- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2YT-22630-359/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01070-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotiems asmens R. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. K. (a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė I. S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)), mirusi (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjas E. K. ir jo atstovė advokatė J. Ž. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Teismui pateiktame pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. K.. Tik po mamos I.S. K. mirties sužinojęs, kad tėvo vardu yra registruotas 0,46 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Mirus S. K. niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Ši aplinkybė paaiškėjo tik po mamos I. S. K. mirties, (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas ir jo brolis – suinteresuotas asmuo R. K., manė jog palikimą priėmė jų mama, kuri gyveno kartu tėvu (duomenys neskelbtini), iki jo mirties. Po tėvo mirties mama I.S. K. visą jo turtą – asmeninius daiktus (drabužiai, baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai, dokumentai) tvarkė kaip savo, rūpinosi turimu žemės sklypu, sklypas mamos nurodymu buvo perduotas ūkininkei D. B. tvarkyti, mama liko po tėvo mirties gyventi bute, mokėjo mokesčius už elektrą ir kitus mokesčius, tokiu būdu išreiškė savo valią priimti vyro palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, jog sutinka su pareiškėjo E. K. pareiškimu. Nurodė, jog pareiškėjo pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. S. K. po vyro mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. K. (a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ir I. S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (e. b. l. 2). S. K. ir I. K. be pareiškėjo, turėjo dar vieną vaiką: sūnų R. K. (a.k(duomenys neskelbtini) Iš Testamentų registro duomenų apie S. K. paveldėjimo bylą, matyti, jog po S. K., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (e. b. l. 3). Iš 2010 m. lapkričio 29 d. pažymos iš VĮ registrų centras apie S. K. nekilnojamąjį turtą, matyti, jog S. K. vardu, (duomenys neskelbtini), įregistruotas 0,46 ha žemės sklypas (e. b. l. 11).
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo tėvo S. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sutuoktinė I. S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Mirusio S. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 0,46 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis ir 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalis – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjo E. K. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad po jo tėvo S. K. mirties jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti priėmė jo sutuoktinė, pareiškėjo mama, I. S. K., patvirtina teismo posėdžio metu pareiškėjo paaiškinimai, rašytinis suinteresuoto asmens R. K. atsiliepimas byloje bei ūkininkės D. B. rašytinis paaiškinimas byloje (e.b.l. 14). Visi šie aukščiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad jog dabar mirusi pareiškėjo motina I. S. K. po sutuoktinio S. k. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė atsiradusį palikimą faktiškai jį valdydama: priėmė ir tvarkė mirusiojo S. K. asmeninius daiktus, gyveno tame pačiame bute, darė patvarkymus dėl žemės sklypo nuomos, mokėjo mokesčius ir kita, tai yra kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo S. K. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė I. S. K., dabar mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes visu likusiu palikėjo kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu iš karto po jo mirties naudojosi, jį tvarkę kaip savo, mokėjo mokesčius, darė patvarkymus dėl žemės sklypo, t.y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą- per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Palikėjo S. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpintis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Ginčo dėl palikimo ir jo priėmimo nėra. Suinteresuotas asmuo R. K. neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina I. S. K. po sutuoktinio S. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė atsiradusį palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui po mirusiųjų S. K. ir I. S. K. mirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo E. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo tėvo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina I. S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.