- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- 1-326-844/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
- Kategorijos
Vieningo teismo proceso Nr. 1-01-1-(duomenys neskelbtini)38-2020-6
2021 m. lapkričio 24 d.
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs 9 klasių išsilavinimą, teistas:
1) 2017 m. kovo 8 d., Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį, 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda; 2020 m. gegužės 22 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi baudos bausmė pakeista laisvės apribojimo bausme 3 mėnesiams 15 dienų, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus draudimus ir įpareigojimus; atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai netrukdo darbui.
2) 2018 m. spalio 17 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, 3 metams uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Konfiskuota automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė atitinkanti pinigų suma – 420 Eur.;
3) 2019 m. sausio 22 d., Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, galutine subendrinta bausme – 75 parų arešto ir 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda, baudos bausmę vykdant pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. baudžiamąjį įsakymą. Paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė 3 metams uždrausta jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Konfiskuota iš A. M. automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė atitinkanti pinigų sumą – 400 Eur valstybės naudai.
2020-05-22, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo 2017-03-08, baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės 140 MGL dydžio nesumokėtos baudos dalis 104 MGL bauda pakeista laisvės apribojimo bausme 3 mėnesiams 15 dienų įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus draudimus ir įpareigojimus; atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai netrukdo darbui.
Teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 3 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su nukentėjusiuoju P. J., tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam ne mažiau kaip po vieną kartą į pilvo ir krūtinės sritį ir tuo nukentėjusiajam P. J. buvo padaryta durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje dešinėje su krūtinplėvės pažeidimu, vidinės krūtinės arterijos pažeidimu ir hemopneumatoroksu bei durtinė – pjautinė žaizda pilvo dešinėje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą,
t. y. A. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. M. kaltu, dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, nes mano, kad P. J. galėjo sužaloti kas nors kitas arba jis galėjo susižaloti ir pats. Paaiškino, jog 2020-08-13, jis vienas gyveno vieno kambario, bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jo broliui. Tuo metu jo brolis tame bute negyveno, nes jis gyvena kitur. Tuo metu jis niekur nedirbo, nes ruošėsi išvykti dirbti į užsienį. 2020-08-13, jis vartojo alkoholį. Alkoholį pradėjo vartoti nuo 2020-08-12. Alkoholį jis vartojo savo bute. A. M. pasiūlė išgerti savo kaimynui V. B., o jam sutikus, su juo ir vartojo alkoholį. V. B. gyvena tame pačiame bendrabučio bloke, ir jų kambariai yra vienas šalia kito. Tualetas, vonia ir virtuvė yra kitose bendrose patalpose. A. M. su V. B. alkoholį vartojo A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo P. J. A. M. nepažinojo. A. M. bute pašaliniai asmenys niekada nesilankė. Alkoholį A. M. visada vartodavo tik su jam pažįstamais asmenimis. Patikslino, kad jo atmintis yra gera. Jis net ir pavartojęs alkoholio atsimena viską. Atsimena ir tai, kas buvo vartojant alkoholį. Jis niekada neprisigeria tiek, kad nuo išgerto alkoholio kiekio prarastų sąmonę. A. M. paminėjo, jog kada jis išgeria alkoholio netampa agresyviu. Paminėjo, kad su V. B. alkoholį pradėjo vartoti 2020-08-12, po pietų, jau į pavakarę. Tuo metu jie išgėrė nemažai alkoholio, tačiau A. M. jautėsi gerai, viską atsimena. Paminėjo, kad 2020-08-12, apie 19 val., A. M. buvo nuėjęs į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Nusipirkęs alkoholio vėl grįžo į savo butą ir jame toliau su V. B. vartojo alkoholį. Atsimena, jog jau buvo tamsu, kada V. B. iš jo kambario išėjo miegoti į savo kambarį. V. B. nuėjus miegoti į savo kambarį (butą), A. M. savo bute liko vienas. 2020-08-12, apie 24 val., A. M. būdamas savo kambaryje, per savo atidarytą kambario langą išgirdo, kad jį kažkas iš gatvės šaukia vardu. Pasižiūrėjęs per langą A. M. pamatė, kad ji šaukia jo draugas A. P., kurį A. M. pažįsta nuo penkiolikos metų. A. P. klausė A. M. ar jis turi ko nors išgerti. A. M. paminėjo, kad A. P. buvo kartu su P. J., kurio A. M. tuo metu dar visai nepažinojo. A. M. pasakė A. P., kad jis išgerti turi ir pasiūlė užeiti jam su draugu į jo butą. Po A. M. kvietimo A. P. su P. J. užėjo į A. M. butą ir jame kartu su A. M. vartojo alkoholinius gėrimus. A. P. su P. J. alkoholio su savimi neatsinešė. Vartojant visiems trims alkoholį jie kalbėjosi, klausėsi muzikos per A. M. kompiuterį. Jiems taip besėdint, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tačiau vėliau, jau po dvidešimt ketvirtos valandos, P. J. sėdėdamas prie A. M. kompiuterio pradėjo garsinti muziką. Dėl to A. M. bute muzika pradėjo groti labai garsiai. A. M. suprasdamas, kad dėl nakties metu jo bute garsiai skambančios muzikos, kaimynai gali iškviesti policiją, ir nenorėdamas dėl to turėtų problemų, prašė P. J., kad jis pritildytų muziką, tačiau P. J. į tokius A. M. prašymus nereagavo, ir net dar labiau garsino muziką, sakydamas, kad viskas yra normaliai. A. M. toks P. J. elgesys nepatiko. A. M. dar patikslino, kad išgertuvių metu ant jo bute buvusio stalo buvo padėta užkanda, alkoholis, stalo įrankiai, tarp kurių buvo ir peilis, kuriuo buvo pjaustoma užkanda. A. M. su A. P. ir P. J. išgėrė apie du butelius degtinės, 0,7 litro talpos. Nuo išgerto alkoholio jie visi jau buvo apsvaigę. Kadangi jau buvo vėlu A. M. savo svečiams pasakė, kad jis jau nori eiti miegoti ir paprašė jų, kad jie išeitų iš jo buto. A. P. suprato A. M. norą, todėl atsistojo ir išėjo iš jo buto, tačiau P. J. pasiliko A. M. bute ir iš jo nėjo. P. J. pradėjo dėl to priekaištauti A. M. sakydamas, kad jis jam nėra „lochas“, ir kad jis jo nevarinėtų kaip kokio „locho“ iš „kameros į kamerą“. P. J. pasakė A. M., kad niekur iš jo buto neis. Tada A. M. pasakė P. J., kad jis gali pasilikti, o jis eina miegoti. Tačiau P. J. nedavė A. M. miegoti, kalbėjo, kad jis yra sportininkas, pradėjo vėl garsiai klausytis muzikos. Tai buvo jau 2020-08-13, apie 2-3 val., nakties. Kadangi muzika grojo labai garsiai, A. M. išjungė kompiuterį ir liepė P. J. eiti namo. Toks A. M. elgesys P. J. nepatiko. P. J. elgesys A. M. taip pat nepatiko, nes P. J. jam pasirodė toks „naglas“, įžūlus, sakė, kad jis yra sportavęs kovų menus. Tada P. J. pradėjo stumdyti A. M.. A. M. nenorėdamas nusileisti pastūmė ir P. J.. Dėl to jie pradėjo abu muštis. Mušėsi kumščiais. Abu trenkė vienas kitam. Dėl prasidėjusių muštynių A. M. susinervino ir pradėjo su P. J. grumtis. Mušėsi, ėjo imtynių. P. J. buvo stipresnis už A. M., tačiau A. M. nenorėjo jam nusileisti. A. M. sakė P. J., kad šis nusiramintų. Kada besigrumdami pavargo, pradėjo ilsėtis. Ilsėdamiesi naudojo vienas kito atžvilgiu keiksmažodžius, įžeidinėjo vienas kitą. Pailsėję vėl pradėjo abu muštis. Muštynių metu jie abu bute griuvinėjo, vartėsi ant lovos, ant žemės, todėl A. M. bute muštynių metu buvo viskas išvartyta, išmėtyta. Kada besimušdami vėl pavargo, A. M. vėl sakė P. J., kad jis eitų namo. Tačiau P. J. ir toliau keikėsi A. M. atžvilgiu, jį įžeidinėjo. Dėl to muštynės prasidėjo trečią kartą. Jie ir vėl abu trenkė vienas kitam kumščiais, susikibę abu vartėsi ant žemės. Netrukus jų muštynės baigėsi. Nutrūkus muštynėms A. M. pasiliko gulėti ant žemės, o P. J. atsisėdo ant lovos buvusios A. M. kambaryje. Sėdėdamas ant sofos P. J. toliau įžeidinėjo A. M.. Kada A. M. mušėsi su P. J., A. M. kambaryje jokių kitų žmonių nebuvo. Jie buvo tik dviese t. y., buvo tik A. M. ir P. J.. Pasibaigus trečiosioms muštynėms, P. J. pakilo nuo A. M. lovos ir dar kažką įžeidžiančio pasakęs A. M. išėjo iš A. M. buto. Toks staigus P. J. elgesio pasikeitimas net nustebimo A. M.. Kada P. J. išėjo iš A. M. buto, A. M. pastebėjo, kad jo bute yra viskas sujaukta. Bute ant grindų mėtėsi visi stalo įrankiai, indai, todėl A. M. juos surinko ir padėjo ant stalo. Sėdėdamas savo bute ant sofos pamatė, kad buto viena siena yra ištepta krauju. Kraujas matėsi ir ant buto grindų, sofos, stalo. Kraujo buvo visur. A. M. nuo žemės pakėlė ir peilį, kurį padėjo ant stalo savo bute. Nematė, kad peilis yra kruvinas. Po P. J. išėjimo iš A. M. buto, A. M. jo daugiau nebematė. A. M. dar paminėjo, kad buto tapetai buvo ištepti krauju, ir dėl to buto neapsimokėjo net tvarkyti. Tai matydamas, A. M. sėdėjo savo kambaryje ir rūkė. Kažkur praėjus 5 – 10 min., po P. J. išėjimo iš jo buto, pas A. M. į butą atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jo bute viską fotografavo. A. M. klausė policijos pareigūnų kam to viso reikia, ir policijos pareigūnai jam atsakė, kad reikia. Dar policijos pareigūnai jam sakė, kad jis „prisidirbo“. Tuo metu A. M. bute nebuvo nei P. J., nei A. P.. Policijos pareigūnai paėmė iš A. M. buto peilį. Tuo metu policijos pareigūnai jo nesulaikė. Po policijos pareigūnų apsilankymo jo bute, A. M. suprato, kad kažkas įvyko negero, jam buvo neramu, tačiau A. M. nepagalvojo, kad jis galėjo nužudyti žmogų. Kada policijos pareigūnai išvyko iš jo buto, A. M. paskambino savo draugui K. L. gyvenančiam Anglijoje ir jo paprašė, kad šis jam užsakytų lėktuvo bilietą iš Lietuvos į Angliją. Praėjus kažkur 15 minučių po A. M. prašymo užsakyti lėktuvo bilietą, A. M. paskambino K. L. ir pasakė, kad jis užsakė jam bilietą iš Rygos oro uosto į Londoną. A. M. tada nutarė išvykti iš Lietuvos. A. M. negalvojo, kad jis padarė kokį nors nusikaltimą, todėl 2020-08-13, ryte jis iš Visagino išvyko į Angliją. Į Rygos oro uostą A. M. vežė automobiliu G. Z.. Gyvendamas Anglijoje A. M. šioje šalyje dirbo oficialiai. Gyvendamas Anglijoje savo motinai gyvenančiai Lietuvoje, Visagine, neskambino. Jo brolis gyvena Vilniuje, o jo sesuo gyvena Vokietijoje. Išvažiuodamas dirbti į Angliją nė su vienu savo artimu giminaičiu neatsisveikino. Teigia, kad jo santykiai su motina nėra labai artimi. Tėvo jis neturi. Jau po šio įvykio, gyvendamas Anglijoje su savo artimaisiais nebendravo. Kada dirbo Anglijoje, jo pažįstamas bendradarbis jam pasakė, kad jis (A. M.) yra paieškomas policijos pareigūnų. Tada A. M. paskambino Anglijos policijos pareigūnams, jiems prisistatė, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą. Anglijos policijos pareigūnai jam atsakė, kad su juo jie susisieks. Taip pat A. M. po to, kada sužinojo jog yra paieškomas, jau planavo važiuoti į Lietuvą, nes jam buvo neramu, kad jo ieško policijos pareigūnai. Jis nežinojo, kodėl policijos pareigūnai jo ieško. Kad yra paieškomas policijos pareigūnų A. M. sužinojo 2021 metais. Anglijos policijos pareigūnai pas jį atvyko kitą dieną, po to, kada jis jiems skambino. Anglijos policijos pareigūnai patikrino jo tapatybę ir jį sulaikė bei uždarė į Anglijos kalėjimą. Tai buvo 2021-02-04, apie 9 val., ryto. Nuo šios dienos A. M. laukė, kad jis bus pristatytas į Lietuvą. Iš Anglijos į Lietuvą A. M. buvo pristatytas 2021-04-15. Lietuvoje jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Taip pat jau būdamas Lietuvoje jis sužinojo, kuo jis yra kaltinamas. A. M. paminėjo, jog kada jis išvyko iš Lietuvos į Angliją jam joks įtarimas nebuvo pareikštas. Tačiau tuo metu Lietuvoje jam buvo taikoma probacija ir jis tiksliai nustatytu laiku turėjo būti namuose. Sutinka, jog išvykdamas iš Lietuvos į Angliją, pažeidė jam taikomos probacijos sąlygas. Sutinka, kad jis turi atlyginti ekstradicijos išlaidas. Teigia, kad kaltinime nurodytu laiku niekam peiliu nedūrė ir nežino, kaip P. J. galėjo būti sužalotas. Žino, kad policijos pareigūnai peilį jo bute rado beveik prie išėjimo durų, po sofa. Po to įvykio iš jo namų išeidamas P. J. nieko nepaėmė. Neigia bet kokį peilio panaudojimą prie žmogų. Teigia, kad taip niekada negalėtų pasielgti. Nurodė, jog kada V. B. išėjo iš jo buto, bute jokio kraujo nebuvo. Kraujas jo bute atsirado tada, kad jis jau minėtomis aplinkybėmis mušėsi jame su P. J.. Mano, kad P. J. ir pats galėjo susižaloti jo bute peiliu. A. M. teigia, kad jo girtumas įvykio metu tokiam jo elgesiui jokios įtakos neturėjo.
Su Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu A. M. nesutinka, nes jis neatliko jokių nusikalstamų veikų ir todėl neprivalo atlyginti turtinės žalos, kuri atsirado dėl P. J. gydymo.
Liudytoju teisme apklaustas V. B. parodė, kad A. M. yra jo draugas, P. J. jis pažįsta tik iš matymo. Apie įvykį susijusį su A. M. ir P. J. jis nieko nežino. Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o A. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Dar paminėjo, kad jis galvojo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena A. M. brolis, ir kad A. M. minimą dieną buvo atėjęs pas brolį. Šiame bute A. M. pastoviai negyvena. V. B. žino, kad tame pačiame name, kuriame yra A. M. brolio butas, gyvena ir A. M. motina. Teigia, jog tai galėjo būti 2020-08-12, tačiau pats tikslios datos neatsimena, jis su A. M. jo bute vartojo alkoholinius gėrimus. Nuo išgerto alkoholio V. B. buvo stipriai apsvaigęs. Atsimena, kad vėliau nuėjo gerti alkoholio į savo butą. Dar atsimena, kad išlaužė A. M. buto duris, nors buto durys ir buvo užplombuotos. Taip pasielgė todėl, kad žinojo, jog A. M. bute yra likę alkoholio ir jis norėjo dar jo išgerti. Kaip tik tuo metu į A. M. butą atvyko policijos pareigūnai ir jį dėl tokio elgesio apšaukė. V. B. tuo metu buvo girtas, todėl nesuprato tokio savo elgesio. Tuo metu A. M. bute jau nebebuvo. Kada su A. M. vartojo alkoholį, A. M. bute P. J. nebuvo. Vėliau girdėjo gandus, kad P. J. išvežė į ligoninę. Neatsisako savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, kad A. M. galėjo jam pasakyti įvykio dieną, kad jis papjovė P. J.. Tačiau jis nematė P. J. A. M. bute ir su juo alkoholio nevartojo. Kraujo A. M. bute taip pat nematė. V. B. teigia, kad tą vakarą jis buvo labai girtas. Kada V. B. iš A. kambario išėjo į savo kambarį, A. M. savo kambaryje liko vienas. Vėliau A. nebematė. Jis nežino, kur jis dingo. Jokio triukšmo A. M. bute, naktį iš 2020-08-12 į 2020-08-13, negirdėjo. Atsimena, kad jį dar miegantį pažadino policijos pareigūnai. Vėliau jis buvo policijos pareigūnų apklaustas. Parodymus apie įvykį policijos pareigūnams davė jau būdamas blaivus. Jis liudytoju buvo apklaustas Visagino policijos komisariate. Teigia, kad A. M. yra nekonfliktiškas žmogus.
Liudytoja O. M. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus apie savo sūnų, kaltinamąjį A. M..
2020-01-01, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. M. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos sūnus A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso kitam jos sūnui S. G., kuris gyvena Vilniuje. Ji supranta, kad jos sūnus A. M. yra įtariamas kūno sužalojimo įvykdymu ir yra jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ji sutinka būti apklausta liudytoja. 2020-08-12, su sūnumi A. M. nebendravo, su kuo jis ta vakarą bendravo ar vartojo alkoholinius gėrimus nežino. 2020-08-13, apie 4 val., jai paskambino A. M. ir paprašė užeiti į jo butą. Ji atsikėlė ir kartu su savo sugyventiniu A. R. nuėjo pas A. M. į butą. A. M. buto durys buvo atidarytos. Užėjusi į butą ji pamatė, kad A. M. sėdėjo ant sofos prie stalo. Sūnus jai pasakė, kad turbūt nužudė. A. M. kambaryje ant sienos virš sofos buvo kraujo. A. M. jai pasakė kad kraują valė. Taip pat A. M. pasakė, kad šiuo sužalojimu užsidirbo dešimt metų. Dar kiek pabuvusi A. M. bute ji sugrįžo į savo butą. Apie 8 val., ryto, ji per miegus išgirdo, kaip A. M. garsiai jai iš koridoriaus pasakė „Mama viso gero“. Ji nubėgo į bendrojo naudojimo tualetą ir pro langą pamatė namo stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį, į kurį pro keleivio dureles įsėdo A. M. ir tada automobilis nuvažiavo. Kiek ji žino, A. M. girtas yra agresyvus (1 tomas, b. l. 103-104).
Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas A. R. parodė, jog A. M. yra jo geras pažįstamas. P. J. jis nepažįsta, jo nėra matęs. Teigia, kad įvykis galėjo būti 2020-08-12, tačiau jo nematė ir apie jį nieko nežino. Minėtos dienos vakare jis buvo pas O. M., jos namuose. Atsimena, kad vakare į O. M. namus atėjo kažkoks aukštas vyriškis, kuris O. M. paklausė, kur gyvena A. M.. To paklausęs tas vyriškis išėjo. A. R. nežino, kodėl tas vyriškis klausinėjo O. M. apie A. M.. Paminėjo, kad O. M. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). A. M. gyvena tame pačiame name kaip ir O. M., tik vienu aukštu aukščiau. A. M. buto adresas yra (duomenys neskelbtini). Tą vakar A. R. nebendravo su A. M.. Apie įvykį tarp A. M. ir P. J. A. R. sužinojo tada, kada buvo apklausiamas liudytoju policijos komisariate. Įvykio aplinkybes jam papasakojo tyrėja. Žino, kad buvo sužalotas žmogus, tačiau kas tą žmogų sužalojo jis nežino. 2020-08-13, naktį buvo A. M. bute, matė jame kraują. Matė, kad A. M. yra sumuštas, tačiau kas tą naktį įvyko minėtame bute, A. R. nežino. A. M. veidas buvo stipriai sumuštas ir kruvinas. A. R. teigia, kad jis norėtų padėti A. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. R. teigia, kad jis bendrauja su A. M. motina. A. R. teigia, jog jis nežino, kad A. M. buvo išvykęs į Angliją. A. R. palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. A. R. teigia, jog jis žino, kad A. M. kaimynas yra V. B., tačiau su juo jis apie A. M. nekalbėjo. 2020-08-13, naktį, A. M. bute V. B. A. R. nematė. Dar A. R. paminėjo, jog kada 2020-08-13, naktį, būdamas A. M. bute matė kraują, pagalvojo, kad tas kraujas yra A. M., nes A. M. buvo stipriai sumuštas. Tą naktį A. M. brolio bute nebuvo.
Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas A. P. parodė, kad A. M. ir P. J. yra jo pažįstami. 2020-08-12, vakare, jis kartu su P. J. gėrė alų kavinėje „Pas draugą“, esančią Visagine. Išėję abu iš kavinės ėjo pro A. M. namus. Einant pro A. M. buto langus A. P. išgirdo, kad A. M. bute lyg ir kalbasi žmonės, todėl norėdamas dar išgerti pašaukė A. M. vardu. A. M. pamatęs A. P. stovintį po jo buto langais pasiūlė jam užeiti į svečius. Į A. M. butą A. P. užėjo kartu su P. J.. Bute buvo tik A. M.. Tuo metu jau buvo naktis. Jie visi trys sėdėjo A. M. bute ir vartojo alkoholinius gėrimus. A. P. atsimena, kad būdamas A. M. bute P. J. pradėjo triukšmauti, garsino muziką, kurią bute visi klausė A. M. kompiuteryje. Atsimena, kad A. M. draudė P. J. garsinti muziką, tačiau P. J. nereagavo į A. M. draudimus, įžeidinėjo A. M. įvairiais necenzūriniais žodžiais, įsidirbinėjo iš jo ir jį provokavo konfliktui. Toks P. J. elgesys nepatiko A. M.. A. P. patikslino, jog kada sėdėjo A. M. bute prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus, jis ant stalo matė padėtą peilį, nes tuo peiliu buvo pjaustomi lašiniai. Ant stalo išgertuvių metu taip pat buvo ir šakutės, kiti indai. A. P. taip pat matė, kad dėl nepagarbaus P. J. elgesio A. M. susistumdė su P. J.. Tada A. P. išėjo į tualetą. Tualete užtrūko apie keletą minučių. Kada iš tualeto sugrįžo į A. M. kambarį, A. P. pamatė, kad P. J. guli aukštielninkas ant A. M. bute esančios lovos, o jo krūtinėje žiojėja žaizda ir iš jos veržiasi burbuliuojantis kraujas. Tuo metu A. M. taip pat buvo savo kambaryje (bute). Tuo metu A. P. nematė, kad A. M. rankose būtų laikęs peilį. A. P. neklausė A. M., kas įvyko tarp jo ir P. J. tuo metu, kada jis (A. P.) buvo tualete. Daugiau jokių žmonių, išskyrus A. M. ir P. J., A. M. bute nebuvo. Niekas daugiau tą vakarą pas A. M. į butą nebuvo užėjęs. Iki įvykio ir po jo jie tik trise buvo A. M. bute. Pamatęs, kad P. J. kraujuoja, A. P. paskambino greituoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iškvietęs greitąją medicinos pagalbą A. P. išėjo iš A. M. buto, o P. J. liko gulėti ant A. M. bute buvusios lovos. A. M. taip pat pasiliko savo bute. Dėl tokio įvykio A. P. išsigando ir neteikė P. J. pagalbos. Tuo metu nei P. J., nei A. M. nieko nekalbėjo ir nepasakojo. A. P. paminėjo, kad jis nepažįsta A. R.. O. M. jis pažįsta. V. B. taip pat pažįsta, tačiau jo tą vakarą A. M. bute nematė. Kas galėjo įdurti Pavelui nežino. Mano, kad Pavelas ir pats galėjo įsidurti. Paminėjo, kad Pavelas tą vakarą nekalbėjo apie savižudybę. Kada iškvietęs medicinos darbuotojus ėjo iš A. M. buto, A. P. sutiko medicinos darbuotojus laiptinėje. Tą vakarą P. J. buvo apsirengęs marškinėliais ir šortais. Nurodė, kad ryšių su P. J. nepalaiko. Tą vakarą, jau po įvykio, A. P. nematė A. M. bute kraujo. Taip pat nematė ir kraujuoto peilio. A. M. taip pat nebuvo kraujuotas. A. M. nebuvo ir sumuštas. A. P. nematė, kad P. J. būtų stipriai mušęs A. M..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nedalyvavo nukentėjusysis P. J.. Jis apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Prašymo atidėti teismo posėdį teismui nepateikė.
Teismui yra žinoma, kad jis yra užsienyje. Teismas bandė su P. J. susisiekti ir per socialinius tinklus, tačiau jis į jam siųstus pranešimus nereagavo.
Baudžiamoji byla išnagrinėta nedalyvaujant teismo posėdžiuose nukentėjusiajam P. J..
2020-08-18, liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis P. J. parodė, kad 2020-08-12, jis padėjo žmonėms ruošti malkas netoli Visagino esančioje sodų bendrijoje. Apie 22 val., jis grįžo į Visaginą ir susiskambino su pažįstamu A., su kuriuo susitiko mieste ir nuėjo į alaus barą „Pas draugą“. Barą taip vadina vietiniai. Bare išgėrė po du bokalus alaus. Apie 24 val., einant namo, A. pasiūlė užeiti pas jo pažįstamą vardu A., kuris gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). P. J. su savimi turėjo 0,5 l., talpos skardinę alaus. A. taip pat turėjo alaus. Kada P. J. su A. užėjo pas (duomenys neskelbtini) į kambarį, jame A. buvo vienas. A. buvo neblaivus. Jie visi trys bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus. Kiek jis atsimena jie visi bendravo nekonfliktuodami. P. J. parodė, kad gal kažkoks konfliktas ir buvo, nes jis garsino muziką, o A. ją tildė ir sakė, kad muzikos garsiai klausytis negalima. Kaip jis buvo sužalotas ir kelintą valandą P. J. negalėjo pasakyti, nes neatsimena. Jis atsibudo tik Visagino ligoninėje ir joje sužinojo, kad buvo sužalotas peiliu į dešinę krūtinės pusę ir kad ji rado namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje. Kas jį sužalojo jis nežino, bet to A. padaryti negalėjo, nes jis kalbėjosi telefonu su juo ir jis jam pasakė, kad būtent jis iškvietė medikus. Jis mano, kad jį sužalojo A., kurį matė pirmą kartą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nurodė, kad jis pas (duomenys neskelbtini) į butą atėjo apsirengęs rudos spalvos bridžais, mėlynos spalvos marškinėliais, taip pat sportiniu švarkeliu. Taip pat turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Jo sportinio švarkelio kišenėje buvo asmens tapatybės kortelė. Visi jo daiktai turbūt liko A. bute (1 tomas, b. l. 56-60).
2020-10-28, liudytoju papildomai apklaustas nukentėjusysis P. J. parodė, kad įtariamojo A. M. iki nusikaltimo padarymo jis nepažinojo. 2020-08-12, apie 24 val., kartu su draugu A. ėjo gatve ir A. draugas A., ar tai pro langą ar iš balkono, pakvietė užeiti pas jį į namus išgerti. P. J. buvo išgėręs du bokalus alaus. P. J. su A. turėjo po dvi skardines alaus. Jie sutiko su A. M. pasiūlymu ir nuėjo pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pas A. M. daugiau žmonių nebuvo, tik jie trise. A. M. turėjo butelį kažkokio alkoholinio gėrimo. Jie gėrė ir atsineštą alų ir A. M. alkoholinius gėrimus, tačiau neatsimena kokius. Atsimena, kad bute buvo visokių butelių, tarp kurių buvo ir tuščių butelių. Geriant jie bendravo, tačiau jis neatsimena apie ką bendravo ir neatsimena, kad būtų susipykę. P. J. mano, kad jis pasigėrė. P. J. tik atsimena, kad jis vis pagarsindavo muziką, o A. vis liepdavo patildyti, kad kaimynai nesiskųstų, bet neatsimena, kad dėl to būtų kilęs konfliktas. P. J. neatsimena, kad būtų susistumdęs su A., tačiau A. jam sakė, kad susipyko ir susistumdė dėl to, kad jis (P. J.) vis garsino muziką. P. J. neatsimena kaip jis buvo sužalotas. Jis negali paaiškinti, kodėl buvo išsirengęs iki pusės, tokių aplinkybių jis neatsimena. Daugiau jis papildomai nieko paaiškinti negali, kadangi tikrai neatsimena. Jis pretenzijų A. M. neturi ir jam atleidžia dėl padaryto nusikaltimo, nes mano, kad jis nusikaltimą padarė dėl jų tarpusavio konflikto, nors nepateisina to, kad jis griebėsi peilio. Jis civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškia. Daugiau jis nieko paaiškinti negali (1 tomas, b. l. 63-66).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai:
2020-08-13, įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kur nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Bendrabučio kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) yra namo trečioje laiptinėje, penktame aukšte, iš kairės nuo įėjimo į bendro naudojimo holą, atskirame koridoriuje. Šame koridoriuje yra du kambariai. Kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) yra iš kairės pusės, o iš dešinės pusės yra kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), matoma, kad iš kairės prie durų stovi spintelė ant kurios sudėti indai ir kiti buityje naudojami daiktai. Iš kairės nuo įėjimo prie sienos stovi fotelis-lova. Ant sienos matosi daug, galimai, kraujo dėmių. Ant fotelio gulinti patalinė taip pat su, galimai, kraujo dėmėmis. Kambario viduryje stovi žurnalinis staliukas. Ant staliuko guli nešiojamas kompiuteris, įvairūs indai. Prie kompiuterio ant stalo guli virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena. Ant peilio geležtės matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Peilis paimtas. Iš dešinės nuo įėjimo į kambarį stovi spinta ir spintelės. Ant grindų guli tušti buteliai nuo įvairių alkoholinių gėrimų. Įvykio vieta nufotografuota (1 tomas, b. l. 12-20).
2020-08-13 – 2020-08-24, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kur nurodyta, kad į daugiabutyje (duomenys neskelbtini), esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) yra patenkama pro trečią, iš kairės į dešinę esančią laiptinę, kurios durys nerakinamos. Apžiūrint minėtos laiptinės ketvirtojo aukšto laiptų aikštelę ant besileidžiančių laiptų antros pakopos, 0,07 cm atstumu nuo pakopos priekio ir 0,75 m nuo laiptinės pietvakarinės sienos, rasta 4x8,5 cm dydžio į kraują panašios medžiagos dėmė. Ant minėtos aikštelės grindų, 0,61 m atstumu nuo aikštelės priekio ir 1,37 m atstumu nuo aikštelės pietvakarinės sienos, rastos trys iki 1,2 cm skersmens į kraują panašios medžiagos lašų dėmės. Tęsiant apžiūrą ir pakilus į įvairiais daiktais užgriozdintą penkto aukšto laiptų aikštelę patenkama prie nerakintų, žaliai ir raudonai dažytų durų, ant kurių priklijuota kortelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)-328“. Įėjus pro minėtas duris patenkama į įvairiais baldais, buitine technika ir kitais įvairiais daiktais apstatytą bendro naudojimo patalpą, iš kur pro patalpos pietrytinėje sienoje esančias nerakinamas, mėlynai dažytas atviras duris, patenkama į 2,13x1,59 m dydžio koridorių. Koridoriuje kairėje matomos uždarytos durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini), o kryptimi tiesiai ir kairiau atvertos durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat koridoriuje matoma įrengta sieninė dviejų durų su antresolėmis spinta, stovintis šaldytuvas ir spintelė su ant jų bei ant grindų sudėtais įvairiais daiktais, prie sienų pritvirtintos drabužių kabyklos su sukabintais įvairiais rūbais. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys yra medinės, rudai dažytos, 0,71x2 m dydžio, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Duryse 1,25 m aukštyje įtaisyta spyna ir spynos užkaba yra užlaužtos, spynos velkė yra užrakintoje padėtyje (išsikišusi). Ant durų staktos, žemiau išlaužtos spynos užkabos, yra įsilaužimo įnagiu paliktas pėdsakas, kuriame tiek individualūs, tiek bendrieji įnagio požymiai neatsispindėję. Ant durų apvado iš buto vidaus pusės, virš išlaužtos durų užkabos ir 1,42 m aukštyje, yra 1 cm skersmens į kraują panašios medžiagos dėmė. Įėjus pro buto duris patenkama į 3,32x 2,84 m dydžio patalpą su langu šiaurės vakarinėje sienoje. Buto patalpoje matoma esant: įėjimo durų kairėje spintelė ir išskleistas fotelis su sujaukta patalyne; įėjimo durų dešinėje trys spintelės, sulankstoma drabužių džiovykla, dviejų durų spinta ir kėdė; patalpos centre žurnalinis staliukas. Ant minėtų baldų matoma įvairi buitinė, vaizdo ir garso technika, įvairūs higienos reikmenys, įvairūs virtuviniai indai ir reikmenys bei kiti įvairūs ūkinės, buitinės ar kitokios paskirties daiktai. Keletas buitinės paskirties ir garso technikos įrangos stovi ant grindų. Ant buto patalpos pietvakarinės sienos, prie kurios stovi fotelis, yra skirtingo dydžio ir formų į kraują panašios medžiagos dėmės, kurios išsidėstę 2,05 m sienos plote ir nuo grindų iki 0,9 m sienos aukštyje. Ant šalia minėtos sienos stovinčio fotelio matoma sujaukta patalynė bei šalia fotelio ant grindų esantys du rankšluosčiai, suplėšyti šortai ir šlepečių pora. Ant patalynės skirtingose vietose taip pat yra skirtingo dydžio ir formų į kraują panašios medžiagos dėmės, kelios pavienės minėtos medžiagos lašų dėmės yra ir ant grindų šalia fotelio. Ant kambaryje esančio staliuko yra: nešiojamas kompiuteris, pjaustymo lentelė su lašiniais, pakuotė su duona, du puodeliai, skaidraus žalio plastiko 0,5 l talpos vyno „SMIGIS“ butelis su nedideliu kiekiu skysčio, dvi vienodas skaidraus stiklo taurelės, iš kurių viena su gelsvu skysčiu, tuščia skaidraus stiklo taurelė su Lietuvos žemėlapiu trispalvės fone ir užrašu „Lithuania“, dangteliu užsuktas stiklainis su nuorūkomis ir kiti objektai. Ant minėto staliuko lentynos rasti gulintys skaidraus stiklo stiklinė ir skaidraus stiklo tuščias 0,7 l talpos grūdų brendžio „WEIZENSTOLZ D. W.“ butelis. Buto patalpoje šalia stovinčios kėdės rastas tuščias skaidraus stiklo 0,5 l talpos degtinės „XAOMA SILVER“ butelis. Apžiūros metu po fotelio ištraukiama dalimi rastas skaidraus stiklo tuščias 0,5 l talpos degtinės „BAJORŲ KLASIKINĖ“ butelis. Ant buto patalpoje stovinčios kėdės rastas į gniužulą susuktas mėlynos spalvos su šviesiai mėlynos spalvos juostomis ir užtrauktuku susegamas sportinis džemperis, ant kurio yra užrašas „ADIDAS“ bei kiti įvairūs užrašai ir emblemos. Džemperio dešinėje kišenėje rasta piliečio J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) m., asmens tapatybės kortelė, keturios „L. D.“ cigaretės ir trys euro monetos, iš kurių dvi vieno euro, o likusi dviejų eurų vertės. Detaliau apžiūrėjus džemperį ant jo rankovių ir kitų paviršių matomos esančios į kraują panašios medžiagos dėmės, taip pat ant dešinės rankovės yra kiauryminiai audinio pažeidimai. Įvykio vieta nufotografuota (1 tomas, b. l. 21-46). ?
2020-09-03, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2499/2020(01), kurioje konstatuota, jog P. J. nustatyta durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje dešinėje su krūtinplėvės pažeidimu, vidinės krūtinės arterijos pažeidimu ir hemopneumatoroksu, bei durtinė-pjautinė žaizda pilvo dešinėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Visagino ligoninę 2020-08-13. Sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.9. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 70-73).
2020-08-13, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad tyrimui yra pateikti nukentėjusiojo P. J. smėlinės spalvos šortai (1 tomas, b. l. 78-80).
2021-03-26, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyti policijos pareigūnų, 2020-08-13, 03:26;37 val., atvykusių į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tarnybinėmis vaizdo ir garso fiksavimo kameromis užfiksuoti pokalbiai su nukentėjusiuoju P. J. ir kaltinamuoju A. M.. Vaizdo įraše matyti, kad P. J. policijos pareigūnus pasitiko minėto namo laiptinėje. Matosi, kad P. J. yra akivaizdžiai neblaivus, iki pusės išsirengęs. Jo krūtinės viduryje matoma kraujuojanti žaizda. Su policijos pareigūnais jis kalba nerišliai, policijos pareigūnų klausiamas, kas jam įdūrė į krūtinę, nieko tiksliai neatsako ir nepaaiškina. A. M. rastas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sėdintis ant lovos. Tiek iš balso, tiek iš išvaizdos yra aišku, kad A. M. yra neblaivus. Ant jo kūno nesimato sumušimų. Policijos pareigūnų klausiamas, kas P. J. įdūrė į krūtinę, nieko tiksliai neatsako ir nepaaiškina (1 tomas, b. l. 122-143).
2021-04-19, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas „Dėl įtariamojo A. M. nurodyto, nusikaltimo padarymo metu patirto, sužalojimo“ ir jo priedai, kur nurodyta, kad 2021-04-16 įtariamojo apklausos metu įtariamasis A. M. parodė, kad 2020-08-13 nusikaltimo padarymo metu buvo sužalota jo kairioji ranka iš vidinės pusės žemiau alkūnės bei parodė savo kairę ranką, kurioje po dešine alkūne buvo matyti netaisyklingos kablio formos užgijęs sužalojimas, galimai susiūtas. Atsižvelgiant į šiuos parodymus buvo papildomai peržiūrėti pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdai. Aplanke B01F1EC60A88E esančiuose vieno iš pareigūnų kameros įrašuose A. M. matomas 2020-08-13 03:45 val., o aplanke B01F1EC609D14 esančiuose vaizdo įrašuose, užfiksuotuose kito pareigūno kamera A. M. matomas 03:29, 03:42, 03:44 val. Vaizdo įrašuose A. M. užfiksuotas savo bute, apnuoginta viršutine kūno dalimi ir ant jo kairiosios rankos po alkūne iš vidinės pusės nematomi jokie sužalojimai, t. y., A. M. nurodytas sužalojimas nepatvirtintas objektyviais duomenimis - vaizdo kameromis užfiksuotu vaizdu (1 tomas, b. l. 144-151).
2020-09-07, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (toliau Centras) raštas Nr. 41D(V)-1758, kuriame užfiksuota, jog 2020-08-13, Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas susijęs su įvykiu, kurio BPCID 91368756967. Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris +37060299780. Minėto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija išsiųsta policijos pareigūnui nurodytu el. pašto adresu. Garso įrašo rinkmenų pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką (1 tomas, b. l. 154-157).
2020-09-09, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas „Dėl BPC pateikto garso įrašo“, kuriame užfiksuota, kad buvo klausytas 2020-08-13, Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas pranešimas susijęs su įvykiu, kurio metu buvo sužalotas P. J.. Iš garso įraše užfiksuotų balsų girdisi, jog su Centro operatore kalbantis asmuo praneša, kad buvo sužalotas vyras, jam peiliu padarytas sužalojimas. Nurodė, kad peiliu tam vyrui buvo durta. Pokalbio operatorės su pranešėju fone girdisi taip pat kiti vyriški balsai iš kurių vienas taip pat patvirtina, kad sužalojimas yra padarytas peiliu. Nurodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Medicinos darbuotojai buvo kviesti į butą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 158-161).
2020-08-13, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas „Dėl tyrimo“, kuriame užfiksuota, kad siekiant sulaikyti įtariamąjį A. M. buvo bendrauta su jo motina O. M., kuri paaiškino, kad 2020-08-13, apie 4 val., jos sūnus A. jai paskambino ir pasakė, kad ji užeitų pas jį į kambarį, nes jis kažką padarė. O. M. kartu su savo sugyventiniu A. R. nuėjo pas (duomenys neskelbtini) į kambarį. A. motinai pasakė, kad jis kažką pripjovė ir parodė savo kambarį. Tai padaręs jis nuėjo miegoti, o Ona su savo sugyventiniu grįžo atgal į savo kambarį. 2020-08-13, apie 8 val., O. M. būdama savo kambaryje išgirdo, kaip jos sūnus A. pasakė „ate mama“. Ji išbėgo į laiptinę, tačiau joje A. jau nebebuvo. Per langą O. M. pamatė, kaip jos sūnus įsėdo į šviesios spalvos automobilį, jo keleivio pusę ir išvažiavo. A. M. su savimi turėjo pasiėmęs didelį juodos spalvos krepšį. O. M. nežino, kur jos sūnus A. M. galėjo išvažiuoti ir kur jis gali būti (1 tomas, b. l. 162-163).
Teismo motyvai
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis A. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku grūmėsi su nukentėjusiuoju P. J., tačiau jam peiliu nedūrė, taip pat jo manymu nukentėjusysis ir pats galėjo susižaloti, tačiau bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės įrodo, kad A. M. yra kaltas dėl P. J. sužalojimo.
Bylos nagrinėjimo teisme metu A. M. nurodytos aplinkybės apie įvykį, iš esmės sutampa su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo P. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. B., A. P., A. R. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ir kitais, jau teismo išvardintais bei ištirtais, objektyviais bylos duomenimis.
Šiuo atveju yra įvertinti ir A. M. motinos O. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes ji sutiko juos duoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad A. M. duodamas parodymus apie įvykį bylos nagrinėjimo teisme metu labai tiksliai ir išsamiai paaiškino aplinkybes, kaip jis 2020-08-12 pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, su kuo jis vartojo alkoholinius gėrimus, kaip jau po vidurnakčio, t. y., 2021-08-13, pas jį namus atėjo draugas A. P. kartu su P. J., kaip jie visi trys būdami A. M. bute elgėsi, dėl ko A. M. pradėjo konfliktuoti su P. J., kaip jie abu grūmėsi, kaip jie elgėsi po įvykio, ir tai nurodė labai tiksliai ir aiškiai, tik visiškai nutylėjo aplinkybę, kaip P. J. buvo sužalotas peiliu, teigdamas, kad to nežino.
Teismo vertinimu, A. M. sąmoningai nutylėjo P. J. sužalojimo aplinkybes, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėtų savo veiksmų.
Neabejojama, vertinant tai, kaip A. M. bylos nagrinėjimo teisme metu detaliai paaiškino visas įvykio aplinkybes, išskyrus patį P. J. sužalojimo faktą, kad jis puikiai atsimena šį faktą bei aplinkybes, tik jų nenorėjo paaiškinti ir atskleisti teismui, dėl jau minėtos priežasties – noro išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Neabejojama, kad būtent A. M. konflikto su P. J. metu tyčia dūrė peiliu į krūtinės sritį P. J., ir tuo jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. A. M. tiksliai suprato savo elgesį, suprato tokio savo elgesio pasekmes, todėl siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, labai greitai, netrukus po įvykio, ir išvyko iš Lietuvos.
Pažymima tai, kad A. M., bylos nagrinėjimo metu labai tiksliai paaiškino dėl ko prasidėjo jo konfliktas su P. J., kaip to konflikto metu elgėsi pats P. J. A. M. atžvilgiu. A. M. parodė, kad P. J. tyčiojosi iš jo, jį įžeidinėjo, nekreipė dėmesio į jo prašymus negarsinti muzikos, buvo išsirengęs iki pusės, demonstravo savo jėgą prieš jį, ir kad toks P. J. elgesys jį erzino. Taip pat A. M. pripažino, kad P. J. buvo už jį stipresnis, paminėjo, kad jie bute abu grūmėsi.
Nepagarbų P. J. elgėsi A. M. atžvilgiu, patvirtino ir liudytojas A. P..
Taip pat šios bylos nagrinėjimo teisme metu yra tiksliai nustatyta, kad paties įvykio metu A. M. bute buvo tik jis (A. M.) ir P. J..
Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu parodė liudytojas A. P., P. J. buvo sužalotas būtent tuo metu, kada A. P. buvo kelėtai minučių nuėjęs į tualetą, ir P. J. A. M. bute buvo tik su A. M..
Šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos objektyvios aplinkybės tiksliai įrodo, kad P. J. sužalojo būtent A. M., nes to padaryti niekas kitas negalėjo. Taip susižaloti pats P. J., teismo vertinimu, tikrai negalėjo.
Teismo vertinimu yra natūralu, kad dėl nepagarbaus P. J. elgesio A. M. atžvilgiu, nepaisymo A. M. prašymų išeiti iš jo buto, negarsinti muzikos, A. M. buvo supykęs ir susierzinęs, todėl tarp jo ir P. J. kilo buitinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Šių muštynių metu A. M. supratęs, kad P. J. už jį yra stipresnis ir jis jo nenugalės, norėdamas įrodyti savo pranašumą, griebė nuo stalo peilį ir juo dūrė P. J., taip jį sunkiai sužalodamas.
Vertinant tai, kaip detaliai A. M. atsimena visas įvykio aplinkybes, neabejojama, kad jis durdamas peiliu P. J. į krūtinės sritį aiškiai suvokė savo tokio elgesio pobūdį ir pasekmes ir taip norėjo elgtis.
Kad jis (A. M.) tiksliai suvokė, jog sužalojo P. J., tiksliai įrodo jo elgesys netrukus po įvykio.
Kaip nurodė liudytojas V. B., A. M. jam sakė, kad jis papjovė P. J..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. M. parodė, jog ji buvo netrukus po įvykio A. M. bute, ir kad A. M. jai sakė, jog jis turbūt nužudė žmogų ir dėl to užsidirbo dešimt metų kalėjimo.
Be to, iš karto po įvykio, staigus A. M. išvykimas iš Lietuvos, jo elgesys organizuojant skubią išvyką į kitą šalį, taip pat tiksliai įrodo, kad A. M. suvokė, kad jis padarė nusikaltimą.
Aplinkybė, kad savo paties sužalojimo aplinkybes nutylėjo ir pats P. J., nepaneigia A. M. kaltės dėl P. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo.
To P. J. galėjo nenurodyti dėl savo girtumo, sužalojimo masto, kaltės jausmo, kad pats išprovokavo konfliktą ir buvo nesąžiningas bei nuoširdus A. M. atžvilgiu, taip pat dėl noro padėti A. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, paminėtas aplinkybes, vertinama, kad šiuo atveju nekyla jokių abejonių, jog kaltinime nurodytoje vietoje, laiku bei aplinkybėmis buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo P. J. sveikata ir kad tai padarė kaltinamasis A. M..
Tokią išvadą teismas priima ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus.
Šios bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, jog nukentėjusiojo P. J. elgesys A. M. atžvilgiu buvo provokuojantis ar rizikingas, ir tai išprovokavo konfliktą.
Šią aplinkybę teismas įvertins atsižvelgdamas į BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.
Visos šios paminėtos aplinkybės ir visi šioje baudžiamojoje byloje aptarti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta A. M. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamasis A. M.. Veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra netaikytas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021-10-28 teismui pateikė 2021-10-28 pažymą Nr. (12.36Mr) PT-7522, kurioje nurodė, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-326-844/2021 atsirado antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato Eugenijaus Karoso atstovavimą, kurių suma yra 861,88 Eur. Prašo šias išlaidas priteisti Valstybės naudai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
A. M. nedirba, jokio turto neturi, todėl teismo vertinimu jo turtinė padėtis yra sunki.
A. M., BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, pagrindu (2 tomas, b. l. 145, 163), baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas Eugenijus Karosas.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. M. Valstybės naudai nepriteisiamos, nes šiuo atveju gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas, nes A. M. yra suimtas, be to jo turtinė padėtis yra sunki.
Dėl ekstradicijos išlaidų
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte „Dėl A. M. ekstradicijos išlaidų“, nurodyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2021-04-16 raštą Nr.PN/5677/65/LT/20 „Dėl A. M., gim. (duomenys neskelbtini), perėmimo išlaidų“ pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-(duomenys neskelbtini)38-20, siunčia dokumentų, susijusių su A. M. ekstradicija, kopijas. Bendra išlaidų suma - 1543,95 Eur. Pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. PANVPK0000081 išlaidų suma - 338,00 Eur, UAB Vestekspress pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija VES Nr. 1601145 išlaidų suma - 1205,67 Eur, UAB Vestekspress pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija VES Nr. 1601330 išlaidų suma - 56,78 Eur ir UAB Vestekspress pateiktą Kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Serija VES Nr. 1601331 išlaidų suma – (-56,50) Eur. Prašo spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo Policijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos klausimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas. Pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai (2 tomas, b. l. 9-17).
2021-04-22, tyrėjo nutarimu, A. M. ekstradicijos išlaidos, kurių suma 1543,95 Eur pripažintos proceso išlaidomis (2 tomas, b. l. 18-19).
BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.
Iš nuteistojo A. M. nepriteisiamos išlaidos susijusios su jo ekstradicija.
Pažymima tai, kad įtariamuoju šioje baudžiamojoje byloje A. M. buvo pripažintas už akių – 2020-08-13 (1 tomas, b. l. 163-167). 2020-08-13, tyrėjos nutarimu buvo paskelbta A. M. paieška (1 tomas, b. l. 168-170).
Byloje nėra duomenų, kad A. M. policijos pareigūnų buvo sulaikytas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, nors policijos pareigūnai tokią galimybę turėjo.
2020-08-28, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nenustatant jos taikymo termino, nes kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Buvo vykdoma jo paieška (2 tomas, b. l. 38).
2020-09-11, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė A. M. Europos arešto orderį (1 tomas, b. l. 184-189).
Vykdant Europos arešto orderį, išduotą Lietuvos Generalinėje prokuratūroje, A. M. 2021-04-15, buvo perimtas iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų (Londono mieste) ir tą pačią dieną pargabentas į Lietuvos Respubliką. Kaltinamasis A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, remiantis 2020-08-28, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi, buvo laikinai sulaikytas 2021-04-15, 23 val. 45 min., Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kl. 10A, Vilnius (2 tomas, b. l. 8).
Tik A. M. sulaikius užsienyje pagal Europos arešto orderį, jis buvo pristatytas į Lietuvos Respubliką ir čia su juo buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Šios aplinkybės įrodo, kad kaltinamojo A. M. ekstradicijos išlaidos susidarė ne dėl jo sąmoningų, tyčinių veiksmų t. y., jis nebuvo pasislėpęs po įtarimų jam pareiškimo, nes įtarimas, jam dar prieš išvykstant į užsienį, nebuvo pareikštas, jis nebuvo apklaustas įtariamuoju, jis nepažeidė kardomųjų priemonių sąlygų, nes nežinojo, kad jam yra skirta kardomoji priemonė suėmimas. Švelnesnės kardomosios priemonės jam, dar prieš išvykstant į užsienį, nebuvo paskirtos, iš karto po įvykio jis nebuvo sulaikytas, nors policijos pareigūnai tokią galimybę turėjo.
Šios išlaidos šiame procese buvo būtinos, tam, kad ištirti ir išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, bei priimti joje galutinį sprendimą.
Todėl dėl šių paminėtų aplinkybių A. M. ekstradicijos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl kaltinamojo tyčinių, sąmoningų veiksmų ir iš nuteistojo A. M. jos nepriteisiamos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
2020-09-14, vyriausiojo tyrėjo nutarimu perduoti daiktus saugojimui į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpą perduota dėžė, kurioje yra: virtuvinis peilis; į kraują panašios medžiagos dėmės ėminys; į kraują panašios medžiagos dėmės ėminys; buto durų dažų ėminys (pavyzdys); į kraują panašios medžiagos dėmės ėminys; į kraują panašios medžiagos dėmės ėminys; 0,5 l talpos vyno „SMIGIS“ butelis; nuoplova nuo skaidraus stiklo taurelės su skysčiu krašto; nuoplova nuo skaidraus stiklo tuščios taurelės krašto; nuoplova nuo skaidraus stiklo tuščios taurelės su Lietuvos žemėlapiu trispalvės fone ir užrašu „Lithuania“ krašto; dvi skaidraus stiklo taurelės ir viena skaidraus stiklo taurelė su Lietuvos žemėlapiu trispalvės fone ir užrašu „Lithuania“; skirtingų cigarečių 26 nuorūkos; nuoplova nuo skaidraus stiklo stiklinės krašto; skaidraus stiklo stiklinė; 0,7 l talpos grūdų brendžio „WEIZENSTOLZ D. W.“ butelis; 0,5 l talpos degtinės „XAOMA SILVER“ butelis; 0,5 l talpos degtinės „BAJORŲ KLASIKINĖ“ butelis; smėlinės spalvos šortai (1 tomas, b. l. 52-55).
Visi šie daiktiniai įrodymai, teismo prašymu, buvo pateikti teismui (2 tomas, b. l. 126; 160-162) ir laikomi atskiroje dėžėje prie šios baudžiamosios bylos.
Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šie visi daiktiniai įrodymai, turi būti sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Panevėžio teritorinės ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 1393,06 Eur žalą už P. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Panevėžio TLK atstovas pagal įgaliojimą M. B..
Civiliniame ieškinyje ieškovo atstovas nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų P. J. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. P. J. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina - 1393,06 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Už P. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta bazinėmis kainomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d., įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-1010 „Dėl balo vertės patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2020-04-29 įsakymas Nr. V-1010).
P. J. gydymo kainą sudarė: nuo 2020-08-13 iki 2020-08-18 gydytas VšĮ Visagino ligoninėje (kortelės Nr. 2020/001956). Gydymo paslaugų balų suma 1278,04 balo (LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113). Stacionarinių paslaugų balų vertė apskaičiuojama vadovaujantis LR SAM 2020-04-29 įsakymu Nr. V-1010, t. y. lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti suma gaunama padauginus šių paslaugų apskaičiuotąją balo vertę iš faktiškai suteiktų paslaugų balų sumos. Vieno balo vertė lygi 1,09 Eur. Gydymo kaina 1393,06 Eur.
P. J. gydymo kainą 1393,06 Eur dėl patirtos traumos sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau - Panevėžio TLK).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2006-03-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006 išaiškino, kad „atsižvelgiant į sveikatos draudimo sistemos pobūdį, t. y. kad sveikatos draudimu sukuriama sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui (pvz., gydytojui diagnozavus sveikatos sutrikimus ir pan.), sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, darytina išvada, kad sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būtų išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka“. LAT 2008-05-22 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 dar kartą akcentavo, kad „atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka“.
P. J. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio 1 punkte, 31 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš PSDF biudžeto lėšų, ir už kitą PSDF biudžetui padarytą žalą.
Nusikalstama veika PSDF biudžetui buvo padaryta 1393,06 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už P. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ši žala turi būti išieškota iš žalą padariusių asmenų, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos buv. Europos aikštė 1, LT-03505, Vilnius, įm. kodas 191351679, a/s LT 217300010002484333, AB „Swedbank“, b/k 73000 (1 tomas, b. l. 81-87; 88-92; 3 tomas, b. l. 3).
Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Pateikė teismui prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (3 tomas, b. l. 64-65).
Baudžiamoji byla išnagrinėta civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 252 straipsnio 2 dalies pagrindu.
BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos reikalavimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagrindžia byloje aptarti ir kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu buvo padaryta šio civilinio ieškovo prašoma atlyginti turtinė žala.
Įrodymai, kuriais yra pagrįsta kaltinamojo kaltė, ir kurie jau yra aptarti, įrodo, kad dėl kaltinamojo A. M. neteisėtų veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1393,06 Eur turinė žala, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo A. M..
Nukentėjusysis P. J. šioje baudžiamojoje byloje nėra pareiškęs civilinio ieškinio dėl jam A. M. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.
2020-08-28, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nenustatant jos taikymo termino, nes kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Buvo vykdoma jo paieška (2 tomas, b. l. 38).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis A. M., gimęs 1976 m., 2021-02-04 buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2021-04-15 perduotas Lietuvai (3 tomas, b. l. 101-103).
Vykdant Europos arešto orderį, išduotą Lietuvos Generalinėje prokuratūroje 2020-09-10, A. M. 2021-04-15, buvo perimtas iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų (Londono mieste) ir tą pačią dieną pargabentas į Lietuvos Respubliką. Kaltinamasis A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, remiantis 2020-08-28, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi, buvo laikinai sulaikytas 2021-04-15, 23 val. 45 min., Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kl. 10A, Vilnius (2 tomas, b. l. 8).
2021-04-16, Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, buvo palikta 2020-08-28, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo A. M. sulaikymo momento – 2021-04-15, 23 val. 45 min. (2 tomas, b. l. 48-51).
2021-07-09, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi A. M. skirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nuo 2021-07-15 iki 2021-10-15 (3 tomas, b. l. 22-25).
2021-10-07, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi A. M. skirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nuo 2021-10-15 iki 2022-01-15 (3 tomas, b. l. 66-69).
A. M. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo, termino pabaiga – 2022-01-15.
Ši kardomoji priemonė A. M. turi būti taikoma iki šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtos bausmės pradėjimo vykdyti.
Kaltinamasis A. M. nedirba. Jis neturi savo vardu įregistruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto (2 tomas, b. l. 93; 94; 95-96; 3 tomas, b. l. 98-100).
Kaltinamasis A. M. administracine tvarka baustas (2 tomas, b. l. 81-88).
Kaltinamasis A. M. teistas (2 tomas, b. l. 59-64; 65-68; 69-72; 73-78; 79-80).
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas bausmę A. M., atsižvelgia į kaltinamojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis A. M. darydamas nusikalstamą veiką siekė savanaudiškų tikslų, nes smurtavo kito žmogaus atžvilgiu, vien dėl to, kad šis buvo priešiškas jam, neklausė jo prašymų, buvo agresyvus, kerštingas), į nusikalstamos veikos stadiją (A. M. padaryta nusikalstama veika yra baigta), į kaltininko asmenybę (A. M. asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Neigiamai vertinama tai, jog A. M. smurtavo kito žmogaus atžvilgiu būdamas neblaivus ir tokiam agresyviam jo elgesiui nėra jokio pateisinimo. Nukentėjusiajam jis sužalojo gyvybiškai svarbius organus, jo padarytas sužalojimas yra sunkus. Kūno sužalojimui jis panaudojo peilį. Dėl tokio sužalojimo nukentėjusysis galėjo ir mirti. Teismo vertinimu, A. M., nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo be jokios svarbios priežasties. Nors jeigu ir nukentėjusysis buvo priešiškas jam, A. M. galėjo su juo nekonfliktuoti, o kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, tačiau to nepadarė. Matydamas, kad nukentėjusysis už jį yra stipresnis ir jo jis nenugalės, A. M. griebėsi peilio, kuriuo ir sužalojo nukentėjusįjį. Taip smurtaudamas jis atsakingai negalvojo apie tokio savo elgesio galimas sunkias pasekmes, netramdė savo emocijų, elgesio. Tokio jo elgesio tikrai negalima vertinti, kaip gynybinio. Kaip tik, toks A. M. elgesys įrodo jo dvasinio pasaulio neteisingas nuostatas. Jis anksčiau yra teistas taip pat už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Jo teistumas nėra išnykęs. Jis yra baustas administracine tvarka. Jam skirtų baudų nėra sumokėjęs. Kai kuriuos administracinius nusižengimus taip pat yra padaręs būdamas neblaivus); į nusikalstama veika padarytą žalą (buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir tuo buvo pažeistos tokios pamatinės įstatymų saugomos vertybės kaip žmogaus sveikata).
Paminėtos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios kaltinamąjį, įrodo, kad jo nusikalstamas elgesys buvo ypatingai įžūlus, ciniškas ir pavojingas, nes kėlė grėsmę kito žmogaus gyvybei, jo sveikatai. Naujai jo padarytas sunkus nusikaltimas įrodo, kad ankstesnėmis jam taikytomis bausmėmis nebuvo įgyvendinta bausmės paskirtis, nebuvo pasiekti jos tikslai.
Visos šios paminėtos aplinkybės, jo ankstesnis teistumas, naujai padaryta nusikalstama veika, įrodo, kad A. M. yra linkęs nusikalsti, negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir priežastis, norint, kas jis pasitaisytų, kaltinamajam A. M. parenkama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip ir yra numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Nustatant bausmės terminą, atsižvelgiama į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nustatant bausmės dydį taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl kaltinamajam parenkamas artimas vidurkiui, bausmės numatytos jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje, dydis.
Pagrindo taikyti A. M. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio ir 75 straipsnio nuostatų, nėra.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl A. M. atžvilgiu netaikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.
Į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką. Laikinojo sulaikymo laiką A. M. skaičiuoti nuo 2021-02-04, (imtinai).
Laisvės atėmimo bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y., nuo 2021 m. lapkričio 24 d.
Kardomąją priemonę suėmimą skirtą A. M. palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Baudžiamojoje byloje, civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784179, pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo A. M. patenkinti visiškai ir iš A. M., gimusio 1976-06-11, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai priteisti 1393,06 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš A. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nepripažinti proceso išlaidomis, išlaidų susijusių su A. M. ekstradicija, ir iš nuteistojo A. M. nepriteisti išlaidų susijusių su jo ekstradicija.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Dėžę, kurioje yra: virtuvinis peilis; į kraują panašios medžiagos dėmės ėminys; į kraują panašios medžiagos dėmės ėminys; buto durų dažų ėminys (pavyzdys); į kraują panašios medžiagos dėmės ėminys; į kraują panašios medžiagos dėmės ėminys; 0,5 l talpos vyno „SMIGIS“ butelis; nuoplova nuo skaidraus stiklo taurelės su skysčiu krašto; nuoplova nuo skaidraus stiklo tuščios taurelės krašto; nuoplova nuo skaidraus stiklo tuščios taurelės su Lietuvos žemėlapiu trispalvės fone ir užrašu „Lithuania“ krašto; dvi skaidraus stiklo taurelės ir viena skaidraus stiklo taurelė su Lietuvos žemėlapiu trispalvės fone ir užrašu „Lithuania“; skirtingų cigarečių 26 nuorūkos; nuoplova nuo skaidraus stiklo stiklinės krašto; skaidraus stiklo stiklinė; 0,7 l talpos grūdų brendžio „WEIZENSTOLZ D. W.“ butelis; 0,5 l talpos degtinės „XAOMA SILVER“ butelis; 0,5 l talpos degtinės „BAJORŲ KLASIKINĖ“ butelis; smėlinės spalvos šortai, ir kurie yra laikomi prie šios baudžiamosios bylos, šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų), nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.