- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1S-814-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-34-1-00301-2006-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 3 d. priimto nutarimo Nr. 81/04-651 netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2010 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi R. Š. 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. rugsėjo 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-651 nutarta netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis pataisos namuose nedirbo, jam priteisto ieškinio nedengė, be to, septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir pripažįsta kitų visuomenės narių teises, tačiau jo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas nevisada dera su visuomenės vertybėmis. Komisija pripažino, jog R. Š. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi nuteistojo R. Š. skundą atmetė, nurodydamas, kad nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, vienas teistumas jau išnykęs. Nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, neteisingas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. R. Š. kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, be to, jam būdingas smurtinis elgesys ir nepakankama savitvarda, esant jam nepalankioms situacijoms. Padaryta išvada, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog R. Š., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atvykęs į pataisos namus, išreiškė norą dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau dėl laisvų darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. R. Š. pažymi, kad bendraudamas su nuteistaisiais ir administracijos darbuotojais yra mandagus, laisvalaikiu sportuoja, žiūri televiziją, dalyvauja įvairiose viktorinose bei įstaigoje organizuojamuose renginiuose. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo skundo autorius prisiima ir teigia, jog nesivadovauja kriminalinėmis nuteistųjų subkultūros tradicijomis, taip pat nereiškia diskriminacinių nuostatų, nori būti visuomenės dalimi.
5.2. R. Š. skunde atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje vertino jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, ankstesnių teistumų skaičių, nors tai neturi nieko bendra su lygtinio paleidimo institutu. Be to, apylinkės teismas netinkamai įvertino jo asmenybę. Nuteistojo teigimu, jis vykdo teisėtus pareigūnų reikalavimus, kas rodo teigiamą jo asmenybės pokytį, tuo tarpu nebegaliojančios nuobaudos neturėtų užkirsti kelio lygtinio paleidimo taikymui, ką numato ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(92)17D. R. Š. nuomone, neatliktos bausmės dydžio vertinimas taip pat neatitinka lygtinį paleidimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas.
5.3. Skunde nuteistasis pažymi, kad bausmę atlieka perpildytuose Marijampolės pataisos namuose, kur laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka 930 nuteistųjų, todėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra labai aktualus. Skundo autoriaus vertinimu, apylinkės teismo nutartis yra motyvuota tik klaidingomis prielaidomis, be to, yra šabloniška, iš anksto nuspėjama ir prasilenkianti su įstatymų nuostatomis. Nuteistojo teigimu, pasitaisiusį jo elgesį patvirtina ne tik vidinės nuostatos, bet ir dabartinis elgesys pataisos įstaigoje, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, palaikomi socialiniai ryšiai, nuolatinis užimtumas ir siekimas gyventi dorai bei nenusikalstamai. Be to, jis įvykdė Komisijos jam ankstesnio svarstymo metu nustatytas rekomendacijas, kas patvirtina, jog ir ateityje laikysis susiformavusio naujo požiūrio dėl taisyklių, įstatymų laikymosi.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl atmeta nuteistojo skundą. R. Š. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kuriais patvirtintas Komisijos nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistasis priklauso ne žemos, tačiau vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (68 balai pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
10. R. Š. yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau šis teistumas jam jau šeštasis. Pirmą kartą jis buvo teisiamas dar nesulaukęs pilnametystės, bausmės vykdymas tuomet jam buvo atidėtas, tačiau tai nesulaikė šio asmens nuo pakartotinio nusikalstamumo, nes ir sulaukęs pilnametystės R. Š. tęsė smurtinių, chuliganiško pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymą. Bausmės vykdymas jam buvo atidėtas ir antrą kartą, tačiau nuteistasis nesugebėjo pateisinti jam parodyto pasitikėjimo, todėl toliau buvo baudžiamas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Vis dėlto, trumpalaikis laisvės atėmimas teigiamo poveikio taip pat neturėjo, nes vos atlikęs pusės metų laisvės atėmimo bausmę jis padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, dėl kurio šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo R. Š. įvykdė dar vieną nesunkų nusikaltimą, kas rodo, jog jo elgesys net ir po itin sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymo visiškai nesitaisė. Darytina išvada, jog bent kiek ilgesnį laikotarpį išlaikyti teisės aktams neprieštaraujantį elgesį R. Š. nepavyksta. Nors aptartos aplinkybės yra nuteistojo praeitis, kurios negalima sureikšminti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau būtent šie duomenys padeda identifikuoti sritis, kurias R. Š. turi keisti, siekdamas sėkmingos probacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nuteistajam tikslinga toliau būti taisomam izoliuotam nuo visuomenės, nes tik struktūrizuotoje aplinkoje jis sugeba tam tikra apimtimi reaguoti į jam teikiamus pasiūlymus bei pagalbą, renkantis nenusikalstamą gyvenimo kelią.
11. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, nors, R. Š. teigimu, jis nedirba tik dėl to, jog pataisos įstaigoje nėra laisvų darbo vietų, tačiau teisėjų kolegija šį teiginį vertina kritiškai. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. balandžio mėnesio, t. y. jau daugiau nei dešimt metų, todėl spręstina, kad tai pakankamai ilgas laiko tarpas, kurio metu, aktyviai to siekiant, tikrai buvo galimybių įsidarbinti. Akivaizdu, jog vieną ar kelis kartus pasiteiravus dėl laisvų darbo vietų pataisos įstaigoje, pastaroji bus suteikta labiau motyvuotam nuteistajam, kuris pastoviai, sistemingai domisi galimybėmis įsidarbinti, nėra išrankus darbo pobūdžiui bei uždarbiui ir pan. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. Š. pataisos namuose nedirba tik dėl jo paties neveiklumo bei iniciatyvos stokos, tuo tarpu įgytos profesinės kvalifikacijos (elektros įrenginių remontininko, siuvėjo, šaltkalvio-įrankininko, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, apdailininko (statybininko), tekintojo) realiai darbinėje veikloje jų nenaudojant yra bevertės ir sėkmingai probacijai įtakos neturi. Nuteistųjų darbas yra viena iš reikšmingiausių nuteistųjų pataisos priemonių, todėl būtent darbui, o ne televizijos žiūrėjimui ar sportavimui, turi būti skiriamas didžiausias dėmesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. Š. darbinė motyvacija nėra pakankamai stipri, kas leidžia pagrįstai abejoti, ar nuteistasis iš tiesų įsidarbins ir būdamas laisvėje.
12. Teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo galimybes padengti jam priteistą civilinį ieškinį. Pateiktos medžiagos duomenimis, R. Š. turi vykdomųjų raštų dėl teismo priteistų ieškinių ar kitų finansinių įsipareigojimų 6605,25 Eur sumai, tačiau šios sumos visiškai nedengia, nors finansiškai jį pastoviai remia artimieji. Taigi, gaunamas lėšas nuteistasis išnaudoja vien savo asmeninių poreikių tenkinimui, o apie turimus finansinius įsipareigojimus visiškai negalvoja. Jokių planų, kaip ketina atlyginti turimus įsiskolinimus, R. Š. taip pat neturi. Pagal tai, kiek laiko nuteistasis jau atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, spręstina, jog ieškinį, kuris iš esmės nėra didelis, buvo galima pilnai padengti, tačiau R. Š. vengia tai daryti, sąmoningai nesiekia darbinio užimtumo, gyvena iš artimųjų jam siunčiamų pinigų.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmingai probacijai trukdo ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, ydinga mąstysena. Socialinio tyrimo išvadoje, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad R. Š. laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. Nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio ir veikiant bendrininkų grupėje, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra patikimų duomenų apie tai, ar nuteistasis yra pasiryžęs nutraukti ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis, ar jo valios savybės yra pakankamai išugdytos tam, kad galėtų nepasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai ir pan. R. Š. šių aplinkybių savo skunde nemini ir vadovaujasi vien abstrakčiomis Europos Tarybos rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo taisymo tikslingumo, konkrečiai nenurodydamas, kodėl jis yra vertas tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės.
14. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. Š. teigia, jog būdamas laisvėje alkoholį vartojo saikingai, tačiau, jau minėta, labai sunkus smurtinis nusikaltimas buvo padarytas būtent apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Vis dėlto, nuteistasis šio fakto nesureikšmina ir alkoholio vartojimo prevencijai jokio dėmesio neskiria. Priešingai, pataisos namuose jis net tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis dėl alkoholio vartojimo. Paskutinį kartą šis faktas fiksuotas 2017 m. liepos 20 d., dėl ko R. Š. 10 dienų buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas. Nors nuteistasis 2015 m. III ketvirtį dalyvavo Suvalkijos regionų anoniminių alkoholikų draugijos užsiėmimuose, tačiau akivaizdu, jog trumpalaikiai užsiėmimai jokios įtakos jo elgesiui neturėjo, nes visi trys alkoholio vartojimo faktai buvo nustatyti po lankytų užsiėmimų. Darytina išvada, jog tik su specialistų pagalba R. Š. gali kontroliuoti turimą priklausomybę alkoholiniams gėrimams. Be to, vien sudalyvavimas vienoje ar kitoje programoje savaime jokių rezultatų neduoda, jei asmuo nesistengia išgirstų patarimų, žinių pritaikyti praktiškai.
15. Pateiktos medžiagos duomenimis R. Š. geba suprasti ir išklausyti kitų požiūrį, tačiau yra linkęs vadovautis savo įsitikinimais. Jo mąstymas gana konkretus, paremtas tiesioginiu patyrimu. Be to, yra stebimas polinkis iki tam tikro laipsnio normalizuoti, minimizuoti savo nusikalstamą elgesį. Taigi, nors R. Š. kaltę iš esmės pripažįsta, tačiau jo nuostatos į priežiūrą yra dviprasmiškos – nuteistasis pripažįsta, kad priežiūra reikalinga, tačiau aštuonis kartus buvo pažeidęs nustatyto režimo taisykles. Pažymėtina, jog drausminių nuobaudų galiojimas pasibaigė tik 2018 m. liepos mėnesį, vadinasi, pavyzdingą elgesį R. Š. rodo tik kiek daugiau nei metus laiko, nors, jau minėta, bausmę jis atlieka daugiau nei dešimt metų. Toks tinkamo bei netinkamo elgesio santykis neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis yra vertas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Šią išvadą patvirtina ir iš esmės nemažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2014 m. gruodžio 2 d. vertinimo metu R. Š. buvo nustatyta 70 balų rizika, 2019 m. sausio 29 d. vertinimo metu svertiniai balai išliko nepakitę ir tik 2019 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta, jog šie balai keliais svertiniais taškais sumažėjo, t. y. nuo 70 iki 68 balų pagal OASys metodiką. Vis dėlto, iš minėtų balų beveik pusę (33 balus) sudaro dinaminiai, t. y. koreguotini balai, vadinasi, R. Š., tinkamai atlikdamas jam paskirtą bausmę, gali patekti į žemos rizikos nuteistųjų grupę. Šiuo metu jo daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti, o vien noras tęsti bausmės atlikimą būnant neizoliuotam nuo visuomenės be nusikalstamumo rizikos mažinimo pažangos nėra įmanomas.
16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisija savo nutarime padarė pagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam R. Š. netaikymo. Apylinkės teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, pagrįstai pažymėjo, jog R. Š. nepadarė pakankamos pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismo nutartis yra tinkamai motyvuota, ji nėra šabloniška ar pažeidžianti kokias nors nacionalinės ar Europos Sąjungos teisės nuostatas. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.