Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-28 · Administracinė byla Nr. I2-5802-609/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-28
Bylos Nr.
I2-5802-609/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07103-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
A. M. O.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-5802-609/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07103-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. O. (A. M. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. M. O. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. liepos 1 d. (toliau – Sprendimas).

Skunde nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes atsakovas neįsigilino į individualią jos situaciją, formaliai vertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) bei kitų teisės aktų nuostatas. Jos teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. nuostatų. Pareiškėjos teigimu, nors atsakovas teigia, kad su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, įmonė, kuri tarpininkavo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jai nepranešė apie problemas ar nesklandumus, susijusius su darbo santykiais.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad Sprendimas priimtas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, gavus tarpininkavimo raštą pateikusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Via Energy“ pranešimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja pas darbdavį neatvyko, todėl darbo sutartis su pareiškėja nebuvo sudaryta.

Nustačius aplinkybes, kad darbo sutartis su tarpininkavimo raštą pateikusia įmone nebuvo sudaryta, kad jokiose kitose įmonėse pareiškėja nedirba, atsirado pagrindas pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi panaikinti, nes duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės. Kadangi Įstatyme numatyti leidimo laikinai gyventi pagrindai yra imperatyvūs Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės nuspręsti kitaip.

Atsakovas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatytos dar ir kitos, papildomos su pareiškėja susijusios aplinkybės, jos negalėtų daryti įtakos Sprendimo priėmimui. Teigia, kad Sprendime tinkamai išdėstė individualias su pareiškėja susijusias aplinkybes, kurias buvo įvertintos Sprendimo priėmimo metu.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad informacija, jog darbo sutartis su pareiškėja nesudaryta gauta, patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – VSDFV IS), be to, UAB „Via Energy“ pateikė informaciją, kad pareiškėjos įdarbinti nebeplanuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2024 m. birželio 12 d. pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu jai išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir nurodė, kad ketina dirbti UAB „Via Energy“ pardavimų vadybininke. Migracijos departamentui buvo pateiktas UAB „Via Energy“ tarpininkavimo raštas, kuriame UAB „Via Energy“ nurodė, kad įsipareigojama įdarbinti užsienietę, jai mokant mėnesinį atlyginimą – 940 Eur.

Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Migracijos departamentas priėmė sprendimą pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Via Energy“ pagrindu, galiojantį iki 2025 m. liepos 1 d.

UAB „Via Energy“ 2024 m. rugpjūčio 9 d. informavo Migracijos departamentą, jog pareiškėja į darbą neatvyko, kad su ja susisiekit galimybės nėra, kad dėl susitarimo pažeidimų, ji neplanuoja jos įdarbinti.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, buvo priimtas Sprendimas.

Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 puntu bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o, nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-821/2024; 2024 m rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2239-556/2024; 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2387-968/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1370-629/2025; ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. liepos 1 d., pareiškėjai buvo išduotas tuo pagrindu, jog ji dirbs UAB „Via Energy“. Byloje duomenų apie pareiškėjos įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai neįsidarbinus, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas pareiškėjai išduotą leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; ir kt.).

Kaip minėta, byloje ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas trimis teisiniais pagrindais, tarp jų ir atsakovui nusprendus, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p.).

Sprendžiant, ar šiuo atveju Sprendimu buvo pagrįstai ir teisėtai pripažinta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog LVAT praktikoje dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo pripažįstama, kad prieš priimdamas sprendimą šiuo pagrindu, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, o pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau, pavyzdžiui, atsakovui pateikiant įrodymus, jog jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį buvo pakankamai akivaizdu, kad numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023, 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024).

Pareiškėja teigia, kad įmonė, kuri tarpininkavo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jai nepranešė apie problemas ar nesklandumus, susijusius su darbo santykiais. Jau minėta, kad UAB „Via Energy“ 2024 m. rugpjūčio 9 d. informavo Migracijos departamentą, jog pareiškėja į darbą neatvyko, kad su ja susisiekti galimybės nėra, kad dėl susitarimo pažeidimų ji neplanuoja jos įdarbinti.

Įvertinus nurodytą LVAT praktiką dėl šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi taikymo ir aiškinimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tvirtinimui, kad pareiškėjai siekiant laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo pakankamai akivaizdu, kad darbo sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Via Energy“ nebus sudaryta, taip iš esmės siekiant suklaidinti valstybės institucijas, todėl Sprendime nurodyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindai naikinti, juos pripažįstant neįrodytais.

Nepaisant to, ši išvada nekeičia pagrindinės apibendrinamosios ginčo išvados, jog šiuo atveju pareiškėjai išduotas leidimas panaikintas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis imperatyviu Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog pareiškėją su Lietuva sieja tik trumpalaikiai ekonominiai santykiai, kurie ginčijamo Sprendimo priėmimo metu jo pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad iš esmės atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti teisinio pagrindo nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. M. O. (A. M. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėRomanas KlišauskasEglė Kiaurakytė