- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 1-1527-1057/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12936-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- M. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. K. (M. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ukrainos pilietis, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka baustas, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskiriant 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaičius 2 laikino sulaikymo paras paskirta 46 MGL (1732,36 euro) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metams ir baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos – 1 450 eurų konfiskavimas;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskiriant 40 parų arešto bausmę. Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas ir skirta 28 parų arešto bausmė. Bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė 28 parų arešto ir 46 MGL (1732,36 euro dydžio) baudos bausmė. Palikta galioti 2018 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės. Taip pat paskirta BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusių asmenų, taip pat BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskiriant 40 parų arešto bausmę, į bausmės laiką įskaitant 1 parą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi nustatytas arešto bausmės atlikimas poilsio dienomis;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2019 m. kovo 30 d. apie 02.45 val. Vilniuje, Liepkalnio g. 46A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,90 promilės etilo alkoholio).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 9 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą M. K. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato. 2019 m. kovo 29 d. apie 14.00 val. jis kartu su jo sugyventine A. B. (su kuria kartu gyvena apie 1 mėn.) susitiko su jos drauge A. M. Naujoje Vilnioje. Susitiko jie dėl A. M. motinos J. M. automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susitikus A. ir A. pasirašė įgaliojimą dėl automobilio, nes dėl A. finansinių pajamų ji negali gauti lizingo. A. po dokumento pasirašymo jam ir A. atidavė automobilio raktelius ir registracijos liudijimo kopiją. Jie su A. viešuoju transportu nuvažiavo į Lazdynėlių mikrorajoną pasiimti automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi A. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis sėdo už automobilio vairo būdamas visiškai blaivus ir jie su A. grįžo į namus esančius (duomenys neskelbtini). Namuose jie buvo apie 17.00 val. Grįžęs į namus jis iškart išvažiavo į darbą. Į darbą išvažiavo su automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai blaivus į (duomenys neskelbtini), pas savo darbdavį. Maždaug apie 24.00 val. darbdavys jam pasakė, kad šiandien neatvyks ir sumokės už darbą kitą dieną. Kartu su juo (duomenys neskelbtini) dirbo ir jo draugas A. su kuriuo 2019 m. kovo 29 d. apie 24.00 val. automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo link Vilniaus geležinkelio stoties. Kartu su A. jie buvo kavinėje, esančioje stotyje. Išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. 2019 m. kovo 30 d. apie 02.00 val. (tiksliai nepamena) jie su A. nusprendė važiuoti į namus ir bevažiuojant automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link namų Liepkalnio g. ties pastatu Nr. 46A, Vilniuje už viešojo transporto sustojimo stotelės Liepkalnis jis pamatė, kad jį stabdo policijos automobilis. Jis sustojo kelkraštyje ir priėjus pareigūnams pateikė savo dokumentą ir sutiko pasitikrinti girtumą alkotesteriu, ko pasėkoje jam buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas. Vėliau buvo pristatytas į Vilniaus Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui. 2017 m. lapkričio 27 d. jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 46 MGL dydžio bauda, konfiskuota automobilio vertė 1 450 eurų ir dvejiems metams atimtas vairuotojo pažymėjimas. 2019 metų pradžioje draugas jam pasakė, kad Ukrainos ambasadoje jam grąžino teises anksčiau laiko, jis irgi pabandė nueiti. Nuvykęs į Ukrainos ambasadą jis irgi atgavo teises, todėl ir vairavo automobilį, nes galvojo, kad jam teisės atiduotos ir galima vairuoti (b. l. 64-65).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B.parodė, kad 2019 m. kovo 29 d. apie 15.00 val. ji su savo sugyventiniu M. K. susitiko savo draugę A. M. Naujoje Vilnioje. Susitiko su tikslu nusipirkti automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko ji, tačiau jie su A. M. pirkimo pardavimo sutarties nepasirašė, nes automobilis yra registruotas jos motinos J. M. vardu ir nupirktas per lizingo bendrovę „Mogo“. Kadangi jai negalima buvo įsigyti automobilio lizingo būdu, nes sistemoje nerodė jos pajamų už pusę metų, todėl su A. M. susitarė, kad ji jai mokės už automobilį dalimis ir kad ji jai parašys įgaliojimą, kad galėtų tuo automobiliu naudotis. A. M. jai surašė įgaliojimą, tačiau A. B. jo nepasiėmė. Taip pat klausė A. M., kur yra visi dokumentai nuo automobilio, ji atsakė, kad visi dokumentai pamesti ir yra išlikusios tik kopijos. Kadangi jos sugyventinis turi teises, o ji neturi, tad jie nuvyko į Lazdynėlių mikrorajoną, kur stovėjo minėtas automobilis, sėdo į automobilį ir išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo apie 16.00-17.00 val. 2019 m. kovo 29 d. apie 21.00 val. iš namų esančių (duomenys neskelbtini), visiškai blaivus (prie jos tikrai nevartojo alkoholio) išvažiavo M. K. su automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti darbo reikalais. Ji jam paskambino apie 24.00 val. ir jis sakė, kad jau važiuoja į namų pusę. Vėliau ji jam paskambino 2019 m. kovo 30 d. apie 01.00 val. Ji jam paskambino dar kartą ir jis sakė, kad jau važiuoja namo, negali kalbėti, nes šiuo metu vairuoja. Antrą kartą paskambinus ji suprato, kad jis yra neblaivus. Paskambinus maždaug apie 01.30 val. jau susisiekti su M. K. negalėjo. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Automobilis šiuo metu nėra priregistruotas jos vardu. Iš namų M. K. išvažiavo visiškai blaivus (b. l. 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. (G. K.) parodė, kad 2019 m. kovo 30 d. apie 02.45 val. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. G. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Olandų žiedo važiuoja automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, apklijuota etransportas lipdukais, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Vykstant link nurodytos vietos buvo gautas pranešimas, kad automobilis važiuoja link Liepkalnio g. Tuo metu jie iš Dzūkų g. įvažiavo į Liepkalnio g. ir pamatė nuo stoties važiuojantį nurodytą automobilį. Įjungus mėlynai raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo. Priėjus prie vairuotojo pastebėjo, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli, elgsena nekoordinuota. Paprašė vairuotojo pateikti dokumentą, šis pateikė Ukrainos piliečio vairuotojo pažymėjimą, išduotą M. K. Į klausimą ką vartojo atsakė tik po pūtimo į alkotesterį. Apie 02.49 val. patikrinus vairuotojo blaivumą su alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas, po ko vairuotojas buvo pristatytas į Priklausomybių ligų centrą alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Vėliau pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (b. l. 21-22).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad 2019 m. sausio 7 d. ji savo vardu per lizingo bendrovę „Mogo lizingas“ nusipirko ir užregistravo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis kainavo apie 1 200 –1 300 eurų. Lizingo bendrovėje padarė sutartį dvejiems metams. Automobilį nupirkti paprašė jos dukra A. M., kad jos vaikinas E. R. (E. R.) galėtų uždarbiauti. Viskas buvo gerai iki vasario mėnesio, kol jos dukra nesusipyko su savo draugu ir ji išsikraustė kartu su jų bendru vaiku. Už minėtą automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo bendrovei mokėjo liudytoja. Po išsiskyrimo su E. jos dukra A. jai pasiūlė šį automobilį parduoti, nes jis šiuo metu stovi nenaudojamas, nes nei ji, nei jos dukra teisių neturi. Liudytoja sutiko su pasiūlymu. Jos dukra A. pasakė, kad yra tokia jos pažįstama vardu A. (pavardės nepamena), kuri nori nupirkti jos automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji sutiko ir 2019 m. kovo 29 d. apie 13.30 val. kartu su A., A. ir A. draugu nuvažiavo į lizingo bendrovę „Mogo lizingas“, tačiau jiems pasakė, kad A. iš jos negali nupirkti automobilio, nes įmonė nemato A. pajamų ir negali suteikti lizingo. Po lizingo bendrovės jie visi išsiskirstė po namus, o ji 15.00 val. turėjo vykti į darbą. Po darbo ji grįžo 2019 m. kovo 29 d. apie 20.00 val. Kitą dieną, t. y. 2019 m. kovo 30 d. apie 09.30 val. jos kaimynas V. (pavardės nepamena) jai pasakė, kad jos automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra kieme prie jos namų (duomenys neskelbtini). Ji iš karto paskambino savo dukrai A. ir paklausė, kur yra jos automobilis, ji jai atsakė, kad automobilį išnuomavo A., taip pat pasakė, kad A. pasirašė pasižadėjimą. A. jai pasakė, kad šis automobilis tik stovės, tad ji nusprendė jį išnuomoti. Ji A. perspėjo, kad bus problemų, tačiau ši atsakė, kad nebus. Apie įvykį, kuriame dalyvavo jos vardu užregistruotas automobilis ji sužinojo iš savo dukros 2019 m. balandžio 2 d. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Visi raktai ir dokumentai buvo pas jos dukrą A.. Pretenzijų A., kurios draugas naudojosi automobiliu ir pakliuvo už vairo girtas, neturi (b. l. 30-31).
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad ji paprašė savo mamos J. M. nupirkti jai su tuometiniu draugu E. R. automobilį, kad jis galėtų automobiliu dirbti ir teikti pavežėjo paslaugas. 2019 m. sausio 7 d. mama savo vardu per lizingo bendrovę „Mogo lizingas“ nusipirko ir užregistravo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis kainavo apie 1 080 eurų. Lizingo bendrovėje mama sudarė sutartį dvejiems metams. Lizingo įmonei ji su draugu mokėjo įmokas vasario ir kovo mėnesį, tačiau jos mama jai padeda finansiškai. Ji gyvena atskirai nuo mamos. Vasario pabaigoje ji išsiskyrė su savo draugu ir kovo mėnesio pradžioje jis atidavė jai automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis stovėjo nenaudojamas, kadangi nei ji, nei mama neturi teisės vairuoti. Ji pasakė mamai, jog jos pažįstama A. B. nori nupirkti jų automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Mama sutiko ir kartu su mama, A. ir A. draugu nuvažiavo į lizingo bendrovę „Mogo lizingas“, tačiau jiems pasakė, kad A. iš jos negali nupirkti automobilio, nes įmonė nemato A. pajamų (ji yra nedirbanti) ir negali suteikti lizingo. A. draugas M. pasiūlė, jog jie gali iš jų išsinuomoti automobilį. Vėliau jie paskambino ir paklausė, ar jie sutinka. Automobilio dokumentai ir rakteliai buvo pas ją, ji paskambino mamai, ir paklausė, ar ji taip sutinka, jog M. su A. išsinuomotų iš jų automobilį, ji sutiko. Ji susitiko su A. ir jos draugu ir ant paprasto lapo A. parašė panaudos sutartį. Jie sutarė vieno mėnesio laikotarpiui, jog ji duoda jiems automobilį ir toliau matys ar jie mokės įmokas ir spręs dėl oficialios sutarties pasirašymo. 2019 m. kovo 29 d. ji padavė A. automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir dokumentus bei pasakė, kur stovi automobilis. A. draugas buvo šalia. 2019 m. balandžio 2 d. ryte jai paskambino A. ir pasakė, jog ji nesinervintų, nes jos draugą sulaikė policijos pareigūnai, nes automobilį jis vairavo neblaivus. Automobilis stovi uždarytas aikštelėje. Kaip ir kur A. draugas važiavo automobiliu ir kokiame stovyje, ji nežino, nematė, ir nieko nurodyti negali (b. l. 34-35).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2934/2019(01) matyti, jog M. K. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 30 d. 03.10 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilės etilo alkoholio (b. l. 43).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) savininku yra UAB „Mogo LT“, o valdytoja yra J. M. (b. l. 9).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Opel Zafira 2.0 DI“ vidutinė kaina su PVM 2019 m. balandžio mėnesį Lietuvoje yra 1 370 eurų (b. l. 10).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija)
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog kaltinamajam šioje byloje yra inkriminuotas BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje surinktų duomenų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad M. K. padarė šį jam inkriminuotą nusikaltimą.
Visų pirma, inkriminuoto kaltinimo pagrįstumą patvirtina paties M. K. parodymai. Kaltinamasis patvirtino, jog 2019 m. kovo 30 d. apie vidurnaktį su draugu kavinėje prie stoties išgėrė 0,5 l butelį degtinės ir po to automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo, tačiau ties Liepkalnio g. 46A jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino girtumą (b. l. 64-65). Liudytojas policijos pareigūnas G. K. patvirtino, jog sustabdė M. K. vairuotą automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytojas patvirtino, kad asmuo kalbėjo nerišliai, jo elgsena buvo nekoordinuota (b. l. 21-22). Liudytojos A. B. parodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors ši liudytoja nematė, kad kaltinamasis vairuoja, tačiau su juo kalbėjo telefonu ir kaltinamasis jai nurodė važiuojantis link namų, o liudytoja teigė supratusi, jog šis yra neblaivus (b. l. 25-26). Specialisto išvadoje nustatyta, kad liudytojo kraujyje buvo mažiausia koncentracija 1,90 promilės etilo alkoholio (b. l. 43).
Taigi, aukščiau aptarti duomenys papildo vieni kitus, jie leidžia teismui daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis vairavo automobilį ir tai darė, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio. Nors kaltinamasis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau jis jau yra teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), prie bylos yra prijungtas jam Ukrainoje anksčiau išduotas vairuotojo pažymėjimas, be to, M. K. yra gyvenimišką patirtį jau turintis asmuo, todėl teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu jis suvokė, jog vairuodamas neblaivus gali sukelti pavojų, tačiau vis tiek ryžosi vairuoti automobilį, todėl laikytina, jog veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, jog M. K. pagrįstai inkriminuotas BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytas nusikaltimas.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. tam pritarė, su siūloma bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis bei jų dydžiu sutiko, prašė leisti atlikti arešto bausmę savaitgaliais (b. l. 76-78).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas pažymi, jog BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) sankcijoje yra numatytos šios galimos bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pasirinkdamas, kurią iš šių bausmių skirti konkrečioje byloje teismas įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
M. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Padarytas nusikaltimas yra baigtas. M. K. asmenybę apibūdina tai, kad jis yra teistas, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 70-72), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (b. l. 73-75). Iš pateiktų anketinių duomenų matyti, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu žala nepadaryta.
Teismas pabrėžia, jog šis teismo baudžiamasis įsakymas per apytiksliai 1 metų laikotarpį yra jau ketvirtas teismo baigiamasis aktas, kuriuo M. K. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Teismų sistemos Liteko duomenimis, už BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą jis yra teisiamas jau antrą kartą. Dėl to prokuroro pasiūlyta su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – 60 parų arešto bausmė teismo vertinimu yra laikytina proporcinga bausme, teismas nemato pagrindo griežtinat ar švelninant bausmę nukrypti nuo prokuroro pasiūlytos bausmės rūšies ar jos dydžio.
Kadangi baudžiamasis procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o M. K. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 30 d. 03.25 val. iki 2019 m. kovo 30 d. 15.25 val. (b. l. 44-45) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į M. K. prašymą teismas nustato arešto bausmės atlikimą poilsio dienomis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Teismas pažymi, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 68 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. M. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kartu vežė keleivį, taigi rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų gyvybe bei saugumu. Transporto priemonę būdamas neblaivus vairuoja jau ne pirmą kartą, nes kaip minėta, jau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Pakartotinis vairavimas esant neblaiviam rodo, jog M. K. dėl savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė reikiamų išvadų. Pažymėtina ir tai, jog nepaisant to fakto, kad M. K. buvo atgavęs jam Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, jis laikytinas vairavusiu automobilį neturėdamas tam teisės, kadangi viena vertus, dar nėra suėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kita vertus, teisė vairuoti transporto priemones M. K. galėjo būti grąžinta tik laikantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Taigi, M. K. pakartotinai padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytą nusikaltimą, jį padarė neturėdamas teisės vairuoti, todėl jam nustatomas maksimalus BK 68 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 30 d. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Teismas taip pat pažymi, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. BK 72 straipsnyje numatytą turto konfiskavimą. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra laikytinas BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ išrašo (b. l. 9), liudytojų A. B. (b. l. 25-26), A. M. (b. l. 30-31) ir J. M. (b. l. 34-35) parodymų matyti, kad šio automobilio savininku yra UAB „Mogo LT“, o valdytoja – J. M. Byloje nėra nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konfiskuoti ne kaltininkui, o trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM 2019 m. balandžio mėnesį Lietuvoje yra 1370,00 eurų (b. l. 10), todėl būtent ši suma yra konfiskuojama iš M. K.
Dėl automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo aikštelėje buvo patirtos 1 euro ir 10 centų proceso išlaidos (b. l. 14), kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi priteisiamos iš M. K. valstybės naudai.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67) paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.
Kardomoji priemonė – M. K. vardu išduotų dokumentų (b. l. 68-69): 1. Paso Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Paso Nr. (duomenys neskelbtini); 3. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas paliekamas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus yra panaikinama. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinami M. K., o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 30 d. 03.25 val. iki 2019 m. kovo 30 d. 15.25 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi nustatyti arešto bausmės atlikimą poilsio dienomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 30 d Apie šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą pranešti VĮ „Regitrai“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš M. K. išieškoti valstybės naudai automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1370,00 eurų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi iš M. K. valstybės naudai priteisti 1 eurą ir 10 centų proceso išlaidų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Kardomąją priemonę – M. K. vardu išduotų dokumentų: 1. Paso Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Paso Nr. (duomenys neskelbtini); 3. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. K., o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
1. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.
2. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.
3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.
4. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
5. Jeigu asmuo pažeidžia arešto atlikimo tvarką, teismas savo sprendimu gali asmenį įpareigoti atlikti arešto bausmę įprasta tvarka.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą kaltinamojo prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.