- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-21
- Bylos Nr.
- A-180-509-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- UAB ,,Senukų prekybos centras“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinės muitinės
- Kategorijos
- 10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo UAB ,,Senukų prekybos centras“ atstovei advokatei Romualdai Klizienei,
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Gintarui Pakalniškiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Senukų prekybos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui UAB ,,Senukų prekybos centras“ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno teritorinė muitinė 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. KM19-32-1650/2005 pakeitė pareiškėjo UAB „Senukų prekybos centras“ bendrųjų administracinių dokumentų importo rinkiniais (toliau – ir BAD) Nr. 4KR27403569 (2004-05-14), Nr. 4KR27403790 (2004-06-07), Nr. 4KR27403841(2004-06-14), Nr.4KR27403877 (2004-06-18), Nr.4KR27403878 (2004-06-18), Nr. 4KR27403925 (2004-06-25), Nr. 4KR27403995 (2004-07-02), Nr. 4KR27404055 (2004-07-13), Nr. 4KR27404061 (2004-07-14), Nr. 4KR27404718 (2004-09-29), Nr. 4KR27404741 (2004-10-01), Nr. 4KR27405074 (2004-10-29), Nr. 4KR27405131 (2004-11-04), Nr. 4KR27405161 (2004-11 -08), Nr. 4KR27405202 (2004-11-12), Nr. 4KR27405284 (2004-11-22) deklaruotų prekių kodus iš 7306 10 11 00 į 7306 30 78 91 A999, perskaičiavo bendruosiuose administraciniuose dokumentuose importo mokesčius ir įregistravo bendrovei 1 166 897 Lt mokestinę prievolę.
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 1A-18.5-620 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. KM19-32-1650/2005.
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, Komisija) 2006 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. S-46-(7-27/2006) panaikino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 1A-18.5-620.
Šalies argumentai
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S-46-(7-27/2006). Nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 5 dalimi, privalėjo palikti UAB „Senukų prekybos centras“ 2006 m. sausio 25 d. skundą nenagrinėtu, kadangi skundas dėl Muitinės departamento sprendimo buvo paduotas praleidus Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą, atnaujinti termino pareiškėjas neprašė. Atsakovo nuomone, Komisija, priimdama pareiškėjo skundą nagrinėjimui, netinkamai interpretavo ir taikė Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, sekanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Atsakovo teigimu, ši nuostata taikytina tik tuomet, kai nėra žinoma apie faktinę dokumento įteikimo dieną ar dokumento neįmanoma įteikti. Šiuo atveju byloje yra duomenų, kad Muitinės departamento sprendimas pareiškėjui įteiktas 2006 m. sausio 3 d. Atsakovas skunde teismui taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 12 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunkčio bei 20 straipsnio 6 dalimi, Kombinuotoji nomenklatūra taikoma vadovaujantis bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) aiškinimo taisyklėmis, KN aiškinamosiomis pastabomis, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimais ir Pasaulio muitinių organizacijos, priimtais Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nomenklatūros klasifikavimo patarimais ir aiškinamosiomis pastabomis. Mokestinių ginčų komisija, taikydama 6–ąją Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklę ir pareiškėjo importuotus vamzdžius priskirdama 730610 subpozicijai, neatsižvelgė ir nesivadovavo Pasaulio muitinių organizacijos 2002 metais paskelbtais Klasifikavimo patarimais ir kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais, ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad vamzdžių klasifikavimas 7306 10 subpozicijoje nėra sietinas su jų tinkamumu magistraliniams naftotiekiams ar dujotiekiams, o yra sietinas su jų tinkamumu naftotiekiams arba dujotiekiams apskritai, kur klasifikuojami vamzdynų vamzdžiai, tinkami naudoti bet kokių naftotiekių arba dujotiekių tiesimui. Tokiu būdu, Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai bendrovės importuotus vamzdžius priskyrė 7306 10 subpozicijai, dėl ko netinkamai nustatė ir visą prekės kodą.
Pareiškėjas UAB „Senukų prekybos centras“ atsakovo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad skundas dėl Muitinės departamento sprendimo Mokestinių ginčų komisijai paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Nei Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnis, nei jokia kita Mokesčių administravimo įstatymo norma nenumato jokių 164 straipsnio 3 dalyje nustatytų taisyklių taikymo išlygų. Mokesčių administravimo įstatymo 165 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dokumentų įteikimą reglamentuojančios nuostatos taikomos visiems mokesčių administratoriaus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka siunčiamiems dokumentams, kuriais įforminami mokesčių administratoriaus sprendimai ar veiksmai. Taisyklės, kai dokumento neįmanoma įteikti, yra nustatytos Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalyje, o ne 164 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo importuoti vamzdžiai yra tinkami dujotiekiams, todėl jie turi būti priskirti 7306 10 subpozicijai. Pareiškėjo teigimu, Pasaulio muitinių organizacijos išleistuose KN paaiškinimuose nėra nustatyta, kad 7306 10 subpozicijoje gali būti klasifikuojami tik magistraliniams dujotiekiams tinkami vamzdžiai. Vamzdžių klasifikavimas 7306 10 subpozicijoje yra sietinas su jų tinkamumu naftotiekiams arba dujotiekiams apskritai. UAB „Senukų prekybos centras“ nuomone, Mokestinių ginčų komisija tinkamai taikė Bendrijos muitinės kodekso, Kombinuotosios nomenklatūros bei kitų teisės aktų nuostatas ir pagrįstai importuotas prekes – vamzdžius – priskyrė 7306 10 subpozicijai bei tinkamai nustatė visą prekės kodą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S-46-(7-27/2006), palaikė atsakovo skunde išdėstytą poziciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 12 d. sprendimu patenkino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S-46-(7-27/2006) panaikino.
Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo
Teismas nustatė, kad Muitinės departamento 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2006 m. sausio 3 d. (AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus apskrities centrinio pašto 2006 m. vasario 9 d. raštas Nr.59-181-(9.58-02) (Komisijos byla, t. I, b.l. 98). Atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų apskundimo terminą, paskutinė skundo Mokestinių ginčų komisijai padavimo data buvo 2006 m. sausio 23 d. Skundą Mokestinių ginčų komisijai pareiškėjas išsiuntė 2006 m. sausio 25 (Komisijos byla, t. II, b.l. 83), praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Teismo nuomone, Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 dienų termino pradžia yra sietina su konkrečia faktine aplinkybe, t.y. sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui data. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatytas dienomis skaičiuojamas terminas prasideda nuo kitos dienos 0 (nulis) valandų 0 (nulis) minučių po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta termino eiga (Mokesčių administravimo įstatymo 162 str. 1 d.). Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostatos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei nebūtų galimybės nustatyti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojai datos. Teismas padarė išvadą, jog Mokestinių ginčų komisija, nustačiusi, kad UAB „Senukų prekybos centras“ praleido terminą skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 5 dalies nuostatomis, privalėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.
Dėl Kombinuotosios nomenklatūros prekių kodų nustatymo
Teismas nurodė, kad tarifinis prekių klasifikavimas – tai vadovaujantis galiojančiomis taisyklėmis atliekamas Kombinuotosios prekių nomenklatūros ar Bendrijos teisės aktų nuostatomis jos pagrindu įsteigtos kitos nomenklatūros subpozicijose, kurioje turi būti klasifikuojamos atitinkamos prekės, nustatymas (Bendrijos muitinės kodekso 20 str. 6 d.). Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 12 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunkčio bei 20 straipsnio 6 dalimi, Kombinuotoji nomenklatūra taikoma vadovaujantis bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis, KN aiškinamosiomis pastabomis, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimais ir Pasaulio muitinių organizacijos priimtais Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nomenklatūros klasifikavimo patarimais ir aiškinamosiomis pastabomis (toliau – ir Suderintos sistemos paaiškinimai). KN prekės subpozicija nustatoma vadovaujantis 6-ąja Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykle, kurioje nurodyta, kad juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijose, vadovaujantis subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis 1-5 taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijose. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip (6 p.). Pagal KN subpoziciją 7306 10 klasifikuojami „vamzdynų vamzdžiai, tinkami naudoti naftotiekių arba dujotiekių tiesimui“, o pagal supoziciją 7306 30 – „kiti suvirinti apskrito skerspjūvio vamzdžiai iš geležies arba nelegiruotojo plieno“. Tam, kad vamzdis būtų klasifikuojamas pagal subpoziciją 7306 10, jis turi atitikti techninius reikalavimus, keliamus naftotiekių arba dujotiekių vamzdynų tiesimui. Pagal pareiškėjo importuotų vamzdžių kokybės sertifikatus nustatyta, kad jie pagaminti vadovaujantis standartais GOST 10704-91 (10705-80) bei GOST 3262-75 iš anglinio nelegiruotojo plieno, kuris atitinka standartus GOST 380-94 ir GOST 1050-88. GOST standarto 3262-75 preambulėje nurodyta, kad pagal šį standartą pagaminti vamzdžiai tinka naudoti vandentiekiams ir dujotiekiams, šildymo sistemoms, o taip pat ir vandentiekio ir dujotiekio konstrukcijoms. Standarto GOST 10705-80 preambulėje nurodyta, kad šis standartas taikomas plieniniams vamzdžiams naudojamiems vamzdynams ir įvairios paskirties konstrukcijoms. Byloje esančiame Technikos priežiūros tarnybos 2006 m. birželio 15 d. rašte Nr. 2S-163 nurodyta, kad vamzdžius pagal standartą GOST 10704-91 (10705-80) bei GOST 3262-75, pagamintus iš mažai anglingo plieno 0,8 kp ir 2 sp markių, pagal standartą GOST 380-94 ir GOST 1050-88, naudoti magistralinių dujotiekių statyboje negalima. Technikos priežiūros tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos ūkio ir aplinkos ministrų 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“, kurio šeštajame skyriuje ir „B“ priede nurodyti reikalavimai medžiagoms, naudojamoms magistralinio dujotiekio statyboje (b.l. 63). Pareiškėjo deklaruoti vamzdžiai pagaminti iš 0,8 kp plieno markės. Tai įrodo pateikti kokybės sertifikatai (b.l. 1-64, t.2, MGK byla). Taigi Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nustatė, jog jų magistralinių dujotiekių tiesimui negalima naudoti. Kadangi vamzdžių techninės charakteristikos neatitinka subpozicijose 7306 10 nurodyto aprašymo, jie pagal ją negali būti klasifikuojami. Teismas padarė išvadą, kad Kauno teritorinė muitinė 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendime teisingai konstatavo, kad ginčo vamzdžiai turėjo būti deklaruojami 7306 30 KN subpozicijose.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. S-46-(7-27/2006) – neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – palikti galioti Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S-46-(7-27/2006). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Nei Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje, nei jokioje kitoje šio įstatymo ar kito teisės akto normoje nėra nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies taikymo išlygų, todėl, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra jokio pagrindo teigti, kad ši taisyklė gali būti taikoma tik tuomet, kai neįmanoma nustatyti faktinės dokumento įteikimo dienos. Apeliantas pabrėžia, kad visi mokesčių teisės aktų prieštaravimai ir neaiškumai aiškintini mokesčių mokėtojo naudai (Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 5 d.).
2) Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavęs, jog tam, kad vamzdis galėtų būti priskirtas 7306 10 subpozicijai, jis turi tikti dujotiekiams arba naftotiekiams tiesti, visiškai nepagrįstai vertino vamzdžius ne jų tinkamumo dujotiekiams aspektu, bet jų tinkamumo tik vienai iš dujotiekių rūšių aspektu – magistraliniams dujotiekiams. Dujotiekis – tai vamzdžių sistema degiosioms dujoms tiekti (Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 702 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ 9.11 p., Ūkio ministro 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 4-43 patvirtintų Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 7 p.). KN vartojamas terminas „dujotiekis“ apima tiek magistralinius dujotiekius, tiek ir kitokius vamzdynus, kuriais vartotojams tiekiamos dujos (pvz., skirstomieji dujotiekiai, pastatų vidaus dujotiekiai ir t. t.). 7306 10 subpozicijai priskirtini vamzdžiai yra tinkami dujotiekiams.
3) Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė teismui Pasaulio muitinių organizacijos priimtų Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nomenklatūros klasifikavimo patarimų ir aiškinamųjų pastabų išrašą (anglų kalba), kuriame pateiktos 7306 10 KN subpozicijos paaiškinamosios pastabos, bei paties atsakovo padarytą šio išrašo vertimą į lietuvių kalbą. Apelianto teigimu, minėtas vertimas neatitinka originalaus teksto – vertime yra daug klaidų, praleisti ištisi originalaus teksto sakiniai. Be to, toks vertimas negali būti vertinamas kaip įrodymas teisme. Iš šio išrašo vertimų biuro padaryto ir nustatyta tvarka notaro patvirtinto vertimo matyti, kad 7306 10 subpozicijai yra mutatis mutandis taikomi 7304 10, 7304 21 bei 7304 29 subpozicijų paaiškinimai. 7304 10, 7304 21 bei 7304 29 subpozicijų paaiškinime teigiama, kad šiose subpozicijose klasifikuojami visi tokie gaminiai, nepriklausomai nuo standartų ar techninių specifikacijų, kuriuos jie atitinka. Taigi nei KN, nei Suderintos sistemos paaiškinimuose nėra numatyta, kad 7306 10 subpozicijai yra priskirtini būtent magistraliniams dujotiekiams ar naftotiekiams tinkami vamzdžiai, bet ne kitokiems dujotiekiams ar naftotiekiams tinkami vamzdžiai.
4) Pareiškėjo bei Mokestinių ginčų komisijos nuomonę dėl prekių klasifikavimo patvirtina ir kitų ES šalių praktika. Iš Didžiosios Britanijos muitų, akcizų tarifų ir statistikos biuro suteiktos Privalomosios tarifinės informacijos GB 108782065 matyti, kad šia informacija suklasifikuotos prekės yra „plieniniai vamzdžiai su karšto apdorojimo būdu paruošta danga, skirti dujų tiekimui, pvz., dujų skirstomuosiuose tinkluose. Naudojami namų prijungimui prie vamzdynų, paklotų keliuose bei prijungimui prie kitų panašių vamzdynų. Pagaminti išilginio suvirinimo būdu, išorinis diametras – ne didesnis kaip 168,3 mm. Taip pat gali būti naudojamas naftos ar vandens perdavimui.“ (skiltis „Prekių aprašymas“). Minėtoje Privalomojoje tarifinėje informacijoje nustatyta, kad vamzdžiai, vadovaujantis 1 ir 6 KN bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis (kaip tinkami naudoti dujotiekiams tiesti), yra priskirtini 7306101100 Taric subpozicijai. Kadangi šia informacija suklasifikuoti vamzdžiai klasifikavimo tikslais yra tapatūs pareiškėjo importuotiems vamzdžiams, tai patvirtina pareiškėjo nustatytos vamzdžių subpozicijos teisingumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimos Privalomosios tarifinės informacijos GB 108782065 skiltyje „Klasifikavimo motyvai“ nurodoma, kad vamzdžių priskyrimo 7306 10 subpozicijai motyvas yra tas, jog vamzdžiai yra tinkami naftotiekiams arba dujotiekiams tiesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas – teisėtas ir pagrįstas. Palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją, kad pareiškėjo importuoti vamzdžiai negalėjo būti deklaruoti 7306 10 subpozicijoje, taip pat nurodo papildomus argumentus dėl pateikto apeliacinio skundo:
1) Teismas tinkamai taikė Mokesčių administravimo nuostatas, reglamentuojančias Muitinės departamento sprendimo apskundimo terminus, ir nustatęs, kad skundas Mokestinių ginčų komisijai paduotas praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą bei nesant prašymo dėl termino atnaujinimo, teisingai konstatavo, kad Mokestinių ginčų komisija privalėjo pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.
2) Nepagrįsti pareiškėjo motyvai, susiję su nuoroda į Didžiosios Britanijos muitų, akcizų tarifų ir statistikos biuro suteiktą Privalomąją tarifinę informaciją GB 108782065, nes šioje informacijoje esančiame prekių aprašyme nurodoma, jog plieniniai vamzdžiai yra su karšto apdorojimo būdu paruošta danga bei skirti dujų ir vamzdynų statybai, t.y. skiriasi pagal vamzdžių gamybos būdą nuo pareiškėjo pateiktų vamzdžių, be to, neaiški vamzdžio sudėtis, t.y. iš kokio plieno pagaminti minėti vamzdžiai (plieno charakteristikos), taip pat kitas importuotojas.
Žemesnės instancijos teismas
3) Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas to paties vamzdžių gamintojo tapačių vamzdžių (pagamintų pagal standartus GOST 10704-91 ir GOST 10705-80) prekės kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-702-06). Tie patys faktai yra įrodinėjami ir šioje administracinėje byloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, šioje byloje turėtų būti remiamasi išnagrinėtoje administracinėje byloje nustatytais faktais.
Apeliacinės instancijos teisme bylos ir proceso šalių atstovai palaikė šalių pozicijas.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, ir šioje dalyje sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 57, 81, 86-87 str.), tačiau netinkamai aiškino Mokesčių administravimo įstatymo normas, reglamentuojančias skundų dėl centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo padavimą Mokestinių ginčų komisijai ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui Mokestinių ginčų komisijai paduoti. Šioje dalyje motyvai ir išvada keičiami.
Dėl termino skundui Mokestinių ginčų komisijai paduoti skaičiavimo
Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui reglamentuoja šio įstatymo 164 straipsnis, kuris išvardija tokių dokumentų įteikimo būdus, t.y. dokumentai įteikiami:
1) tiesiogiai įteikiant;
2) siunčiant registruotu laišku;
3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais;
4) viešai paskelbiant.
Taikant antrą dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdą (siuntimą registruotu paštu) (MAĮ 164 str. 1 d. 2 p.), dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, sekanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (MAĮ 164 str. 3 d.) Tai speciali teisės norma, taikytina skaičiuojant įteikimo mokesčio mokėtojui siunčiamą dokumentą, pasirinkus šį, siunčiant registruotą laišką, dokumentų įteikimo būdą. Aiškinant minėtą teisės normą, darytina išvada, kad termino skaičiavimui aktualios tik darbo dienos. Kitokių išlygų įstatymas nenustato. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ginčijamas Muitinės departamento 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas išsiųstas 2005 m. gruodžio 29 d. (įteiktas paštui). 2006 m. gruodžio 30 d., nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas terminas, buvo nedarbo diena, kaip gruodžio 31 ir 2006 m. sausio 1 d., todėl termino skaičiavimo pradžiai reikšminga pirmoji darbo diena – 2006 m. sausio 2 d. Taigi nuo šios dienos, išsiuntus registruotą laišką mokesčio mokėtojui, ir turi būti skaičiuojamas penkių dienų terminas. Šiuo atveju mokesčio administratoriaus siųsto dokumento mokesčio mokėtojui įteikimo diena laikytina 2006 m. sausio 6 d., todėl skundas Mokestinių ginčų komisijai dėl ginčijamo sprendimo turėjo būti paduotas ne vėliau kaip 2006 m. sausio 26 d. Byloje nustatyta, kad jis (skundas) paduotas 2006 m. sausio 25 d., t.y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino skundui paduoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo teisės normų aiškinimo padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui Mokestinių ginčų komisijai paduoti.
Nustačius praleistą terminą skundui paduoti ikiteisminei ginčo nagrinėjimo institucijai, ginčas iš esmės neturėjo būti nagrinėjamas, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo praleistą terminą skundui paduoti, tačiau bylą išnagrinėjo iš esmės.
Dėl ginčo esmės
Pareiškėjas 2004 m. gegužės 14 d.–2004 m. lapkričio 22 d. į Europos Bendrijos muitų teritoriją importavo vamzdžius ir juos deklaravo, klasifikuodamas pagal Kombinuotosios nomenklatūros subpopciją 7306 10, kurią tretysis suinteresuotas asmuo (Kauno teritorinė muitinė) pakeitė į 7306 30, o atsakovas tai patvirtino. Kaip nurodyta aukščiau, byloje ginčas tarp šalių yra kilęs dėl 2004 m. spalio 1 d. pareiškėjo iš Ukrainos į Europos Bendrijų muitų teritoriją importuotų prekių – apvalaus skerspjūvio vamzdžių iš nelegiruoto plieno. Atlikdamas muitinės procedūrą pareiškėjas vamzdžius klasifikavo TARIC 7306 10 1100 subpozicijoje, o Vilniaus teritorinė muitinė minėtas prekes nurodė klasifikuoti TARIC 7306 30 7891 subpozicijoje. Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad importuoti vamzdžiai pagaminti pagal standartą GOST 10704-91 ir GOST 3262-75 iš anglinio nelegiruotojo plieno, atitinkančio GOST 380-94 ir GOST 1050-88 reikalavimus, kurie (vamzdžiai) tinka vandentiekiams ir dujotiekiams, šildymo sistemoms, o taip pat vandentiekio ir dujotiekio konstrukcijoms.
Klasifikuojant pareiškėjo į Europos Bendrijų muitų teritoriją importuotas prekes, turi būti vadovaujamasi Bendrijos muitinės kodekso 12 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunkčiu, 20 straipsnio 6 dalimi, 1987 m. liepos 23 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, taip pat Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies pakeičiančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo nuostatomis. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1789/2003 I priede yra įtvirtintos Bendros ir Specialios Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės, kuriomis turi būti vadovaujamasi atliekant prekių tarifinį klasifikavimą. Analizuojant TARIC 7306 30 subpozicijoje nurodytus gaminius pažymėtina, kad į šią subpoziciją patenka ir dujotiekiui skirti vamzdžiai (TARIC 7306 30 29 subpozicija). Taigi darytina išvada, kad pagal TARIC 7306 10 subpoziciją turi būti klasifikuojami vamzdžiai, kurie pagal Europos Bendrijų technines normas yra tinkami naudoti naftotiekių arba dujotiekių tiesimui, t. y. pati galimybė naudoti vamzdžius dujotiekiui savaime negali būti pripažinta pakankamu pagrindu klasifikuoti juos pagal minėtą TARIC 7306 10 subpoziciją. Tarp tokių kriterijų šiuo atveju taikytinas specialios paskirties kriterijus, t. y. kriterijus, pagal kurį vamzdžiai gali būti naudojami išimtinai tik naftotiekių arba dujotiekių tiesimui arba taip pat ir kitai paskirčiai. Todėl darytina išvada, kad vamzdžiai, kurie pagal savo techninius parametrus be naftotiekio arba dujotiekio tiesimo gali būti panaudojami kitiems tikslams, tai pat vamzdžiai, kurių (dėl techninių savybių) negalima panaudoti visų rūšių (t. y. ir magistralinių, ir vartotojų) naftotiekių arba dujotiekių tiesimui negali būti priskirti TARIC 7306 10 subpozicijai.
Pirmosios instancijos teismo išvados teisingos, todėl naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.