- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-12
- Bylos Nr.
- 3K-3-355/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Algis Norkūnas, Bronius Pupkovas (pran.)
- Ieškovas
- A. K., Algirdo Krasausko
- Atsakovas
- Lietuvos ir Rusijos draudimo UAB „Baltic garant“
- Kategorijos
- 113.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjo civilinėje byloje pagal ieškovo Algirdo Krasausko ieškinį atsakovui Lietuvos ir Rusijos draudimo UAB „Baltic garant“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. pareiškė ieškinį atsakovui draudimo UAB „Baltic garant“ (šiuo metu bankrutuojanti UAB „Ingo Baltic“) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškinyje jis nurodė, kad 2003 m. spalio 14 d. sudarė su atsakovu darbo sutartį, pagal kurią buvo priimtas į darbą Žalų reguliavimo centro Vindikacijos tarnybos viršininku. Ieškovas teigė, kad atsakovas 2004 m. liepos 14 d. neteisėtai nutraukė darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis sprendimu panaikinti vindikacijos tarnybos viršininko pareigas, nes atsakovui pagal jo veiklos pobūdį tokios pareigos yra būtinos ir jų faktiškai nebuvo atsisakyta. Ieškovo teigimu, atleidimas yra neteisėtas, nes atsakovas neįvykdė DK 130 straipsnio 4 dalies reikalavimo surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais ir pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, pagal kurią atleisti darbuotoją iš darbo, nesant jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Ieškovas teigė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo jis patyrė neturtinę žalą. Nuo jo buvo nuslėpta galimybė eiti pas atsakovą kitas pareigas.
Ieškovas teismo prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį ir vieno vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką; priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. vasario 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino A. K. 2004 m. liepos 16 d. atleidimą iš darbo draudimo UAB „Baltic garant“ neteisėtu ir nutarė šalių darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 2000 Lt per mėnesį nuo 2004 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas formaliai įvertinęs įrodymus ir taikydamas CPK 285 straipsnio 2 dalį konstatavo, kad atsakovas, nepasiūlydamas ieškovui kito darbo, pažeidė jo darbo teises.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė draudimo UAB „Ingo Baltic“ bankroto bylą.
Nagrinėdama ieškovo A. K. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė ir perdavė ją nagrinėti draudimo UAB „Ingo Baltic“ bankroto bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė draudimo UAB „Ingo Baltic“ bankroto bylą. Teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktu, konstatavo, kad privaloma sustabdyti civilinę bylą, kai nagrinėjant ją paaiškėja, jog atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, iškelta bankroto byla.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 7 d. priėmė papildomą nutartį dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties išaiškinimo: kolegija nusprendė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti, civilinę bylą sustabdyti ir perduoti ją draudimo UAB „Ingo Baltic“ bankroto bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui.
Kolegijos nuomone, tam, kad bankroto bylą iškėlęs teismas galėtų išnagrinėti A. K. turtinius reikalavimus, pareikštus bankrutuojančiai draudimo UAB „Ingo Baltic“, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. Kolegija nurodė, kad teismo sprendimas naikintinas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą tik formaliai įvertinęs įrodymus, t. y. priimdamas sprendimą už akių.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartį; Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimą papildyti taip: priteisti iš atsakovo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktą vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (2000 Lt) kompensaciją. Kasacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas išeitinės išmokos nepriteisė motyvuodamas tuo, kad šios sumokėjimo iki 2004 m. liepos 16 d. ieškovas neginčijo. Kasatoriaus nuomone, teismas neįsigilino į reikalavimo esmę ir netinkamai aiškino DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sankciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, kurios dydis nustatytas DK 140 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ieškovas paskutinėje darbovietėje dirbo mažiau nei vienerius metus, jam priklauso priteisti baudą už neteisėtą atleidimą iš darbo, kuri pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra 2000 Lt.
2. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties išaiškinimo (CPK 278 straipsnis). Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad teismo sprendimas gali būti išaiškintas teismo iniciatyva, nekeičiant jo turinio. Akivaizdu, kad teismas peržengė šias ribas, nes teismo nutarties turinys pakeistas – byla ne tik stabdoma, bet ir naikinamas teismo sprendimas. Tai šiurkštus teismo proceso normų pažeidimas, nes priimta nutartis, kuri pablogino apelianto padėtį. Tai yra pakankamas pagrindas skundžiamai nutarčiai peržiūrėti kasacine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas bankrutuojanti DUB „Ingo Baltic“ prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutarė civilinę bylą sustabdyti ir perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Ieškovas šios apeliacinės instancijos teismo nutarties neskundė, todėl ji yra galiojanti ir vykdytina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 5 punkto pagrindu ir naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą bei sustabdydamas bylos nagrinėjimą, neteisingai aiškino ir taikė šią įstatymo normą, todėl padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, tai turėjo įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui.
Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK 163 straipsnyje nustatyti pagrindai, kai bylos sustabdymas yra privalomas. Vienas iš jų, reglamentuotas nurodyto straipsnio 5 punkte, - kai, nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aiškinant šios normos taikymą nagrinėjant civilines bylas nurodytu pagrindu negali būti sustabdyta ir perduota įmonės bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui ta civilinė byla, kurioje yra priimtas, bet dar neįsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat kuri nagrinėjama apeliacine ar kasacine tvarka. Tokiu atveju byla bendra tvarka išnagrinėjama apeliacinės instancijos ar kasaciniame teismuose ir bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įstatymo nustatyta tvarka išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 626 straipsnio 3 punktas).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2005 m. vasario 9 d. , o bankroto byla atsakovui buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi. Taigi teismo sprendimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo buvo priimtas iki iškeliant atsakovui bankroto bylą, neįsiteisėjęs ir apskųstas Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka. Vadovaujantis pirmiau nurodytu CPK 163 straipsnio 5 punkto taikymo aiškinimu, tokia civilinė byla negali būti sustabdoma ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, bet privalo būti išnagrinėta apeliacine, gal būt ir kasacine tvarka, t. y. ši byla privalo būti išnagrinėta iki galo.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo šios civilinės bylos apeliacine tvarka ir nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, byla perduodama iš naujo šiam teismui nagrinėti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir CPK 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.