Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. K. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 kl. mokinys, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. V. 2016-12-03,apie 07.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.91 proc. girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo savo močiutės A. V. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. vieną kartą koja spyrė jai į koją, dėl to A. V. patyrė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais jis kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. K. V. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2016-12-02 vakare susitikęs su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Į namus grįžo 2016-12-03, apie 7 val.. Namuose tarp jo ir mamos V. B. bei močiutės A. V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu mama jam nestipriai sudavė per skruostą. Savo mamai jokių pretenzijų neturi, jokio skausmo nejuto. Po to, jis įsikarščiavęs žodinio konflikto metu sudaužė durų stiklą bei vieną kartą spyrė dešine koja savo močiutei A. V. į jos kairę koją. Po spyrio močiutė nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Jis labai gailisi, dėl to, kad panaudojo fizinį smurtą savo močiutės atžvilgiu, t. y., kad spyrė jai į koją. Savo močiutės A. V. atsiprašys, dėl netinkamo savo elgesio, nori su ja susitaikyti (b. l. 23).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V. paaiškino, kad E. K. V. yra jos anūkas. Jis gyvena jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Jis niekur nedirba ir nesimoko, yra išlaikomas jos ir motinos V. B.. 2016-12-03, apie 7.30 val., ji dar miegojo savo kambaryje, kai išgirdo, kaip marti šaukia, prašo iškviesti policiją. Ji išėjo iš savo kambario į virtuvę ir pamatė, kad E. K. V. yra labai agresyvus, konfliktuoja su motina V. B.. Ji matė, kai jis stumdė savo mamą. Kai ji atėjo vidinės durys jau buvo sugadintos. Ji suprato, kad anūkas neblaivus. Tuo laiku, kai ji įėjo į virtuvę, anūkas stumdė V. B.. Ji suprato, kad kalbėti su anūku beprasmiška, todėl, norėdama jį atitraukti nuo motinos pastūmė. E. K. V. iš visos jėgos spyrė jai vieną kartą į kairiąją koją. Jai labai skaudėjo. Po to jis griebė ją už pečių ir norėjo apversti, bet jam to padaryti nepavyko, nes ji išsisuko ir pabėgo į savo kambarį. Ji spėjo užsirakinti. Jau būdama savo kambaryje, ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Bėgdama iš anūko kambario, pamatė, kaip šis pargriovė ant lovos savo motiną. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė E. K. V.. Jai skaudėjo, kai anūkas sudavė smūgį į koją, bet į medikus nesikreips. Pas teismo medicinos ekspertus ji nevažiuos. Ji pageidauja, kad anūkas būtų iškeldintas iš jai priklausančio namo. Tai pirmas atvejis, kai anūkas smurtavo artimoje aplinkoje ( b. l. 5-7 ).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. paaiškino, kad E. K. V. yra jos sūnus. Jie kartu gyvena name, esančiame Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Keletą kartų per mėnesį sūnus vartoja alkoholį. Konfliktai šeimoje kyla dėl to, kad sūnus nenori mokytis ir niekur nedirba. 2016-12-03, po 7 val., sūnus grįžo namo. Jo nebuvo visą naktį, ji labai pergyveno, nes sūnus į jos žinutes neatsakinėjo. Kai sūnus grįžo, jis buvo neblaivus. Ji paprašė jai papūsti. Sūnus papūtė. Ji pajuto alkoholio kvapą. Sūnus pradėjo ją įžeidinėti, ji neiškentėjo ir sudavė sūnui nestiprų smūgį delnu į žandą. Po šio smūgio sūnus labai supyko. Jis sudaužė stiklą duryse tarp koridoriaus ir virtuvės, apgadino savo kambario ir spintos duris, sieną savo kambaryje. Ji paėmė telefoną ir pagrasino, kad iškvies policiją. Sūnus norėjo atimti iš jos telefoną. Prasidėjo grumtynės, kurių metu sūnus iš jos telefoną atėmė. Ji pradėjo šaukti pagalbos. Į pagalbą atėjo anyta – A. V.. Ji nematė, kaip sūnus sudavė smūgį A. V.. Sūnus jai (V. B.) smūgių nesudavė, vyko tik grumtynės dėl telefono. Jis pargriovė jis ją ant lovos grumtynių metu. Fizinio skausmo sūnus jai nebuvo sukėlęs. Dėl sveikatos sutrikdymo ji sūnui pretenzijų neturi. Jokių mėlynių ant jos kūno nėra, pas teismo medicinos ekspertus ji nevažiuos. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė sūnų. Ankščiau dėl smurto artimoje aplinkoje į policiją nesikreipė (b. l. 16-17).

Alkotesterio kvito duomenimis E. K. V. 2016-12-03, 8.39 val., nustatytas 1.91 promilių girtumas (b. l. 27).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Jais remiantis nustatyta kad kaltinamasis E. K. V. 2016-12-03, apie 7.30 val., panaudojo prieš savo artimą giminaitę – močiutę A. V. fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo E. K. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti, kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo E. K. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo artimą giminaitę – močiutę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis apibūdinančius kaltinamąjį (E. K. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, mokosi).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamasis taip pat sutinka su prokuroro prašomos bausmės rūšimi, dydžiu, prašo ją mažinti trečdaliu (b. l. 38).

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad prokuroro prašoma bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-12-03, 7.35 val. iki 2016-12-04, 12.30 val. (dvi paros).

E. K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. K. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išdirbti 30 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į E. K. V. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016-12-03, 7.35 val. iki 2016-12-04, 12.30 val. (dvi paras), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią E. K. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. K. V., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam E. K. V. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.