Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1609-123/2012

2012 m. gruodžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams R. B. ir R. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti 6 metrų servitutą, per atsakovams priklausantį sklypą, projektinis numeris 60 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2005-04-22 jis nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais. Vienintelis būdas ieškovui patekti į savo sodybą yra kelias, einantis per atsakovams priklausantį sklypą, kuris žemėtvarkos planuose žymimas 60 numeriu, tačiau atsakovai geruoju nesutinka nustatyti servituto. Ginčo keliukas buvo suprojektuotas Veiviržėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000-06-30 įsakymu Nr. 1571, tačiau neįregistruotas VĮ Registrų centre. Tai, kad keliukas yra, patvirtina ir skaitmeninis ortofografinis žemėlapis. Ieškovas paaiškino, kad jis nuo 2005 m. naudojosi tuo keliu, tačiau kai suremontavo kelią prasidėjo nesutarimai su atsakovais, nes jie neleidžia naudotis keliuku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatė kelio servitutą, teisėtumo ir pagrįstumo.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. būtina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

Iš Veiviržėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2000-06-30 įsakymu Nr. 1571, plano ištraukos matyti, kad per atsakovams šiuo metu priklausantį žemės sklypą Nr. 60 yra suprojektuotas 6 m pločio kelias, kuriuo patenkama į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 61. Atsakovai 2005-07-26 įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo planas yra neatsiejama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kuris buvo sudarytas buvusiai žemės sklypo savininkei S. B. R., ir 2001-07-20 suderintas Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo G. S. 2002-04-23 sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo plane yra nurodytas 6 m pravažiavimas, kuris buvo numatytas Veiviržėnų kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto tiek I, tiek V etapo rengimo metu. Nurodytas pravažiavimas yra numatytas ir (duomenys neskelbtini) S. B. R. žemės sklypo Nr. 60 abrise, kuris 2001-05-15 buvo sudarytas vyresn. inžinierės J. B. Projekto autorė J. B. neįrašė minimo pravažiavimo žemės sklypo kadastro duomenyse, todėl šiuo metu nėra duomenų, įregistruotų VĮ Registrų centre.

2011 m. birželio mėn. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius informavo bylos šalis, kad jie turi galimybę taikiai išspręsti konfliktinę situaciją, sudarant sutartį dėl kelio servituto nustatymo arba nustatant kelio servitutą administraciniu aktu kito projekto rengimo metu. 2011-07-05 šalys buvo informuotos, kad pradėtas rengti Veiviržėnų kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto papildymas (t. 1, b. l. 58–59), tačiau į 2011-08-08 vykusį susirinkimą dėl kelio servituto per R. B. nuosavybės teise valdomą sklypą nustatymo, atsakovas R. B. neatvyko, 2011-08-09 susirinkimo protokolu Nr. 139 nuspręsta projekto papildyme suprojektuoti kelio servitutą per sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60–61).

Apeliantai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad servitutas yra nustatytas administraciniu aktu, t. y. 2011-12-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-2454 (t. 1, b. l. 176–179). Nurodytu administraciniu aktu buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo projekto autoriaus E. L. parengtas Klaipėdos rajono Veiviržėnų seniūnijos Veiviržėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, juo nustatytas žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai projekto papildymo metu, sąrašas. Nurodytame sąraše atsakovui R. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą (CK 4.124 str. 1, 2 d.). CK 4.126 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju apeliantų nurodytas administracinis aktas yra projektinis kelio servituto sprendinys, kuriuo vadovaudamosi šalys turėjo galimybę išspręsti ginčą taikiai, tačiau ginčas taikiai išspręstas nebuvo. Jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu, negali patekti į jam priklausantį sklypą, servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi ir jos negali paneigti abstrakti apeliantų nurodyta galimybė ateityje įrengti kitą kelią laisvoje valstybinėje žemėje arba realiai neegzistuojantis administraciniu aktu nustatytas servitutas.

Apeliantai nurodo, kad tik 2012-03-05 teismo posėdžio metu sužinojo apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-11-03 raštą, kuriame nurodoma, jog į atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis nėra įtrauktas kelio plotas. 2012-03-05 teismo posėdis buvo atidėtas iki 2012-04-24, tačiau atsakovai po rašto atsakovei įteikimo jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė, todėl šis apeliantų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovams ne kartą buvo siūlyta atlikti savo sklypo kadastrinius matavimus, kad būtų galima nustatyti, ar keliukas yra įskaičiuotas į jų žemės sklypą, tačiau atsakovai atsisakė tai daryti. Šią aplinkybę patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus paaiškinimai. Be to, apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad yra suinteresuoti atlikti sklypo kadastrinius matavimus civilinės bylos teisme nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad apeliantams neatlikus jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, nėra galimybės nustatyti valstybinio kelio, einančio per atsakovų žemės sklypą ir neįskaičiuoto į sklypo plotą, posūkio taškų koordinates. Manytina, kad planas, pagal kurį nustatytas servitutas, sudarytas tinkamai, atsakovai neparengė savo siūlymo, pagal kurį galėtų būti nustatytas kelio servitutas. Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, jog kelio servitutas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas teisėtai pagal UAB „DOMO projektas“ 2012-02-06 kelio geodezinę nuotrauką.

Įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris) (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 3 d.). Remiantis šia nuostata, Klaipėdos rajono savivaldybė suteikė adresą proceso dalyvių žemės sklypams, nurodant esamos (duomenys neskelbtini) kaimo gatvės pavadinimą – (duomenys neskelbtini), nes ginčo kelias yra esamos (duomenys neskelbtini) g. tęstinume. Todėl apeliantų nurodytas argumentas, kad atsakovai negali turėti nuosavos gatvės, o teismas nesiaiškino, kas yra ginčo kelio savininkas, atmestinas kaip formalus ir nepagrįstas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Atsakovams pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo siūlyta teikti priešieškinį, tačiau atsakovai atsisakė tai daryti, motyvuodami, kad gali užsivesti kitą bylą, todėl teismas pagrįstai nesprendė servituto atlygintinumo klausimo (CK 4.129 str.).

Nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 3 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 24–25). Ieškovas atstovavimo sutartį su advokate V. Č. sudarė 2011-07-15 (t. 1, b. l. 26), todėl apeliantai pagrįstai nurodo, kad iki atstovavimo sutarties sudarymo nebuvo pavesta atstovauti ieškovą, todėl negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos už susirašinėjimą su atsakovais, raštų rengimą iki civilinės bylos pradžios, be to, advokatė dalyvavo ne visuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovų ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2 639 Lt (2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti + 139 Lt žyminio mokesčio) (CPK 98 str. 2 d., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.2, 8.18 p.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sumažinti iš atsakovų R. B. ir R. B. solidariai ieškovui J. M. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2 639 Lt.