- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2-4161-465/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46351-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- UAB „Jurisdictus“
- Atsakovas
- G. J., J, J. P.
- Advokatai
- Jolita Zabitienė
atsakovės G. J. atstovei advokato padėjėjai Jolitai Zabitienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictum“ ieškinį atsakovams J ir J. P. dėl išlaidų priteisimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad UAB „Sauda“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str., bei remdamasi Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr.11/6 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 21-45 tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“), 2015 m. kovo 23 d. perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“. Pagal šią sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - transporto priemonės) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 11 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5 straipsniu, policijos pareigūnas apžiūrėjęs transporto priemonę ir remiantis 2001 m. gegužės 4 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. UAB „Sauda“ protokolo surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos. Vadovaujantis 2001 m. gegužės 4 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“, bei atsižvelgiant į 2007 m. spalio mėn. susitarimą dėl 2001 m. gegužės 4 d. sutarties Nr. 32, devinto punkto aiškinimo, transporto priemonė saugoma nuo jos pastatymo į saugojimo aikštelę dienos. Ieškovo teigimu, už transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2013 m. gegužės 11 d.) iki skolos perdavimo UAB „Jurisdictus“ dienos (2015 m. kovo 23 d.), įsiskolinimo suma yra 1 650,83 EUR. Pažymėjo, kad tiek pirminis kreditorius UAB „Sauda“, tiek ieškovas bandė suderinti skolos dengimo klausimą ikiteismine tvarka, bei bandė surasti atsakovus, tačiau į raginimus imtis veiksmų dėl transporto priemonės niekas nereagavo. Informavo teismą, kad viešajame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ transporto priemonės Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra nurodytas A. J., kuris mirė 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. dar prieš priverstinai nuvežant ginčo automobilį. Testamentų registro duomenimis, A. J. turtą 2013 m. kovo 12 d., t. y. dar iki įvykstant eismo įvykiui, paveldėjo G. J.. Ieškovas prašo iš atsakovų solidariai priteisti 1 650,83 EUR už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė G. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškinyje pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ginčo transporto priemone niekada nesinaudojo ir jos nematė, bei iki 2013 m. kovo 1 d. nežinojo, kad tokia transporto priemonė yra registruota mirusiojo A. J. vardu. Teigia, jog su A. J. nuo 1993 m. kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio, gyveno skirtinguose kaimuose. Pabrėžė, kad A. J. ginčo automobilį įgijo gyvendamas skyriumi su atsakove ir už savo asmenines lėšas. Apie automobilį atsakovė sužinojo tik prasidėjus paveldėjimo teisiniams santykiams. Nuvykusi į A. J. gimtinę sužinojo, kad po jo mirties automobilį užvaldė jo sūnėnas T. B. ir, kad automobilio eksploatacija dėl techninės būklės buvo apsunkinta. Teigė, jog norėjo atsisakyti paveldėti šį automobilį, tačiau notarė jai paaiškino, kad atsisakyti paveldėti dalį turto įstatymas draudžia, o atsisakiusi paveldėti visą turtą, atsakovė negalės paveldėti dalies buto, kuris yra atsakovės deklaruota ir gyvenamoji vieta. Atsakovės iniciatyva ginčo transporto priemonė 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo išregistruota iš eksploatacijos. Atsakovės įsitikinimu, kadangi ji eismo įvykio metu nebuvo nei automobilio savininke, nei valdytoja, jai nepriklauso mokėti įsiskolinimo už stovėjimo aikštelę.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilnai ir susidariusią skolą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, t. y. G. J. ir J. P..
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė G. J. ir jos atstovė advokato padėjėja Jolita Zabitienė atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, prašė jos atžvilgiu ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas J. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai.
Liudytoja T. I. nurodė, kad A. J. buvo jos kaimynas. Paaiškino, kad nuo 2001 m. pas A. J. gyveno jo sūnėnas T. B., kuris po A. J. mirties ir pasiėmė automobilį, teigdamas, jog A. J. automobilį jam padovanojo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia reikalavimo perleidimo sutartimi. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Jurisdictus“ (buvusi UAB ,,Trade grupp“) 2012 m. rugsėjo 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.11/6 (e. b. l. 13-15), 2013 m. gruodžio 13 d. Papildomu susitarimu prie 2012 m. rugsėjo 7 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties (e. b. l. 16) ir 2015 m. kovo 23 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 21-45 (e. b. l. 17) iš UAB „Sauda“ įgijo reikalavimo teisę – reikalauti iš transporto priemonės Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą (CK 6.126 str.). Tarp ieškovo su UAB „Sauda“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, taigi yra teisėta ir galiojanti, o skolininkai apie sutarties sudarymą informuoti tinkamai, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ieškovui teisę reikalauti iš atsakovų ieškinyje nurodytų sumų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai.
Automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir saugojimo faktą įrodo 2013 m. gegužės 11 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (e. b. l. 18). Byloje nėra ginčo dėl įvykio aplinkybių, kurio metu automobilis buvo priverstinai nuvežtas į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilniuje, taip pat, jog pažeidimo metu automobilio valdytoju buvo atsakovas J. P., tačiau byloje kilo ginčas dėl teisėto automobilio savininko eismo įvykio metu ir su nuosavybės teise kylančios pareigos solidariai atlyginti automobilio nuvežimo bei saugojimo išlaidas. Ieškovo įsitikinimu, atlyginti išlaidas solidariai turėtų abu atsakovai. Atsakovė G. J. laikosi pozicijos, jog jai nekyla pareiga atlyginti ieškovo reikalaujamos sumos, nes automobilis buvo perleistas kitam asmeniui.
Dėl transporto priemonės savininko ir su nuosavybės teise kylančios pareigos solidariai atlyginti automobilio nuvežimo bei saugojimo išlaidas.
VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis, transporto priemonės Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registruotas A. J. (e. b. l. 19), kuris mirė 2012 m. lapkričio 21 d. Gyventojų Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašo duomenimis, A. J. turtą 2013 m. kovo 12 d. paveldėjo G. J. (e. b. l. 20). Nors atsakovė G. J. šios aplinkybės ir neginčija, tačiau neigia savo pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas teigdama, kad ginčo transporto priemonė jai niekada nepriklausė, ji nebuvo šio automobilio priėmusi natūra, be to, atsakovės žiniomis, ginčo transporto priemonę A. J. yra padovanojęs savo sūnėnui T. B., kuris ją ir pasiėmė. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, atsakovė nurodydama bylai reikšmingas aplinkybes privalo jas pagrįsti ir įrodyti, todėl teigdama, kad transporto priemonė buvo padovanota ar kitaip perleista T. B., turi siekti, kad minėtas asmuo būtų įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir pateikti automobilio perleidimą patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovė, nors ir nurodo, kad ginčo automobilis buvo perleistas A. J. sūnėnui T. B. ir jis jį priėmė, tačiau minėto asmens įtraukti į bylą neprašo ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonė Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduota kitam asmeniui. Aplinkybę, kad sulaikytas automobilis Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padovanotas/atiduotas, atsakovė grindžia tik liudytojos T. I. paaiškinimais, kurie, nesant kitų įrodymų, nelaikytini pakankamais perleidimo sandoriui patvirtinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovė G. J. nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės perleidimo (dovanojimo ar kt.) T. B. faktą, todėl jai išlieka pareiga kartu su transporto priemonės valdytoju J. P. atlyginti ieškovui automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d.).
Dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą.
Pagal 2001 m. gegužės 4 d. sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo (toliau – Sutartis) (e. b. l. 11-12), UAB „Sauda“ įsipareigojo transportuoti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato nurodytas kelių transporto priemones į savo saugojimo aikštelę (Sutarties 4.2. p.), todėl policijos pareigūno perduotą automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Sauda“ nugabeno į savo saugojimo aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Pažymėtina, kad šios sutarties pagrindu atsirado ne tik ją sudariusių šalių teisės ir pareigos, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą ir teisė reikalauti sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti transporto priemonę (Sutarties 4.4, 4.5 p.). Sutarties 4.4. punkte nustatyta, kad UAB „Sauda“ įsipareigojo už priverstinį transporto priemonės saugojimą iš transporto priemonės savininko imti mokestį, bet ne didesnį už nustatytą 1997-12-10 LR vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 559 „Dėl nebiudžetinių lėšų sudarymo“. Pagal UAB „Sauda“ direktoriaus 2008-06-16 patvirtinus transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo nustatytas 210 Lt mokestis už nuvežimą. Už transporto priemonės saugojimą už pirmą saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) nustatytas 15 Lt mokestis už kiekvieną parą, ir 240 Lt per mėnesį už kiekvieną kitą mėnesį. Už suteiktas transporto priemonės saugojimo paslaugas nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2013 m. gegužės 11 d.) iki skolos perdavimo UAB „Jurisdictus“ dienos (2015 m. kovo 23 d.) susidarė 1 650,83 EUR (5 700,00 Lt) skola, kurią ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Duomenų, kad minėtos išlaidos būtų atlygintos, teismui pateikta nėra (CPK 178 str.). Nustačius, kad priverstinio nuvežimo į automobilių saugojimo aikštelę dieną, automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo G. J., o valdytojas - J. P., 1 650,83 EUR išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu, iš abiejų atsakovų priteistinos solidariai (CK 6.6 str. 4 d., 6.38 str., 6.63 str., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d., 6 d.).
Iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 37,00 EUR žyminio mokesčio ir 2,34 EUR išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, viso – 39,34 EUR (po 19,67 EUR iš kiekvieno atsakovo).
Kadangi iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 EUR suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 650,83 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų 83 ct) išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis priteisti 39,34 EUR (trisdešimt devynis eurus 34 ct, po 19,67 EUR iš kiekvieno atsakovo) žyminio mokesčio ieškovo UAB „Jurisdictus“, į. k. 301851658, naudai.
Sprendimas apeliaciniu skundu nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.