- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-430-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Irena Ivanovienė
- Nukentėjusysis
- V. O.
- Nuteistasis
- P. B.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-09-20 nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir jis įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per pirmą bausmės vykdymo atidėjimo mėnesį atlyginti turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 25 d. apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini) namo sklypo teritorijoje, neklausydamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V. O. teisėto reikalavimo pateikti leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimo darbams, necenzūriniais žodžiais grasindamas susidoroti, o netrukus panaudodamas prieš V. O. fizinį smurtą, t. y. suduodamas vieną smūgį kirvio kotu V. O. į nugaros sritį, vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko V. O. nugriuvo ant grindinio, ir to pasakoje sudužo akiniai ir suplyšo striukė, pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-09-20 nuosprendį ir jį išteisinti.
Skunde nurodo, kad jam dirbant pas kaimynę kieme, tvarkant malkas, jas smulkinant, kad galėtų išvežti, prie jo pripuolė žmogus, kuris anksčiau jį buvo keletą kartų užpuolęs ir nepristatęs grubiai ant jo suriko, pradėjo reikalauti leidimo, po ko jį grubiai pastūmė, tada, pasak apelianto, jis puolė gintis, pačiupo užpuoliką ir išmetė per tvorą, tada užpuolikas pradėjo jam grasinti. Taip pat nurodo, jog 2009-11-28 jis parašė pareiškimą (duomenys neskelbtini) policijos viršininkui, tačiau, pasak nuteistojo, tyrėja J. K. jo pareiškimą atmetė. Taipogi nurodo, kad serga epilepsija, o teismo skirtas įpareigojimas jam trukdo gydytis.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai P. B. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.
Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė apkaltinančius P. B. bylos duomenis, pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo V. O. parodymais, medicinos specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad P. B., suprasdamas, kad V. O. yra valstybės tarnautojas, ir vykdo jam pavestas tarnybines pareigas, tyčia prieš jį panaudojo fizinį smurtą.
BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Nustatyta, kad nukentėjusysis V. O. yra (duomenys neskelbtini), jo veiklos sritis aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (b. l. 20-21).
Nuteistasis nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo ir anksčiau buvo kilę konfliktų, o tai paneigia jo tvirtinimą, kad jis nežinojo, jog nukentėjusysis yra valstybės tarnautojas ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis prisistatė ir pareikalavo leidimo medžiui kirsti ir kitų medžių šakų genėjimui. Be to, tos aplinkybės, kad nukentėjusysis reikalavo leidimo medžio kirtimui neneigia ir nuteistasis. Taigi, nukentėjusysis, matydamas nukirstą medį, o kitus medžius nugenėtus, turėjo pilną teisę pareikalauti iš nuteistojo leidimo tokiems darbams dirbti, nes aplinkos apsauga yra tiesioginis jo darbas. Iš bylos medžiagos ir aukščiau paminėtų aplinkybių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorijoje, nuteistajam kapojant nukirsto medžio šakas, nukentėjusysis, prisistatęs valstybės tarnautoju pareikalavo pateikti leidimą medžių kirtimui, po ko nuteistasis užsipuolė nukentėjusįjį ir ėmė jo atžvilgiu naudoti smurtą. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis pateikė nuteistajam valstybės tarnautojo pažymėjimą, t. y., kad jis prisistatė P. B., kadangi nukentėjusiojo parodymai išsamūs ir tapatūs bei atitinkantis įvykio aplinkybes. Be kita ko, kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis pats būtų ieškojęs priekabių ir užsipuolęs nuteistąjį, kadangi tai paneigia konflikto eiga, o būtent tai, kad nuteistasis kapojo malkas, genėjo medžių šakas, t. y. nuteistajam darant šiuos darbus, kurie yra nukentėjusiojo darbinių funkcijų kompetencijoje atsirado ir pagrindas V. O. reikalauti leidimo medžių kirtimui ir kitų medžių šakų genėjimui, iš ko seka, kad nuteistąjį suerzino nukentėjusiojo V. O. pasakymas dėl leidimo parodymo, kurį nuteistasis panaudojo kaip pretekstą smurto panaudojimui.
Niekuo nepagrįstas nuteistojo argumentas, kad nukentėjusysis jį užpuolė. Nukentėjusysis nuosekliai nurodo, kad jam prisistačius ir parodžius nuteistajam tarnybinį pažymėjimą, nuteistasis ėmė jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, sudavė kirvio kotu į nugaros sritį, smogė kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės susiplėšė striukę, sudaužė akinius. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytos žaizdos apatinėje lūpoje, dešinės alkūnės sąnaryje, o tai visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir paneigia nuteistojo argumentus, kad jis buvo nukentėjusiojo užpultas, nes tai nepatvirtinama jokiais įrodymais.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog 2009-11-28 jis parašė pareiškimą (duomenys neskelbtini) policijos viršininkui, tačiau, pasak nuteistojo, tyrėja J. K. jo pareiškimą atmetė, deklaratyvus teiginys, kurio nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga.
Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad serga epilepsija, o teismo skirtas įpareigojimas jam trukdo gydytis, neatsveria bausmės tikslų ir paskirties.
Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl P. B. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo P. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., nes jis fizinį smurtą panaudojo prieš tarnybines pareigas atliekantį valstybės tarnautoją.
Pažymėtina tai, kad vertinti nukentėjusiojo, kaltininko, liudytojų, kitų proceso dalyvių parodymus yra išskirtinė teismo kompetencija (BPK 20 str.), todėl tik teismo prerogatyva yra spręsti kuriais parodymais remtis, kurie parodymai yra reikšmingi teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui. Kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis P. B. atžvilgiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl nuteistojo apeliacinį skundą atmeta.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Paskirdamas nuteistajam P. B. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis nesunkus nusikaltimas, apelianto asmenybę - neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyvena gaudamas neįgalumo pensiją, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir atidėjo jos vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.