Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. K. kardomoji priemonė – užstatas pakeista į suėmimą bei nuspręsta užstato sumą perduoti valstybei.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-478/2020 J. K. kaltinamas:

1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje su K. R. ir dviem nenustatytais asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų bendrininkų naudai vertė D. B. perduoti didelės vertės turtą, o būtent:

pagal iš anksto aptartą ir paruoštą planą, veikdamas kartu su K. R. ir dviem nenustatytais asmenimis, 2019 m. kovo 13 d. parūpinus nusikaltimui vykdyti reikalingus automobilius: „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitus jo valstybinį numerį suklastotu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir „Seat Ibiza“, pakeitus jo valstybinį numerį suklastotu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) J. K. važiuojant automobiliu „Renault Megane Scenic“, suklastotas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu K. R. ir nenustatytu asmeniu, bei nenustatytu asmeniu, vairuojančiu automobilį „Seat Ibiza“, kurio suklastotas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sekė nukentėjusįjį D. B., ir apie 08.39 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui imitavus autoįvykį, t. y. su jo vairuojamu automobiliu „Seat Ibiza“, suklastotas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į D. B. vairuojamo automobilio „Opel Astra Sport Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį buferį ir D. B. išlipus iš automobilio, nenustatytas asmuo papurškė jam į veidą dujų, po ko J. K. su K. R. ir nenustatytu asmeniu panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu, t. y. paguldė jį ant grindinio, įrėmė peilį į šoną, ir grasinant, kad papjaus, surakino rankas antrankiais iš nugaros ir jėga, prieš D. B. valią įstūmė jį į automobilį „Renault Megane Scenic“, suklastotas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko uždėjo maišą D. B. ant galvos, ir, tokiu būdu bendrais veiksmais atėmus jam laisvę, padarydami jam nesunkų sveikatos surikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su poodine kraujosruva dešinės akies srityje, muštine žaizdele pakaušio srityje, su galvos smegenų sukrėtimu, su galvos smegenų sumušimu be ryškesnės židininės neurologinės simptomatikos, nosies kaulų lūžimu, dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžimu, odos nubrozdinimu nugaroje, poodine kraujosruva abiejuose riešuose ir plaštakose, tuo pat metu J. K. nuvairavus D. B. priklausantį automobilį „Opel Astra Sport Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su viduje buvusia rankine, kurioje buvo įdėtas pistoletas „Beretta 84 FS Cheetah“ 9 mm Browning, Nr. E99829Y, su šovinių dėtuve ir joje esančiais 9 vnt. šovinių, 2 000 Eur suma, palikus jį stovėti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei J. K. bendrais veiksmais su K. R. ir dviem nenustatytais asmenimis pagrobus rankinėje buvusius grynuosius 2 000 Eur, tęsdami nusikalstamus veiksmus J. K. su K. R. ir dviem nenustatytais asmenimis, automobiliu „Renault Megane Scenic“, suklastotas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė D. B. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą garažą, vežant atimdami iš D. B. jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Iphone 7“, 800 Eur vertės, bei išmesdami jį per automobilio langą važiuodami per Alfonso Meškinio vardo tiltą, esantį Kelyje A1 Kaunas – Vilnius, po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku atvežę į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą garažą išlaipino D. B. iš automobilio ir neturėdami teisės atvirai reikalavo iš nukentėjusiojo 100 000 Eur, tačiau šiam nesutikus mokėti nurodytos sumos, 2019 m, kovo 13 d., apie 14.42 val., jį nuvežė ir paleido prie kelio ženklo „Vievis“, esančio 107 kelyje, Pylimuose, Vilniaus apskrityje. Tokiu būdu J. K. bendrais veiksmais su K. R. ir dviem nenustatytais asmenimis, panaudodami psichologinį ir fizinį smurtą – neteisėtai atimdami D. B. laisvę, atvirai, savo ir bendrininkų naudai, prievartavo iš D. B. didelės vertės – 100 000 Eur turtą ir pagrobė svetimą, D. B. priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra Sport Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 930 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną „Iphone 7“ 800 Eur vertės, pistoletą „Beretta 84 FS Cheetah“ 9 mm Browning, Nr. E99829Y, su šovinių dėtuve ir joje esančiais 9 vnt. šovinių 200 Eur vertės, 2 000 Eur grynaisiais pinigais, bendros 11 930 Eur vertės.

1.2. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. R. ir dviem nenustatytais asmenimis, ne vėliau kaip 2019 m. kovo 13 d. pakeitė automobilių „Renault Megane Scenic“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) į suklastotą valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) realiai priklausantį automobiliui „Renault Scenic Megane“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą S. V. vardu, ir automobilio „Seat Ibiza“, nenustatytas VIN numeris, nenustatytą valstybinį numerį pakeitė į suklastotą valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) realiai priklausantį automobiliui „Seat Ibiza“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. K. vardu, ir vėliau minėtus automobilius panaudojo nusikalstamoms veikoms vykdyti.

1.3. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens tapatybės kortelę, o būtent:

2019 m. kovo 11 d., apie 08.59 val., laikydamas prie savęs, atsigabeno L. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė AB „Lietuvos draudimas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), klientų draudimo vadybininkei G. B., įgaliotai AB „Lietuvos draudimas“ sudaryti draudimo liudijimo sutartis, prisistatė L. M. ir šio asmens vardu sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį apdraudė automobilį „Renault Megane Scenic“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d., 18.59 val., iki 2019 m. balandžio 10 d., 24.00 val.

1.4. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2019 m. rugpjūčio 22 d. laikė savo naudojamame automobilyje „BMW 640“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) porankyje esančioje daiktadėžėje 2 vnt. tablečių „XANAX“, turinčių savo sudėtyje nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kurio masė 0,002 g, kurias 2019 m. rugpjūčio 22 d., 16.55 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka J. K. laikinai sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi J. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurios terminas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo pratęstas dviem mėnesiams. Prokuroro 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu J. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Eur dydžio užstatas.

3. Perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamasis J. K. neatvyko į 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdį. Kaltinamojo gynėjas advokatas Kristupas Ašmys informavo teismą, kad J. K. galimai buvo sulaikytas Vokietijoje. Pagal iš Vokietijos policijos gautą informaciją, J. K. kad nuo 2020 m. spalio 11 d. yra suimtas Vokietijoje dėl policijos pareigūnų užpuolimo ir turėtų būti suimtas iki teismo posėdžio, kurio data dar nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo J. K. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria kaltinamajam J. K. kardomoji priemonė – užstatas pakeista į suėmimą, taip pat nutarties dalį, kuria J. K. paskirta užstato suma – 10 000 Eur perduota valstybės naudai.

5.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Gynėjo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį apygardos teismas tinkamai neįvertino visų kardomosios priemonės pakeitimo klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. K. buvo paskirta tik viena kardomoji priemonė – užstatas. Jokia kita kardomoji priemonė, kaip rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, J. K. paskirta nebuvo. Todėl kaltinamasis galėjo laisvai ir be jokių apribojimų (leidimų) išvykti iš Lietuvos. Baudžiamoji byla surašius kaltinamąjį aktą pažeidžiant teismingumo reikalavimus iš pradžių buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui, dėl ko buvo priimta nutartis atsisakyti nagrinėti bylą ir ją perduoti aukštesniam teismui. Po to buvo sprendžiami bylos priėmimo klausimai, teisminės institucijos ir kiti proceso dalyviai atostogavo, derino posėdžių datas ir kita. Kaltinamasis J. K. objektyviai negalėjo žinoti ir prognozuoti, kiek laiko užtruks parengiamosios bylos nagrinėjimo teisme procedūros. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje ne tik nėra duomenų, jog kaltinamajam J. K. buvo įteiktas šaukimas atvykti į teisiamąjį posėdį, bet nėra duomenų, kad toks šaukimas iš viso buvo siųstas. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal byloje turimą neoficialią informaciją gautą elektroniniu paštu, J. K. yra sulaikytas Vokietijoje, o BPK 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte svarbia asmens nedalyvavo baudžiamajame procese priežastimi laikomas laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimas ar bausmės atlikimas. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo neatvykimas į teismo posėdį negali būti vertinamas trukdymu procesui, kadangi J. K. neatvyko į procesą dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

5.3. Kaip nurodo gynėjas, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota ir tai, kad J. K. neva galimai padarė kitą nusikaltimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Jokio atitinkamo dokumento byloje nėra, todėl vadovautis vien elektroninio pašto atsakymu iš policijos įstaigos Lietuvoje šiuo atveju negalima. Be to, J. K. galimai padaryta veika Vokietijoje gali būti vertinama ir kaip administracinis nusižengimas arba J. K. gali būti pripažintas nepadaręs jokio nusikaltimo.

5.4. Pažymima ir tai, kad pagal BPK nuostatas, kardomosios priemonės pažeidimo atveju pastaroji nebūtinai turi būti keičiama į suėmimą, BPK įpareigoja teismą visų pirma spręsti dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo. Tačiau skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl galimybės taikyti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, o suėmimo taikymo pagrindai konstatuoti tik formaliai, nenurodant jokių motyvų.

5.5. Gynėjo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų bent vieną iš suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos procesas vyksta jau keli metai ir kaltinamasis niekur nebėgo ir nežada bėgti. Dėl naujų nusikalstamų veikų darymo, gynėjo nuomone, šią aplinkybę galima konstatuoti tik esant įsiteisėjusiam sprendimui, bet iš nagrinėjamoje byloje esančio elektroninio laiško galima spręsti tik apie galimai įvykusį nesusipratimą (pareigūno užpuolimą), kuris net neatitinka BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų. Nors trukdymu procesui yra motyvuojamas užstato perdavimas valstybei, bet suėmimo taikymo apygardos teismas negrindė trukdymu procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5.6. Anot gynėjo, šiuo metu byloje procesas nevyksta visai dėl kitų priežasčių nei kaltinamojo J. K. pateisinamas neatvykimas į teisiamąjį posėdį. Dėl susidariusios epidemiologinės situacijos buvo atšaukti lapkričio mėnesį turėję vykti teisiamieji posėdžiai, kitas teisiamasis posėdis numatytas gruodžio mėnesį, bet kyla abejonių, ar jisai įvyks. J. K. pargabenimas tokioje epidemiologinėje situacijoje užtruktų daug ilgiau nei jo savarankiškas parvykimas, pareikalautų daug didesnių resursų valstybei.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo J. K. gynėja advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjus kaltinamojo J. K. gynėjo skundą bei įvertinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir galima sutikti su dalimi kaltinamojo gynėjo skundo argumentų, visgi kaltinamajam J. K. pakeitus kardomąją priemonę – užstatą į suėmimą BPK 121, 122, 133 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.

9. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pakeisdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – užstatą į suėmimą, apygardos teismas vadovavosi BPK 133 straipsnio 5 dalimi ir 247 straipsniu.

10.1. BPK 247 straipsnyje numatyta, kad kaltinamajam neatvykus į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne.

10.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. spalio 22 d. numatytą teisiamąjį posėdį neatvykus kaltinamajam J. K., kaltinamojo gynėjas nurodė, jog J. K. giminaičiai jį informavo apie kaltinamojo sulaikymą Vokietijoje. Siekiant išsiaiškinti kaltinamojo J. K. neatvykimo į teismo posėdį aplinkybes, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. 2020 m. lapkričio 5 d. teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad kaltinamasis J. K. nuo 2020 m. spalio 11 d. yra sulaikytas Vokietijoje dėl policijos pareigūnų užpuolimo (t. 12, b. l. 47-48). Skunde pagrįstai nurodyta, kad BPK 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikomas laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, pritartina skundo argumentams, kad pagal byloje turimus duomenis, kaltinamasis J. K. teisiamajame posėdyje negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių, o būtent dėl jo sulaikymo Vokietijoje, todėl vien kaltinamojo neatvykimas į teismo posėdį nesudaro pagrindo pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę – užstatą griežtesne kardomąja priemone.

10.3. Tačiau BPK 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kaltinamajam pažeidus kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė. Kaltinamajam J. K. paskyrus užstatą, vadovaujantis BPK 133 straipsnio 4 dalimi, buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Sutiktina su skundo argumentais, jog numatytos kardomosios priemonės – užstato sąlygos nedraudė kaltinamajam J. K. išvykti iš gyvenamosios vietos ar Lietuvos Respublikos, todėl išvykstant į užsienį kaltinamajam nereikėjo gauti teismo leidimo. Taigi, kaltinamojo išvykimas į užsienį pats savaime negali būti vertinamas kaip numatytos kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas. Kita vertus, byloje gauti papildomi duomenys, kad J. K. Vokietijoje sulaikytas vagiant automobilį „Range Rover“ (t. 12; b. l. 67), iš kurių galima spręsti apie kaltinamojo Vokietijoje galimai padarytą nusikalstamą veiką. J. K. sulaikymas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nulėmė ir kitų jam nustatytų pareigų neįvykdymą – nedalyvavimą teismo posėdyje bei baudžiamosios bylos proceso sutrikdymą, nes 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdyje dėl kaltinamojo nedalyvavimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis J. K. pažeidė jam taikytos kardomosios priemonės – užstato sąlygas, todėl BPK 133 straipsnio 5 dalies pagrindu galėjo spręsti dėl užstato pakeitimo kita kardomąja priemone.

11. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

11.1. Pažymėtina, kad, vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

11.2. Baudžiamosios bylos medžiagoje – liudytojų apklausos protokoluose, parodymų atpažinti iš nuotraukos, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, kratų ir apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, slapto sekimo, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, kitoje bylos medžiagoje – yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

12. J. K. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, po vieną apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, o viena – baudžiamajam nusižengimui. Už kaltinamajam J. K. inkriminuotų nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

13. Kauno apygardos teismo skundžiama nutartimi kaltinamajam J. K. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

14. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių motyvų, kuo grindžiama teismo išvada dėl kaltinamojo galimo bėgimo (slapstymosi) nuo teismo. J. K. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas. Už sunkių nusikaltimų kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė. Nors nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien nusikaltimų, kurių padarymu asmuo įtariamas (kaltinamas), sunkumas ir gresianti laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors yra nevedęs, bet turi faktinę šeimą, yra vaiko auginimo atostogose. Šios aplinkybės patvirtina turimus pakankamai tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinus J. K. socialinius ryšius, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirtas užstatas. Dabartinėje proceso stadijoje aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo socialinius ryšius, nepasikeitė. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie J. K. turimus ryšius užsienyje, ketinimus jais pasinaudoti, byloje nėra. Be to, J. K. nėra teistas. Vien kaltinamojo išvykimas į užsienį, kas jam nebuvo draudžiama, kur jis buvo sulaikytas, nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės J. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas nustatytas nepagrįstai, todėl yra šalinamas iš skundžiamos apygardos teismo nutarties.

15. Nepaisant to, kad iš apygardos teismo nutarties šalinamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo paskyrimo pagrindas bei atskiri nutarties argumentai pripažįstami nepagrįstais, bet BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs ir skiriant suėmimą pakanka nustatyti bent vieną iš šių pagrindų.

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. J. K. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Nors J. K. anksčiau neteistas, bet yra baustas administracine tvarka, taip pat byloje gauta duomenų apie galimai J. K. padarytą nusikaltimą Vokietijoje. Iš to galima spręsti, kad Lietuvoje vykstantis baudžiamasis procesas ir jo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė nesulaikė kaltinamojo nuo galimo tolimesnio nusikaltimų darymo. Be to, tiek nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. K. inkriminuojami sunkūs tyčiniai nusikaltimai, tiek galimai Vokietijoje padarytas nusikaltimas yra susiję su galimu turtinės naudos gavimu nusikalstamu būdu. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti, todėl būdamas nesuimtas gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

17. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis, kuria kaltinamajam J. K. kardomoji priemonė – užstatas pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą yra teisėta ir pagrįsta. Kardomosios priemonės – užstato pakeitimas pačia griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu nepažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu nėra pagrindo J. K. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi jos nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

18. Be to, skundžiama apygardos teismo nutartimi kaltinamajam J. K. kardomoji priemonė – užstatas buvo pakeista į suėmimą, nenustatant suėmimo termino. Vadovaujantis BPK 123 straipsnio 3 dalimi, J. K. sulaikius pagal skundžiamą nutartį, teismo posėdyje bus sprendžiama dėl kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo, po to teismo sprendimu suėmimas gali būti paliktas galioti, kartu nustatant ir suėmimo terminą, arba pakeistas kita kardomąja priemone.

19. Skunde taip pat prašoma panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl už kaltinamąjį J. K. sumokėto 10 000 Eur dydžio užstato perdavimo valstybės naudai. Tačiau skunde jokių argumentų dėl šio prašymo skunde nėra nurodyta. BPK 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pažeidus kardomąją priemonę – užstatą, gali būti paskiriama kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei, dėl to priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Nustačius, jog kaltinamasis J. K. pažeidė jam taikytos kardomosios priemonės – užstato sąlygas, bei pakeitus kaltinamajam kardomąją priemonę – užstatą suėmimu, skundžiama nutartimi taip pat pagrįstai nuspręsta už J. K. sumokėtą užstatą perduoti valstybės naudai.

20. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo J. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.