- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-322-511-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00471-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Jolanta Raščiuvienė, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- J. D.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui, gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. D. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 4 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Vytauto g. 3, viešoje vietoje – parduotuvės kieme, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, bei neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia nutraukė nuo dviračio, pačiupęs už megztuko nusivedęs į parduotuvės kiemą tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas A. K. į veidą, delnu suduodamas į galvos pakaušį, tokiais veiksmais pargriaudamas A. K. ant žemės, gulinčiam suduodamas 4 smūgius kumščiu į kairę ausį, spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį kartų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, nugaros dešinėje pusėje, dešinės akies viršutiniame voke, pakaušio ir kairio klubo sričių minkštųjų audinių sumušimus, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I-mo danties kampo lūžį, tuo nukentėjusiajam A. K. nežymiai sveikatą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 nuosprendį ir išteisinti. Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas ir tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Nepagrįsta teismo išvada, kad jo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir tinkamai kvalifikuota. Apeliantas teigia esantis nekaltas. Skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2012 ir teigiama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje dėl esminio viešosios tvarkos pažeidimo požymio - realaus tvarkos sutrikdymo nepasisakė ir nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju realiai buvo sutrikdyta viešoji rimtis ar tvarka, kuo tai pasireiškė. Byloje nustatyta, kad smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį nematė nei vienas asmuo ir todėl jokie aplinkiniai asmenys nepasijuto ir negalėjo pasijusti šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog liudytojas J. T. matė atbėgusią susijaudinusią A. K. ir matė nukentėjusįjį, susiėmusį už galvos. Tačiau dėl kokių aplinkybių A. K. buvo susijaudinusi ir, kodėl nukentėjusysis buvo susiėmęs už galvos - šiam liudytojui nebuvo žinoma. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo motina A. K., matydama sumuštą vaiką, galėjo dėl to patirti stresą, tačiau ši liudytoja parodė, jog apelianto veiksmų prieš nukentėjusįjį ji nematė. Byloje nėra nustatyta nei vieno asmens, tiesiogiai mačiusio jo veiksmus prieš nukentėjusįjį, todėl nėra ir negalėjo būti sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Nesant privalomo objektyviojo šios veikos požymio - realaus viešosios tvarkos sutrikdymo, teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d.
Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog byloje nenustatyta, kad tarp apelianto ir nukentėjusiojo būtų kilęs asmeninio pobūdžio konfliktas, konfliktas vyko viešoje vietoje. Dėl to, jog konfliktas vyko viešoje vietoje, teismas sprendė, kad yra apelianto tiesioginė tyčia. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, jog sustabdytas prie parduotuvės iš karto suprato, kad apeliantas norėjo išsiaiškinti dėl galimai nukentėjusiojo įvykdytos apelianto turto vagystės. Kad apeliantas prieš nukentėjusįjį smurtavo būtent dėl to, nukentėjusysis parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu ir teismo posėdžio metu. Liudytoja A. K. taip pat parodė, jog apeliantas jai aiškino, jog nukentėjusysis pavogė iš jo daiktus, todėl tegu atiduoda pinigus. Todėl byloje jo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo inspiruoti asmeninių paskatų – iš pykčio nukentėjusiajam dėl jo galimai padarytos vagystės. Teismas nesiaiškino nusikalstamos veikos padarymo paskatų, kai teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., privaloma nustatyti, ar kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir ar tai pagrindinis, o ne šalutinis veikos aspektas. Apeliantas teigia neturėjęs nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką, jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą ir tai eliminuoja viešosios tvarkos pažeidimo subjektyvios pusės požymį – siekį sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistam BK 284 str. 1 d. pritaikyta tinkamai ir išteisinti J. D. nėra pagrindo.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.).
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad J. D., 2013 m. spalio 4 d. apie 18.30 val. nusivedęs A. K. į parduotuvės kiemą, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, delnu sudavė į pakaušį, po to, pargriovęs ant žemės, sudavė 4 smūgius kumščiu į kairę ausį bei spyrė kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį kartų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kad J. D., nusivedęs už parduotuvės, nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ir pagrįstai jais rėmėsi. Be to, šiuos nukentėjusiojo parodymus atitinka liudytojų A. K., J. T., G. B., iš dalies ir paties apelianto parodymai, taip pat specialisto išvada. Nors liudytojai A. K., J. T., J. P. tiesiogiai nematė, kuomet J. D. mušė A. K., tačiau iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jie suprato, kad tarp A. K. ir J. D. buvo konfliktas, kurio metu apeliantas prieš A. K. naudojo fizinį smurtą. Liudytoja A. K. parodė, jog telefono ragelyje girdėjo mušamo sūnaus šauksmą ir, atbėgusi prie parduotuvės, matė klūpantį sūnų bei prie jo pasilenkusį J. D.. Tai akivaizdžiai liudytoją sutrikdė, sukėlė jai stresą. Liudytojas J. T. parodė, jog matė iš įvykio vietos nueinantį J. D. ir iš paskos einantį galvą susiėmusį J. K.. Liudytojas G. B. parodė, kad po įvykio A. K. sakė, kad jį sumušė J. D.. Nors nuteistasis teigia su A. K. tik kalbėjęs ir pastarojo nemušęs, aukščiau nurodyti duomenys bei specialisto išvada, atitinkanti A. K. parodymus apie jam padarytus sužalojimus, patvirtina, jog padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, A. K. sumušė apeliantas.
Nuteistasis J. D. fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo parduotuvės kieme, kur bet kuriuo metu galėjo patekti kiti asmenys ir matyti J. D. neteisėtus veiksmus, galėjo girdėti su tuo susijusį triukšmą, todėl nusikalstama veika aiškiai padaryta viešoje vietoje.
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo nustatyti jo veiksmų prieš nukentėjusįjį motyvai, tačiau nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai tai tiesiogiai nurodyta BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-447/2010, 2K-450/2010). Nuteistojo J. D. teigimu, jo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo nulemti ne chuliganiškų, o asmeninių paskatų – iš pykčio nukentėjusiajam dėl galimai pastarojo padarytos apelianto daiktų vagystės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog ir asmeninio pobūdžio paskatos ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-318/2012).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti konkrečiai nenurodydamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009 ir kt.). Iš nustatytų aplinkybių spręstina, kad J. D. viešoje vietoje, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, bus sutrikdyta visuomenės rimtis, tačiau taip elgtis norėjo, todėl veikė tyčia.
Dėl nuteistojo elgesio nukentėjusysis A. K. viešoje vietoje buvo sužalotas, išsigandęs, susijaudinęs. Stresą patyrė į įvykio vietą atbėgusi A. K., sužinojusi, kad jos sūnus mušamas ir matydama klūpantį sūnų bei prie jo pasilenkusį J. D.. Neigiamai į įvykį reagavo ir liudytojas J. T., kuris suprato, jog viešoje vietoje pavartotas fizinis smurtas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytais J. D. veiksmais, padarytais viešoje vietoje, buvo demonstruojama nepagarba tiek nukentėjusiajam, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl tokių veiksmų atsirado padariniai, t.y. buvo sutrikdyta rimtis viešoje vietoje, parodyta nepagarba visuomenei, sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.
Visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog nuteistojo J. D. veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai. Apelianto veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Išteisinti apeliantą nėra pagrindo.
Panaikinti nuosprendį ar jį keisti skunde nurodytais motyvais pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistojo J. D. apeliacinį skundą atmesti.