Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir kitų su motinos valdžios apribojimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo B. P., išvadą teikianti institucija – Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje 2018-04-30 ieškovės atstovė sumažino atsakovei pareikštą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametėms dukterims dydžio nuo 150 Eur iki 100 Eur per mėnesį kiekvienai dukteriai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovė I. P. turi dvi nepilnametes dukteris: E. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. P., gimusią (duomenys neskelbtini), joms tėvystė nenustatyta.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) policijos pareigūnai užfiksavo, kad atsakovė 2010 m. rugsėjo 28 d. savo nepilnamečių dukterų priežiūrą paliko neblaiviam vyrui, ieškomam policijos. Dėl šio įvyko atsakovė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-6779-593/2010 pripažinta padariusi teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Kauno miesto Socialinių paslaugų centro darbuotoja 2010 m. rugsėjo 10 d. patikrino atsakovės buities ir gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad atsakovė su dukterimis gyveno nuomojame bute, atsakovė nedirbo, pajamas sudarė gaunamos pašalpos, darbuotoja atsakovės gyvenimo ir buities sąlygas įvertino patenkinamai. Kauno miesto Socialinių paslaugų centras 2010 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą atsakovės šeimai skirti socialinės priežiūros paslaugas. Šių paslaugų teikimas atsakovės šeimai sustabdytas 2011 m. spalio 10 d., gavus informaciją, kad atsakovė netinkamai prižiūri savo nepilnametes dukteris, nuo 2012 m. spalio 10 d. jai atnaujintas socialinių priežiūros paslaugų teikimas. Šių paslaugų teikimas atsakovei nutrauktas 2013 m. sausio 10 d.

Kauno AVPK policijos pareigūnai užfiksavo, kad atsakovė kartu su dukterimis ir sugyventiniu R. B. 2014 m. lapkričio 11 d. rasta gyvenanti adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), pas pažįstamus asmenis. Namuose buvo prirūkyta, nešvaru, netvarkinga, gretimame kambaryje necenzūriniais žodžiais tarpusavyje ginčijosi svetimi asmenys. Atsakovė 2014 m. lapkričio 12 d. tuo pačiu adresu rasta girtaujanti savo dukterų akivaizdoje, dukterų priežiūra buvo palikta atsakovės broliui. Dėl šių įvykių atsakovė Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-9695-660/2014 pripažinta padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Kauno AVPK policijos pareigūnai užfiksavo, kad atsakovė 2015 m. vasario 4 d. dukterų akivaizdoje konfliktavo su sugyventiniu R. B.. Dėl to atsakovė Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-1811-540/2015 pripažinta padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 14 Eur bauda. Kauno AVPK policijos pareigūnai užfiksavo, kad atsakovė kartu su sugyventiniu R. B. 2015 m. kovo 27 d. rasti girtaujantys, šalia buvo atsakovės dukterys, bute buvo prirūkyta, mėtėsi tušti alkoholio buteliai, atsakovė su sugyventiniu konfliktavo su kaimynais. Dėl šių įvykių atsakovė Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-3471-982/2015 pripažinta padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.

Kauno miesto Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja 2015 m. rugpjūčio 5 d. patikrino atsakovės buities ir gyvenimo sąlygas. Nustatė, kad atsakovė su dukterimis gyveno adresu Kaune, Aukštoji g. 4–2, namo kiemas buvo netvarkingas, pilnas nuolaužų. Atsakovė su dukterimis gyveno 1 kambaryje, kuriame buvo tik viena lova, namai nešvarūs ir netvarkingi. Kauno miesto Socialinių paslaugų centras 2015 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą atsakovės šeimai skirti socialinės priežiūros paslaugas. Šių paslaugų teikimas atsakovei nutrauktas 2016 m. gegužės 17 d. Kauno miesto Socialinių paslaugų centro 2016 m. vasario 1 d. rašte dėl situacijos atsakovės šeimoje nurodyta, jog atsakovė bedarbė, nuo 2015 m. spalio 13 d. pašalinta iš Kauno teritorinės darbo biržos be teisės registruotis 6 mėnesius, atsakovė praradusi asmens tapatybės dokumentą, tačiau dėl naujo išdavimo nesikreipė. Atsakovė gyvena draugės namuose, dukterims nesudarytos sąlygos ruošti pamokas. Rašte pažymėta, kad atsakovė nesprendžia šeimoje kylančių problemų, nesuteikia dukterims saugių gyvenimo sąlygų, nesirūpina jų užklasine veikla.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą įrašyti atsakovę į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl girtavimo ir dukterų nepriežiūros. (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2016 m. vasario 1 d. rašte dėl M. ir E. P. charakteristikos nurodyta, jog atsakovė skolinga už pratybų sąsiuvinius, prailgintą grupę. M. P. klasės šventėse nedalyvauja, į klasės ekskursijas išleidžiama retai. Atsakovė nedalyvauja klasės susirinkimuose, M. P. iš mokyklos pasiima sesė E. P.. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. gegužės 5 d., informacijoje apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą nurodyta, jog atsakovės žema motyvacija spręsti šeimoje kilusias problemas. Ji dėl socialinių ir motinytės įgūdžių stokos negeba savarankiškai spręsti problemų. Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neieško darbo, turi įsiskolinimų. Socialinė darbuotoja atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių nenustatė. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 12 d. priėmė įsakymus, kuriais M. P. ir E. P. nustatė laikiną globą nuo 2016 m. balandžio 5 d., jų globėja paskyrė B. P.. Kauno AVPK policijos pareigūnai nustatė, kad atsakovė 2016 m. vasario 28 d. girtavo su E. L. dukterų akivaizdoje. Dėl to atsakovė Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-2802-982/2016 pripažinta padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotoja 2018 m. sausio 22 d. patikrino atsakovės buities ir gyvenimo sąlygas. Nustatė, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), nėra tinkamų sąlygų augti jos nepilnametėms dukterims.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė neprižiūri savo nepilnamečių dukterų, jomis nesirūpina, jų priežiūrą palieka kitiems asmenims. Atsakovė dukroms neužtikrina pastovios gyvenamosios vietos, kurioje joms būtų užtikrintos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis. Dėl dukterų nepriežiūros atsakovė 5 kartus bausta administracine tvarka. Atsakovė apie 8 metus buvo bedarbė ir savarankiškai darbo neieškojo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė duomenis, kad nuo 2018 m. balandžio 9 d. registruota darbo biržoje. Pažymėtina, kad pastaruosius 3 metus atsakovė pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu ir nesistengia spręsti šios problemos. Atsakovė daugiau nei metus su dukterimis beveik nesusitinka ir nebendrauja. Šias aplinkybes atsiliepime patvirtino ir trečiasis asmuo B. P. (laikina atsakovės dukterų globėja). Akivaizdu, jog atsakovė ilgą laiką neatlieka motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais ji darė žalą dukterims, nesugeba jomis pasirūpinti, jas auklėti ir prižiūrėti. Pažymėtina, kad dukterų ryšys su atsakove beveik nutrūkęs, nes ji su dukterimis beveik nebendrauja. Atsakovei teiktos socialinės paslaugos, tačiau atsakovė vengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, todėl jos nedavė teigiamų rezultatų. Nors atsakovė pripažino nurodytas aplinkybes ir esamas problemas, tačiau nekeičia savo gyvenimo būdo ir sąlygų, kad galėtų auginti dukteris ir visapusiškai jomis rūpintis, nepažeidžiant jų teisių ir interesų, suteikiant joms saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, ji susitvarkys buitį, visiškai atsisakys priklausomybės alkoholiui, todėl nei atskyrimas nuo motinos, nei laikinas motinos valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju dukterų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei. Dėl šių aplinkybių konstatuojama, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečių dukrų interesus neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią dukterų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukterimis, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų dukterų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei išaiškinama, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametes dukteris. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nepilnametėms dukroms išlaikymą, kiekvienai po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis, 2018 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje šį reikalavimą ieškovas sumažino iki 100 Eur per mėnesį kiekvienai dukteriai, atsižvelgus į aplinkybes, kad atsakovė nuo 2018 m. balandžio 9 d. registruota darbo biržoje, jos pajamos šiuo metu nepakankamos. Teismas pažymi, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių dukterų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių dukterų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Teismo posėdyje atsakovė sutiko su reikalavimu dėl išlaikymo dydžio kiekvienai dukteriai po 100 Eur per mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Atsakovė yra darbinga, sveika, neturinti specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), nuo 2018 m. balandžio 9 d. registruota darbo biržoje. Teismo vertinimu, atsakovė yra pajėgi teikti savo nepilnametėms dukterims reikiamo dydžio išlaikymą.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė neteikia išlaikymo nepilnametėms dukterims, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkinami visiškai, iš atsakovės priteisiamas išlaikymas nepilnametėms dukterims kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (t. y. nuo 2016 m. balandžio 12 d., kuomet buvo nustatyta laikinoji globa) iki dukterų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Nepilnamečių dukterų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama laikina globėja B. P..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl nuolatinės vaiko globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Teismui išnagrinėjus bylą nustatyta, jog ieškovas nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo dėl nuolatinio globėjo nepilnametėms dukroms paskyrimo, nepateikė dokumentų, patvirtinančių globėjo tinkamumą globoti nepilnametes dukras.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog šiuo metu atsakovės dukterims yra nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta B. P., nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatoma dabartinėje dukterų gyvenamojoje vietoje - su B. P., pagal jos gyvenamąją vietą.

Nesant pateiktų pakankamų duomenų apie nuolatinį galimą dukterų globėją ir tikslaus ieškinio reikalavimo dėl nuolatinio globėjo dukterims paskyrimo, ieškovo reikalavimai panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 12 d. įsakymais nustatytą laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies (80 procentų), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės valstybei priteisiama 103,20 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė pateikdama ieškinį buvo atleista (75 Eur už reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((75 Eur + 54 Eur) x 80 proc.=103,20 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7 punktai, 83, 96 straipsniai). Teismas byloje patyrė 10,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės valstybei priteisiama 8,08 Eur šių išlaidų (CPK 96 straipsnis). Iš atsakovės valstybei iš viso priteisiama 111,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263–265, 268–270, 402, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių dukterų E. P. (gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini)), išlaikymą nepilnametėms dukterims E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 12 d., iki kiekvienos jų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nepilnametėms dukterims E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikiną globėją B. P. (gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini)).

Nepilnamečių dukterų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja B. P. (gimusia (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini)) pagal jos gyvenamąją vietą.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini)), valstybei 111,28 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.