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2009-04-29 iki pasikeis E. V. nedarbingumas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad vaikas, kuris pripažintas neveiksniu, neturi galimybės pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis pragyvenimui, todėl jam privalo padėti abu tėvai. Atsakovas, kuris yra E. V. tėvas, paramos dukrai neteikia. Teismas konstatavo, kad duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas bylos nagrinėjimo metu bei tai, kad jis negali teikti išlaikymo negalią turinčiam vaikui dėl savo turtinės padėties ar kad jam pačiam reikalingas išlaikymas, teismui nepateikta. Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenimis J. V. mokama 772 Lt dydžio pensija neįgaliam vaikui, E. V. globėjos darbo užmokestis yra 751 Lt. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie E. V. sveikatos padėtį, išlaidas jos būtiniems poreikiams tenkinti, taip pat tėvų gaunamas pajamas, jų darbingą amžių, aplinkybę, kad J. V. dirba, turi nekilnojamojo turto, darė išvadą esant tikslingu iš dalies tenkinti ieškinį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės atstovė globėja J. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl pilnamečių vaikų išlaikymo. Mano, kad teismas turėjo vadovautis tomis įstatymų normomis ir tais Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, kurie reguliuoja tiek CK 3.192 straipsnyje 1 ir 2 dalyse bei 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą t.y. tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo, orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta, nustačius aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs išlaikymo prievolės pilnamečiui neįgaliam vaikui buvimą, iš atsakovo priteisė nepagrįstai mažą išlaikymo sumą ir nenurodė aplinkybių, dėl kurių atsakovas objektyviai negali teikti 400 Lt dydžio išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. V. nurodo, kad su skundu nesutinka. Teigia, jog teismas be pagrindo tenkino ieškinį, nes nėra pagrindo reikalauti priteisti išlaikymą, kadangi dukra yra pilnametė, iš dalies darbinga, todėl gali pati šiek tiek užsidirbti pragyvenimui. Atsakovas nesutinka, kad dukters poreikiai yra tokie dideli kaip nurodoma, be to, jie nepagrįsti leistinais įrodymais. Atsakovas mano, kad 720 Lt šalpos pensija neįgaliajam yra pakankama. Teigia, jog neturi finansinių galimybių teikti dukrai išlaikymo, nes yra bedarbis, gaunamos pajamos yra apie 900 Lt per mėnesį, be to, ši išmoka yra laikina. Nurodo, kad nutraukiant santuoką su J. V., jai atiteko visas nekilnojamasis turtas, siekiant kad būtų tinkamai pasirūpinta dukra, o jis neturi gyvenamosios patalpos, todėl kas mėnesį turi išlaidų būsto nuomai, gaunamos nedarbo draudimo išmokos vos pakanka pragyvenimui, todėl dukters išlaikymui lėšų neturi. Be to, nurodo, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių sunku rasti darbą ir jį išsaugoti, tuo tarpu J. V. turi aukštąjį išsilavinimą, labai perspektyvią buhalterės specialybę, tokio darbo pasiūla yra didelė, tačiau ji neišnaudoja savo galimybių, nesistengia dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti didesnį išlaikymą dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-30 sprendimu E. V. pripažinta neveiksnia ir jos globėja paskirta motina J. V. (b.l. 8-9). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė E. V., gim. 1991-04-15, šiuo metu yra pilnametė, jai iki 2011-04-14 nustatytas neįgalumo lygis „nedarbinga“, darbingumo lygis 25 proc. (b.l. 12, 16-17, b.l. 11, 116). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2009-09-29 pažyma apie pajamas patvirtina, kad ieškovės globėja J. V. nuo 2009 m. gegužės mėnesio už dukrą E. V. gauna 720 Lt dydžio šalpos pensiją neįgaliajam (invalidui, b.l. 50, 112). Globėja nurodo, kad dukters išlaikymui lėšų nepakanka, nes būtina skirti papildomai lėšų jos lavinimui, medikamentams ir mėnesiui išlaidos E. V. sudaro 1 200 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. V., pripažinta neveiksnia būdama nepilnamete, gyvena kartu su motina, o atsakovas yra jos tėvas, kuris šiuo metu paramos dukrai neteikia (b.l. 12).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų. Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o šiuo atveju nedarbingam dėl invalidumo pilnamečiam vaikui, privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius ir negalią turinčius pilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenustatė kokio dydžio lėšos mėnesiui yra reikalingos E. V., tačiau kolegija, daro išvadą esant pagrįstiems J. V. teiginiams, kad E. V. išlaikymui reikalinga ne mažiau nei 1 200 Lt, nes mergaitei lėšos yra reikalingos ne tik maistui, aprangai ir apavui, bet ir medikamentams, jos lavinimui ir pramogoms, be to, dalį lėšų būtina skirti ir būsto išlaikymui, mokesčiams už komunalinius patarnavimus, todėl gaunamos pensijos šios išlaidoms nepakanka. Šią išvadą leidžia daryti byloje pateikti įrodymai. Nors atsakovas nurodo, kad jis neturi nekilnojamojo turto, nuomoja butą, yra bedarbis, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties visiškai negali teikti išlaikymo dukrai ar kad jam pačiam reikia išlaikymo. Iš Panevėžio darbo biržos pažymų apie nedarbo draudimo išmokos gavimą matyti, kad atsakovas darbo biržoje registruotas nuo 2009-08-26, laikotarpiu nuo 2009-09-02 iki 2009-10-31 kas mėnesį jam buvo skirta 950 Lt, o nuo 2009-12-01 - 674,15 Lt nedarbo draudimo išmoka kas mėnesį (b.l. 134-135). Iš pateiktos ieškančio darbo atmintinės kopijos matyti, kad atsakovas S. V. iki šiol yra bedarbis (b.l.141). J. V. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 751,90 Lt ir šios jos pajamos yra pastovios, be to, ji nuosavybės teise turi butą, kito nekilnojamojo turto, tačiau įvertintina aplinkybė, kad jai tenka ir kasdienė mergaitės priežiūra, rūpinimasis jos buitimi, laisvalaikiu, papildomu ugdymu, kuri nėra įvertinama pinigine išraiška. J. V. globotinei teikia gyvenamąjį būstą, skiria tokias ir tokio dydžio lėšas, kokių tuo metu reikia dukrai, o atsakovas pilnametei dukrai išlaikymo neteikia ir byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas pagal išgales siektų prisidėti prie neįgalaus vaiko kasdienių ar atsiradusių nenumatytų poreikių tenkinimo. Nors įvertinus atsakovo turtinę padėtį, konstatuotina, jog ji yra blogesnė nei J. V., tačiau S. V. kitų išlaikytinių neturi, yra darbingo amžiaus, turi elektriko specialybę ir nesant byloje duomenų apie ribotą jo darbingumą, turi galimybes susirasti darbą, pagerinti savo finansinę padėtį ir prisidėti prie pilnametės neįgalios dukters išlaikymo. Dėl paminėto, kolegija konstatuoja jog atsakovas turi pareigą teikti neįgaliai dukrai išlaikymą ir pagal byloje esamus duomenis skirti 1 MGL dydžio išlaikymą. S. V. teiginys, kad pilnametė E. V., turinti 25 proc. darbingumą ir gali įsidarbinti, vertintinas kritiškai, nes ji, skirtingai nei atsakovas, neturi specialybės ir jokios gyvenimiškos patirties, be to, yra neveiksni, jai reikalinga nuolatinė kito asmens globa ir priežiūra, todėl jos priėmimas į darbą yra labai ribotas. Be to, vien neįgalumo faktas reiškia objektyvų veiklos galimybių sumažėjimą, todėl tokio asmens teisių gynyba yra viešojo intereso sudėtis dalis, o neįgalumo lygio - kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 7 d.) - įvertinimas yra pagrindas ginti jos teisėtus interesus. Įvertinus S. V. materialinę padėtį bei šalyje susidariusią ekonominę situaciją ir išaugusį nedarbo lygį, kas iš dalies riboja atsakovo galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, apeliantės teiginiai, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt kas mėnesį, vertintini kritiškai ir yra atmestini.

Dėl paminėtų motyvų pirmosios instancijos sprendimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo keistinas, iš atsakovo S. V. pilnametės dukros E. V. išlaikymui priteista 50 Lt išlaikymo suma didintina iki 130 Lt.

Išlaidos valstybei, susijusios su bylos nagrinėjimu bei atstovavimo išlaidos už J. V. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovo (b.l. 138, 150, CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.1d., 99 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo bei žyminio mokesčio priteisimo dydžių, pakeisti.

Priteistą iš atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametės dukros E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 50 Lt kas mėnesį dydį padidinti iki 130 Lt (vieno šimto trisdešimt Lt), o priteistą žyminį mokestį valstybei - padidinti iki 50 Lt (penkiasdešimt Lt).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. V. 4 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu bei 146 Lt atstovavimo išlaidų, viso 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija Birutė JonaitienėRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė