Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. P. (toliau – ir pareiškėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-11852-2023 (ROIK 23212046306).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-11852-2023 (ROIK 23212046306) O. P. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji 2023 m. birželio 19 d., 08.42 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „AUDI“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Šios rūšies (ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytas) administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Tuo O. P. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 7 dalį. Už šį nusižengimą jai paskirta nuobauda – 150 Eur bauda.

Pareiškėja O. P. pateikė skundą, kuriame nurodo, jog neneigia padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, kad laiku nesutvarkė transporto priemonės, tačiau nesutinka su padaryto nusižengimo pakartotinumo faktu. Prašo panaikinti vyriausiosios specialistės priimtą nutarimą skirti jai 150 Eur, suteikti galimybę įgyvendinti pirminį nusižengimo nutarimą – įspėjimą, įvertinti įstatymuose numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jos amžių ((duomenys neskelbtini)).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas O. P. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Institucijos teigimu, įvertinus visas bylos aplinkybes manytina, kad nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Institucija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukta O. P. 2023 m. gegužės 11 d. jau buvo bausta administracine nuobauda – įspėjimu už ANK 414 straipsnio 1 dalies pažeidimą, todėl nėra teisinio pagrindo už pakartotinai padarytą nusižengimą dar kartą skirti įspėjimą, kadangi šis nusižengimas jau kvalifikuojamas pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį, o sankcijoje tokia nuobauda, kaip įspėjimas, nėra nustatyta. Institucija atsiliepime paaiškina, kad skundžiamame nutarime kaip lengvinanti aplinkybė yra nurodytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens amžius. Į šią lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skiriant pareiškėjai baudą, todėl O. P. prašymas pritaikyti jai lengvinančią aplinkybę dėl amžiaus jau yra patenkintas. Institucija nurodo, kad pareiškėjos teiginys, jog jai buvo skirta maksimali bauda 140 eurų, o vėliau pakeista į 150 eurų, neatitinka realios situacijos. O. P. niekada nebuvo skirta 140 eurų bauda. Skunde minima suma (140 eurų) – yra administracinis nurodymas, kuris įrašomas į administracinio nusižengimo protokolą ir siūloma asmeniui per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti šią sumą. O. P. neįvykdžius administracinio nurodymo, jis neteko galios ir byla buvo perduota nagrinėti įgaliotiems pareigūnams. Administracinio nusižengimo protokole aptariama pareiškėjos veika buvo kvalifikuota pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį, nes šis O. P. nusižengimas padarytas pakartotinai. Taigi, išnagrinėjus O. P. administracinio nusižengimo bylą, įvertinus lengvinančią aplinkybę (asmens amžių) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo priimtas nutarimas pareiškėjai skirti beveik minimalią ANK 414 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudą (sankcijoje nustatytos baudos vidurkis yra 220 eurų, o maksimali bauda yra 300 eurų). Todėl Pareiškėjos teiginys, kad jai yra skirta maksimali bauda ir netgi išeinanti už 414 straipsnio 2 dalies sankcijos ribų – neatitinka realybės. Institucija išdėstė, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, todėl protokolas turėjo būti siunčiamas asmeniui ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. O. P. buvo nurodžiusi savo elektroninio pašto adresą valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Jos elektroninio pašto adresas administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu buvo nustatytas iš valstybinių registrų – Administracinių nusižengimų registro bei jame integruoto Gyventojų registro bei kitų valstybinių registrų. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje O. P. nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2023 m. gegužės 29 d., kas reiškia, jog pareiškėja buvo davusi sutikimą gauti valstybės institucijų siunčiamus dokumentus šiuo elektroniniu paštu, todėl Institucija visiškai pagrįstai jai siuntė procesinius dokumentus šiuo būdu. Institucija taip pat kritiškai vertina Pareiškėjos argumentus dėl jos amžiaus ir kompiuterinio raštingumo. Pareiškėja tiek skunde, tiek paaiškinime pateiktame byloje, nurodo ne vieną savo elektroninio pašto adresą (todėl manytina, kad moka jais naudotis), taip pat skundą ir paaiškinimą yra pasirašiusi elektroniniu parašu, skundas rašytas taip pat ne ranka, o surinktas kompiuteriu, todėl teiginys, kad asmuo nemoka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis yra mažų mažiausiai keistas.

Teismo posėdžio metu O. P. skundą palaikė ir pažymėjo, kad neginčija savo atsakomybės dėl įvykusios situacijos, tačiau nemano, jog pažeidimas padarytas pakartotinai. Toliau pareiškėja nurodė, kad 2023 m. birželio 19 d. iš VMI pirmą kartą gavo žinutę į elektroninį paštą – (duomenys neskelbtini), kad paskirta 140 Eur bauda, iki 2023 m. birželio 19 d. nieko nežinojo apie pažeidimą. Pareiškėja paaiškino, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kieme prie namo stovi jos automobilis, turi vairuotojo pažymėjimą. Kadangi sirgo „korona“, reikėjo tvarkytis dantis, turėjo daug išlaidų, automobilis taip pat reikalavo labai daug išlaidų, minima transporto priemonė stovėjo nesutvarkyta, neturėjo techninės apžiūros. Eidama namo, visada praeidavo pro stovintį automobilį Audi, tačiau niekada nematė už valytuvų užkištų lapelių, pareiškėjos teigimu gal lapelius kas nors paėmė arba vėjas nupūtė. Pareiškėja nurodė, kad nežino iš kur atsirado elektroninis paštas adresu (duomenys neskelbtini), ji tokio pašto neturėjo, nes ji yra ne O., o O., elektroninio pašto adreso 2023 m. gegužės 29 d. taip pat nekeitė į (duomenys neskelbtini). VMI nesiaškino, iš kur atsirado VMI sistemoje elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad apie (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), tačiau turi įkūrusi (duomenys neskelbtini), įmonė naudoja Facebook, pati turi išmanų telefoną, moka juo naudotis. Paaiškino, kad be automobilio Audi, už kurio laikymą kieme neturint galiojančios techninės apžiūros buvo nubausta, taip pat turi ir kitą automobilį, kuriuo naudojosi visą tą laiką, kai negaliojo Audi techninė apžiūra.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė Nomeda Jakuškaitė parodė, kad institucija palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, prašo skundo netenkinti, nes, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, O. P. laikė ilgiau nei pusę metų neeksploatuojamą automobilį bendro naudojimo teritorijoje, už ką jai buvo surašytas priminis protokolas 2023 m. gegužės 11 d. ir išsiųstas oficialiu, tuo metu galiojusiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Po to 2023 m. gegužės 29 d. šitas paštas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Antrą kartą, 2023 m. birželio 19 d. buvo užfiksuota, kad automobilis vis dar nepatrauktas iš bendro naudojimo teritorijos ir vis dar neturi techninės apžiūros, todėl buvo surašytas antras protokolas ir siūloma susimokėti minimalią baudą, administracinį nurodymą – 140 eurų, kaip numato kodeksas. Administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas. Protokole buvo nurodyta nagrinėjimo data, asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir jokių susitikimų, susitarimų nebuvo. Buvo paskirta bylos nagrinėjimo data, pareiškėja atvyko į bylos nagrinėjimą.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose. Šis nusižengimas užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams (valdytojams).

ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šis nusižengimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimties iki trijų šimtų eurų. Be to, pagal ANK 414 straipsnio 3 dalies nuostatas už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas

SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinat pareiga transporto priemonės savininkui ar valdytojui rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).

Teismų praktikoje bylose dėl neeksploatuojamų, paliktų be priežiūros transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose pripažįstama, kad esminiais įrodymais, pagrindžiančiais transporto priemonių neeksploatavimo, palikimo be priežiūros faktą pripažįstami duomenys apie transporto priemonės techninę apžiūrą, jos apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat kiti duomenys (Institucijos specialistų tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, liudininkų parodymai ir kt.), objektyviai patvirtinantys, jog transporto priemonėmis buvo nesirūpinama.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus: 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (b. l. 62 – 63), 2023 m. birželio 19 d. protokolą (b. l. 48), 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą (b. l. 29 – 30), byloje esančias automobilio „Audi A3“, stovinčio bendro naudojimo vietoje, nuotraukas (b. l. 52 – 54, 69 – 72), Administracinių nusižengimų registro duomenis, kuriuose nurodyta, kad automobilio „Audi A3“ dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, savininkas-valdytojas O. P. (b. l. 55), techninės apžiūros, „Regitros“ registro, „TAIS“ duomenis, kuriuose nurodyta, kad automobilio „Audi A3“ techninė apžiūra negaliojo nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. liepos 28 d. (b. l. 56, 57, 58 – 59, 61), nustatė, kad pareiškėja bendro naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę, „Audi A3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip 3 mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme.

Teisiamojo posėdžio metu O. P. neneigė savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo numatyto ANK 414 straipsnyje, tačiau moteris kvestionavo pakartotinumo požymio buvimą, t. y. ji nurodė, kad nebuvo tinkamai informuota apie 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. SAVAD-13-ANR_N-6277-2023.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2023 m. gegužės 11 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas tinkamai įteiktas vienu iš ANK 573 straipsnyje nurodytų būdų, t. y. 2023 m. gegužės 11 d. išsiųstas elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 66). Administracinių nusižengimų registro duomenimis 2023 m. gegužės 10 d. O. P. oficialus elektroninio pašto adresas buvo (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2023 m. gegužės 29 d. (b. l. 43, 68). Mokesčių mokėtojų registro ir pareiškėjos skundo duomenimis O. P. 2023 m. gegužės 29 d. pakeitė savo elektroninio pašto adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (b. l. 39, 43). Būtent jau nauju elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas 2023 m. birželio 19 d. protokolas, kurio gavimo pareiškėja neneigia.

Iš Administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, jog pareiškėja iki 2023 m. gegužės 29 d., kol dar „Mano VMI“ buvo nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip teigia pareiškėja negavo 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo, keletą kartų buvo bausta administracine tvarka, visos baudos yra apmokėtos, todėl darytina išvada, kad vis dėlto pareiškėja naudojo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (b. l. 36 – 37), kuriuo anksčiau gaudavo pranešimus apie paskirtas baudas. Pažymėtina, kad pranešimai apie baudas nėra siunčiami paprastu paštu, jei registruose yra nurodyti pažeidėjų elektroniniai paštai. Nors teismo posėdžio metu, pareiškėja teigė, kad pašto (duomenys neskelbtini) niekada nekūrė ir neturėjo, tačiau „Mano VMI“ sistemoje buvo registruotas būtent toks elektroninis paštas, kuris tik 2023 m. gegužės 29 d. buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini), pakeitimus atliko pati pareiškėja.

Itin svarbia aplinkybe teismas laiko tai, kad elektroninio pašto pakeitimas buvo atliktas 2023 m. gegužės 29 d., tai yra praėjus nedaug laiko po pirmojo nutarimo išsiuntimo (2023 m. gegužės 11 d.) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Teismui paklausus, kodėl būtent 2023 m. gegužės 29 d. nusprendė pakeisti elektroninį paštą „Mano VMI“ sistemoje, pareiškėja atsakė, kad pašto nekeitė, nes tokio pašto (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš fotonuotraukų, darytų 2023 m. gegužės 10 d., matyti, jog tiek už automobilio priekinių valytuvų, tiek už automobilio galinio valytuvo yra palikti pranešimai apie pažeidimą, o, kaip teigė pareiškėja teismo posėdžio metu, automobilis stovėjo prie jos namų, todėl grįždama namo visada praeidavo pro automobilį Audi, dar net pažymėjo, kad matė, jog automobilio Audi padanga nuleista. Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad pareiškėja žinojo apie pirmąjį užfiksuotą pažeidimą 2023 m. gegužės 10 d., o pareiškėjos teiginiai, kad abu pranešimus apie pažeidimą nuo automobilio kas nors paėmė arba vėjas nupūtė, taip pat tai, kad elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ji nekūrė ir nenaudojo, vertina, kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės.

Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašyme, nurodė, kad pirminis įspėjimas jai buvo išsiųstas elektroniniu paštu, adresu – (duomenys neskelbtini), kurio ji nenaudoja ir neturi galimybės jo atstatyti, o teismo posėdžio metu jau teigė, kad niekada tokio pašto apskritai nekūrė ir nenaudojo, nežino, kas tokį elektroninį paštą galėjo sukurti, tačiau VMI dėl to nesiaiškino. Teismas pažymi, kad asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas. Taigi pareiškėjai žinant, jog negali naudotis elektroniniu paštu adresu, (duomenys neskelbtini), neinicijavus jokių veiksmų atstatyti senąjį elektroninį paštą nebuvo pakankamai rūpestinga, todėl laikytina, kad Institucijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. SAVAD-13-ANR_N-6277-2023, buvo įteiktas tinkamai.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius dėl menko gebėjimo naudotis informacinėmis technologijomis, nes pareiškėja užsiima (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), įmonės Facebook paskyrą, net posėdžio metu naudojosi išmaniuoju telefonu rodydama gautus elektroninius laiškus, taip pat skundas šioje byloje buvo pasirašytas elektroniniu parašu ir pateiktas atskiras prašymas visus procesinius dokumentus siųsti tik elektroniniu paštu, o VMI sistemoje elektroninių paštų adresai taip pat registruoti elektroniniu būdu.

Teismas sutinka su Institucijos pozicija, jog O. P. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Veika kvalifikuojama kaip kartotinė, nes pareiškėja 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu bausta pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį (ROIK 23207326572). Už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą pareiškėjai buvo paskirtas įspėjimas, todėl laikytina, kad jis buvo įvykdytas nutarimo įsiteisėjimo dieną. Naujas šios rūšies nusižengimas padarytas 2023 m. birželio 19 d., t. y. nepraėjus metams nuo ankstesnio nutarimo ir nuobaudos įvykdymo dienos, todėl pagal ANK 40 straipsnio nuostatas nusižengimas laikytinas kartotiniu.

Skundžiamu nutarimu O. P. buvo paskirta sankcijos minimumui, kuris yra 140 Eur, artima 150 Eur bauda. Atsižvelgiant, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių (veikos kartotinumas yra jos atsakomybę kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina) nenustatyta, teismas sprendžia, kad už nusižengimą jai buvo paskirta bauda, neprieštaraujanti ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pažymėtina, kad maksimali bauda, už ANK 414 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusižengimą, yra 300 Eur. Teismas įvertinęs pareiškėjo elgesį tiek nusižengimo nagrinėjimo institucijoje metu, tiek teismo posėdyje, aktyvius veiksmus siekiant išvengti atsakomybės ir pateikiant vis skirtingas įvykio versijas, mano, kad institucija turėjo teisę paskirti dar didesnę baudą, tačiau teismas, remdamasis ANK 642 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos padėties pabloginti negali. Pareiškėja savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų būti reikšmingos jai skirtinos nuobaudos individualizavimui ir suteiktų pagrindą teismui svarstyti baudos mažinimo galimybę.

Teismas, apibendrindamas anksčiau išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, nustatė, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos O. P. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-11852-2023 (ROIK 23212046306) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.